|
Megjithėse
ekzistojnė definicione tė ndryshme pėr strategjinė kriminalistike,
teoricienėt nuk vėnė nė dyshim se lėndė kryesore e saj ėshtė pėrcaktimi i
masave globale kriminalistike dhe i detyrave preventive e represive nė
luftėn kundėr kriminalitetit. Natyrisht, detyrat pėrcaktohen nga politika
kriminale dhe e drejta.
Kjo do tė
thotė se strategjia kriminalistike ėshtė projekt mbi pėrdorimin optimal tė
mjeteve kriminalistike pėr realizimin e objektivit tė caktuar. Kjo do tė
thotė se fusha e strategjisė kriminalistike pėrfshin masat qė kanė tė bėjnė
me luftimin e kriminalitetit nė tėrėsi, gjegjėsisht tė pjesėve tė tij. Nga
ana tjetėr, siē dihet fusha e taktikės kriminalistike pėrfshin masat pėr
zbulimin, hulumtimin dhe dėshmimin e veprimeve kriminale.
Siē shihet,
masat taktike kriminalistike mund tė jenė vetėm mjete pėr realizimin e
strategjisė kriminalistike. Por, ėshtė e mundur edhe e kundėrta, qė do tė
thotė se strategjia kriminalistike mundėson zgjidhjen e drejtė tė taktikave
kriminalistike mė adekuate. Masat taktike kriminalistike mund tė jenė vetėm
simulim pėr realizimi e strategjisė kriminalistike. Kuptimin dhe objektivin
e simulimit e dinė vetėm planifikuesit e tij. Kjo do tė thotė gjithashtu se
masat strategjike dhe taktike kriminalistike ndonjėherė shkrihen, siē ėshtė
rasti nė strategjinė ushtarake. Strategjia kriminalistike ėshtė mjet pėr
realizimin e objektivave tė politikės kriminalistike. Nė rast se dėshmohet
se objektivat e caktuara tė planifikuara me strategjinė kriminalistike
(masat dhe veprimet strategjike kriminalistike) nuk ėshtė e mundur tė
realizohen, shfaqen objektiva dy-kahėshe, pėr shkak tė mjeteve nė 34
dispozicion qė janė tė pėrcaktuara tej mase. Nė kėtė rast bėhet fjalė pėr
politikė kriminalistike tė pazbatueshme, prandaj ėshtė e nevojshme tė bėhen
ndryshime nė mėnyrėn e pėrdorimit tė mjeteve ekzistuese, sepse mėnyra e
planifikuar nuk mundėson rezultate optimale. Konkluzioni qė del vetvetiu
tregon se strategjia kriminalistike duhet tė ndryshojė. Duhet tė kihet
parasysh se strategjia kriminalistike ėshtė vetėm njė pjesė e strategjisė sė
tėrėsishme pėr luftimin e kriminalitetit, nė tė cilėn pėrfshihen edhe
institucionet tjera mbikėqyrėse. Nga sa u tha deri me tash, mund tė
konkludohet se lufta kundėr kriminalitetit zhvillohet nėpėrmjet politikės
kriminalistike, strategjisė kriminalistike dhe taktikės kriminalistike. Disa
masa qė pėrdoren nė kėtė luftė mund tė jenė afatshkurta, afatmesme apo
afatgjata.
Tė
pėrcaktojmė tani edhe raportet midis strategjisė kriminalistike dhe
strategjive tė ngjashme. Siē kemi thėnė, strategjia kriminalistike ėshtė
vetėm njė pjesė e strategjisė sė pėrgjithshme pėr kufizimin e
kriminalitetit, nė tė cilėn jaė tė pėrfshira me strategji tė tyre edhe
mekanizmat tjerė mbikqyrės (gjyqėsi, shėndetėsi, shėrbimi social dhe
mekanizmat tjerė joformal). Ato pranojnė ose do tė duhej tė pranonin
udhėzime nga politika kriminalistike e cila ėshtė pranuar dhe miratuar. Kjo
strategji e pėrbashkėt ose gjithėpėrfshirėse mund tė quhet edhe strategji e
mbikėqyrjes sė kriminalitetit (strategy of crime control ose Strategie
der
Kriminalitätskontrolle).
Strategji
tjetėr simotėr ėshtė strategjia e sigurisė. Disa teoricienė e cilėsojnė atė
si strategji tė policisė, por kjo strategji ka njė kuptim shumė mė tė gjerė.
Strategjia e sigurisė pėrfshin edhe kufizimin e rrezikut nga kriminaliteti
nga ana e institucioneve mbikėqyrėse jopolicore (siē janė shėrbimet e
sigurisė nė ndėrmarrje ose nė institucione private tė sigurisė). Pėrveē
kėsaj, nė strategjinė e sigurisė pėrfshihen edhe rreziqet tė cilat nuk janė
pasojė e veprave kriminale (p.sh. fatkeqėsitė natyrore). Nė qoftė se e kemi
parasysh se strategjisė sė sigurisė ia pėrcakton objektivat politika e
sigurisė, atėherė mund tė nxjerrim pėrfundimin se pjesė e strategjisė sė
sigurisė ėshtė edhe strategjia ushtarake.
Puna e
policisė nuk nėnkupton vetėm aktivitetet e orientuara nė luftimin
kriminalitetit. Nė fushėveprimin e saj pėrfshihen dhe kontrolli i
komunikacionit, ruajtja e rendit publik dhe qetėsisė, mbikėqyrja e kufirit,
etj. Nė kėtė fushė tė veprimtarisė sė policisė duhet tė planifikohen masa tė
ndryshme tė cilat mundėsojnė realizmin e objektivave tė caktuara. Mė fjalė
tė tjera, edhe te veprimtaritė e policisė ėshtė e domosdoshme strategjia
(policore). Kėshtu vijmė nė pėrfundim se nocioni strategji policore ka
kuptim mė tė gjerė sė nocioni strategji kriminalistike. 35 Nė literaturėn
profesionale haset edhe nocioni strategji hetimore. Zierke, Jnasel dhe
Finkel ( 1995, 459-550) e pėrdorin kėtė termin si sinonim pėr strategjinė
kriminalistike. Sipas mendimit tonė, bėhet fjalė pėr njė nocion mė tė
ngushtė se strategjia kriminalistike. Strategjia hetimore, siē e pėrcakton
Maver (200,12-23) mund tė renditet nė mesin e strategjive kriminalistike
operative (p.sh. strategjia e ruajtjes sė sekretit tė punėtorėve tė policisė
ose strategjia e ruajtjes sė dėshmitarėve kryesorė, etj.). Domethėnė bėhet
fjalė pėr njė nocion me kuptim mė tė ngushtė.
Pjesė nga libri Strategjia kriminalistike
|
