.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Nocioni, metodat dhe mjetet kriminalistike

Shkruan: Dr. Ramo MASLLESHA

            NOCIONI, METODAT DHE MJETET KRIMINALISTIKE

 

Librin e autorit Dr. Ramo Masllesha „Strategjia kriminalistike“, mund ta

shkarkoni falas nė sektorin:

„Literaturė“

dhe nė web faqen:

www.syri3.com

 

 

 

            Megjithėse ekzistojnė definicione tė ndryshme pėr strategjinė kriminalistike, teoricienėt nuk vėnė nė dyshim se lėndė kryesore e saj ėshtė pėrcaktimi i masave globale kriminalistike dhe i detyrave preventive e represive nė luftėn kundėr kriminalitetit. Natyrisht, detyrat pėrcaktohen nga politika kriminale dhe e drejta.

            Kjo do tė thotė se strategjia kriminalistike ėshtė projekt mbi pėrdorimin optimal tė mjeteve kriminalistike pėr realizimin e objektivit tė caktuar. Kjo do tė thotė se fusha e strategjisė kriminalistike pėrfshin masat qė kanė tė bėjnė me luftimin e kriminalitetit nė tėrėsi, gjegjėsisht tė pjesėve tė tij. Nga ana tjetėr, siē dihet fusha e taktikės kriminalistike pėrfshin masat pėr zbulimin, hulumtimin dhe dėshmimin e veprimeve kriminale.

            Siē shihet, masat taktike kriminalistike mund tė jenė vetėm mjete pėr realizimin e strategjisė kriminalistike. Por, ėshtė e mundur edhe e kundėrta, qė do tė thotė se strategjia kriminalistike mundėson zgjidhjen e drejtė tė taktikave kriminalistike mė adekuate. Masat taktike kriminalistike mund tė jenė vetėm simulim pėr realizimi e strategjisė kriminalistike. Kuptimin dhe objektivin e simulimit e dinė vetėm planifikuesit e tij. Kjo do tė thotė gjithashtu se masat strategjike dhe taktike kriminalistike ndonjėherė shkrihen, siē ėshtė rasti nė strategjinė ushtarake. Strategjia kriminalistike ėshtė mjet pėr realizimin e objektivave tė politikės kriminalistike. Nė rast se dėshmohet se objektivat e caktuara tė planifikuara me strategjinė kriminalistike (masat dhe veprimet strategjike kriminalistike) nuk ėshtė e mundur tė realizohen, shfaqen objektiva dy-kahėshe, pėr shkak tė mjeteve nė 34 dispozicion qė janė tė pėrcaktuara tej mase. Nė kėtė rast bėhet fjalė pėr politikė kriminalistike tė pazbatueshme, prandaj ėshtė e nevojshme tė bėhen ndryshime nė mėnyrėn e pėrdorimit tė mjeteve ekzistuese, sepse mėnyra e planifikuar nuk mundėson rezultate optimale. Konkluzioni qė del vetvetiu tregon se strategjia kriminalistike duhet tė ndryshojė. Duhet tė kihet parasysh se strategjia kriminalistike ėshtė vetėm njė pjesė e strategjisė sė tėrėsishme pėr luftimin e kriminalitetit, nė tė cilėn pėrfshihen edhe institucionet tjera mbikėqyrėse. Nga sa u tha deri me tash, mund tė konkludohet se lufta kundėr kriminalitetit zhvillohet nėpėrmjet politikės kriminalistike, strategjisė kriminalistike dhe taktikės kriminalistike. Disa masa qė pėrdoren nė kėtė luftė mund tė jenė afatshkurta, afatmesme apo afatgjata.

            Tė pėrcaktojmė tani edhe raportet midis strategjisė kriminalistike dhe strategjive tė ngjashme. Siē kemi thėnė, strategjia kriminalistike ėshtė vetėm njė pjesė e strategjisė sė pėrgjithshme pėr kufizimin e kriminalitetit, nė tė cilėn jaė tė pėrfshira me strategji tė tyre edhe mekanizmat tjerė mbikqyrės (gjyqėsi, shėndetėsi, shėrbimi social dhe mekanizmat tjerė joformal). Ato pranojnė ose do tė duhej tė pranonin udhėzime nga politika kriminalistike e cila ėshtė pranuar dhe miratuar. Kjo strategji e pėrbashkėt ose gjithėpėrfshirėse mund tė quhet edhe strategji e mbikėqyrjes sė kriminalitetit („strategy of crime control“ ose „Strategie der

Kriminalitätskontrolle“).

 

 

            Strategji tjetėr simotėr ėshtė strategjia e sigurisė. Disa teoricienė e cilėsojnė atė si strategji tė policisė, por kjo strategji ka njė kuptim shumė mė tė gjerė. Strategjia e sigurisė pėrfshin edhe kufizimin e rrezikut nga kriminaliteti nga ana e institucioneve mbikėqyrėse jopolicore (siē janė shėrbimet e sigurisė nė ndėrmarrje ose nė institucione private tė sigurisė). Pėrveē kėsaj, nė strategjinė e sigurisė pėrfshihen edhe rreziqet tė cilat nuk janė pasojė e veprave kriminale (p.sh. fatkeqėsitė natyrore). Nė qoftė se e kemi parasysh se strategjisė sė sigurisė ia pėrcakton objektivat politika e sigurisė, atėherė mund tė nxjerrim pėrfundimin se pjesė e strategjisė sė sigurisė ėshtė edhe strategjia ushtarake.

            Puna e policisė nuk nėnkupton vetėm aktivitetet e orientuara nė luftimin kriminalitetit. Nė fushėveprimin e saj pėrfshihen dhe kontrolli i komunikacionit, ruajtja e rendit publik dhe qetėsisė, mbikėqyrja e kufirit, etj. Nė kėtė fushė tė veprimtarisė sė policisė duhet tė planifikohen masa tė ndryshme tė cilat mundėsojnė realizmin e objektivave tė caktuara. Mė fjalė tė tjera, edhe te veprimtaritė e policisė ėshtė e domosdoshme strategjia (policore). Kėshtu vijmė nė pėrfundim se nocioni strategji policore ka kuptim mė tė gjerė sė nocioni strategji kriminalistike. 35 Nė literaturėn profesionale haset edhe nocioni strategji hetimore. Zierke, Jnasel dhe Finkel ( 1995, 459-550) e pėrdorin kėtė termin si sinonim pėr strategjinė kriminalistike. Sipas mendimit tonė, bėhet fjalė pėr njė nocion mė tė ngushtė se strategjia kriminalistike. Strategjia hetimore, siē e pėrcakton Maver (200,12-23) mund tė renditet nė mesin e strategjive kriminalistike operative (p.sh. strategjia e ruajtjes sė sekretit tė punėtorėve tė policisė ose strategjia e ruajtjes sė dėshmitarėve kryesorė, etj.). Domethėnė bėhet fjalė pėr njė nocion me kuptim mė tė ngushtė.

 

            Pjesė nga libri “Strategjia kriminalistike”