.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

Antologji e poezisė moderne shqipe - Sokol Demaku

SOKOL DEMAKU

 

 

 

          Njė ndėr krijimtaritė mė tė lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor...  shprehen pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė  jetės.

            Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...

            Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur, ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do t’ua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.

 

(www.sa-kra.ch)

 

 

       Pėrgatiti: Adem ZAPLLUZHA

 

 

 

 

 

 

ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE

 

 

 

 

SOKOL DEMAKU

 

 

 

 

          

 

 

 

             Hyrje

 

            Sokol Demaku ėshtė poet, prozator, pedagog, publicist, redaktor. U lind mė 1954, nė Arbri tė Drenicės, ku kreu edhe shkollėn fillore. Ne Prishtinė kreu shkollėn Normale dhe studioj Gjuhėn dhe letėrsinė shqipe. Nė Universitetin Göteborg tė Suedisė ka diplomuar lėndėn e matematikės, nė Shkollėn e lartė nė Borås studioj pedagogjinė. Ushtron profesionin e mėsuesit dhe drejton revistėn e pėrmuajshme “Dituria” qė del nė Suedi dhe njė radio lokale me emrin “Radio Dituria”. Ėshtė anėtar i Kryesisė sé SHSHKASHS, njėherit edhe anėtar i Lidhjes se Shkrimtarėve tė Suedisė. Momentalisht ėshtė duke ndjekur studimet e magjistraturės nė Universitetin e Göteborg, dega e pedagogjisė.

 

            Ka botuar:

 

            Baladė e Pėrflakur (shqip-suedisht), 2009

            Histori e Qendrės Kulturore Shqiptare Migjeni, 2009

            Jehona e shekujve, 2010

            Kujtime nga diaspora, 2010

            Mbrėmja nė mėrgim 2010

            Lundra ime, 2011

            Sa e kėndshme ėshtė jeta, 2011

            Falė dashuri si askush tjetėr, 2011

            Kujtime nga diaspora II, 2012

            Na ishte njė kohė, 2012

            Kujtime nga diaspora III, 2013

            Sadulla Zendeli-Daja, me drojėn e njė ”emigranti” tė pa atdhe 2013

            Edhe filozofia e jetės ka kuptimin e saj, 2013

            « Djali dhe Tigrti » pėrkthim nga suedishtja, 2014

            Kujtime nga diaspora IV, 2014

            ”Gjuetidiamantesh” (pėrkthim nga suedishtja), 2014

            Njė vėshtrim antropologjik dhe kulturor magjepsė nė veriun e largėt, 2014

 

 

 

 

NJĖ NATĖ E QETĖ

 

Njė natė e qetė,

Pėr shpirtin  lodhur.

Jam vetėm me vargun tim,

E rima ka humbur,

Kohė duhet tė gjejė,

Shkronjat janė lodhur,

Vargu nuk ka formė.

Njė buzėqeshje nga larg,

Nė shpirt e ndjej,

E zemra ime ritėm ka.

Nė syrin e kaltėr,

Shoh lotin e kthjelltė,

Qė shndritė si kandil,

E ky mė jep shpresė,

Pėr tė ardhmen nė jetė.

Ėshtė inspirim vargu,

Pėr tė bukurėn dashuri,

Pėr pėllumbin krah larmė,

Qė fluturon nė gjithėsi.

Eja pėllumb dua tė porosisė,

Dua tė rrugėtosh,

Fushė e male tė kalosh,

Shumė tė fala vendlindjes t`mi qosh

Zemrėn time ta qetėsosh.

Shko pra fluturim nė kėtė rrugėtim,

Merr me vete mallin tim,

Shko gjej sytė e shkruar,

Ata tė qetėsosh,

Porosinė e zemrės sime,

Atyre tu dėrgosh.

 

 

ZGJATMA DORĖN VĖLLA

 

Zgjatma dorėn vėlla,

Se koha ka ardhur,

Ta harrojmė mėrinė,

Ta kultivojmė dashurinė.

 

Zgjatma dorėn vėlla,

Sė bashku tė marshojmė,

Ardhmėrinė e fėmijėve,

Sė bashku ta ndėrtojmė.

 

Zgjatma dorėn vėlla,

Kthjellu, eja nė vete,

Koha e intrigave,

E ka bėrė tė vetėn.

 

Zgjatma dorėn vėlla,

Hynė nė valle,

Eja me ne edhe ti,

Se kėtu ke tė ardhmen.

 

 

ĒKA BĖJNĖ POETĖT

 

Shpeshherė

i bej pyetje vetės:

Kush ka forcėn,

dhe pushtetin,

tė ruaj rimėn nė poezi

Kush ėshtė ai,

qė tė fton nė argumentim

Kush krijon kujtimet,

kush shprehė ndjenjat,

kush hap zemrat,

kush krijon ura,

e dashuri

Shpesh herė pyes vetėn,

po pyes kush

Kush krijon radhėt,

mes fjalėve nė fjali,

kush ngutet me shpejtėsi,

tė kuptoj rreshtin e ri,

kush tė jep forcė

pėr ditėn e re,

pėr kohėn,

pėr pushim e freski

 

 

TRUMCAKU I VOGĖL

 

Peizazh i bukur jashtė,

Ēdo gjė ėshtė mbuluar me tė bardhė

Njė trumcak i vogėl bukur  kėndon

Thėrrimet e bukės gjithandej kėrkon.

Ėshtė kohė e vėshtirė trumcaku im,

Por mos u brengos, pėr ty ka shpėtim.

Nė ēdo anė bardhėsi,

Natyra nė pushim,

Trumcaku i vogėl kėrkon shpėtim.

Eja trumcak derėn ke hapur,

Hynė nė kėtė vatėr,

Mė benė shoqėri, jetėn mos ta kaloj vetėm.

Trumcak i vogėl mos u brengos,

Ke krahėt e lehtė,

Shpėtim pėr jetė,

Do fluturosh atje ku ka shpresė e jetė.

Mė merr dhe mua, ka kohė tė pres,

Mė dėrgo dhe mua atje ku ka shpresė,

Tė kėndojmė sė bashku,

Shpresės ti japim jetė.

 

 

KJO NATĖ ME STUHI

 

Errėsirė nė ēdo anė,

Dallgė e stuhi,

Ėshtė kjo natė vjeshte,

Sa shumė ironi.

Ėshtė kjo natė,

Me plotė stuhi,

Qė sjellė buzėqeshjen,

Nga ti dashuri.

Mė kujton kjo natė,

Shumė histori,

Tė ndodhura tė pa ndodhura,

Nė pafundėsi.

E ndjejė afshin,

Jetėn mė bulėzim,

Por bunaca e natės,

Pėrpinė qetėsinė.

Kėtė natė me stuhi,

Rri nė buhar,

Sepse kjo natė s`ka fund,

Do pres ditėn e re.