.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Telepatia

Shkruan: Sabir KRASNIQI

       TELEPATIA

 

     Numri mė i madh i shkencėtarėve paraqesin teorinė se esenca e telepatisė ėshtė nė bartjen e energjisė nga njėri sistem nervor nė tjetrin, siē behet bartja nė mes dy radiostacioneve.  Duke pasur parasysh se kėrkimet elektroencofalografike kanė treguar se masa e trurit emeton valė mė frekuenca tė ndryshme, supozohet se mendimet e caktuara kanė valė tė caktuara me karakteristika ende tė pazbuluara dhe qė mesazhet barten me anė tė kėtyre valėve dhe nė trupi pranues deshifrohen.

        

             Telepatia ose biokmunikimi ėshtė njėri nga fenomenet shumė tė njohura tė lėmit tė parapsikologjisė ose psikotronikės. Fjala “telepati” rrjedh nga gjuha e vjetėr greke dhe do tė thotė: “tele” - largėsi dhe “pathe” - ndjeshmėri. Si themelues i saj njihet Fredrick Meiers, qė ėshtė edhe njėri ndėr themeluesit e Shoqatės britanike pėr kėrkime psikike, qysh nė vitin 1882.

            Ē’ėshtė nė tė vėrtet telepatia? Telepatia mund tė definohet si njė manifestim psikotronik, gjatė tė cilit vrojtohen mendimet, fotografitė psikike, dėrgesa sensibėl e njė personi, respektivisht  e dėrguesit, nga ana e njė personi tjetėr, qė nė kėtė rast ėshtė pranuesi. Kėto mendime, kjo dėrgesė sensibėl, qė emitohet vetėdijshėm apo pavetėdijshėm nga dėrguesi, ėshtė e “shpėrndarė” nė hapėsirė, ashtu qė me pesė shqisat normale tė komunikimit, tė cilat ne si qenie njerėzore i posedojmė, nuk ėshtė e mundur tė pranohen dhe me to tė komunikojmė. Pra, mund tė thuhet se telepatia ėshtė komunikim valorė i dy qenieve pa kontakt fizik, pa fjalė, por vetėm me anė tė mendimit, pavarėsisht largėsisė sė tyre.

            Aftėsi tė komunikimit telepatik kanė tė gjitha qeniet e gjalla, por ato qė e kanė mė tė zhvilluar aftėsinė e emetimit tė “neuro-rrezeve”, e kanė mė tė theksuar kėtė dukuri. Vetė jeta ėshtė e mbushur plot me raste telepatike, tė cilat paraqiten nė mėnyrė spontane, midis personave qė janė tė lidhur ngushtė emocionalisht siē ėshtė rasti i nėnės dhe fėmijės, motrės e vėllait, burrit e gruas etj.

            Komunikimi telepatik, emetimi dhe pranimi i rrezeve, paraqet fundamentin nė formimin e marrėdhėnieve midis prindėrit dhe fėmijės. Dashuria nė mes nėnės dhe fėmijės ėshtė e formuar kryesisht nė parimet telepatike. Komunikimet telepatike ekzistojnė mė sė  shpeshti nė vitin e parė tė jetės, kur fėmija nuk mund tė flasė e dashuria nė mes tė nėnės dhe fėmijės nuk ėshtė e “vetėdijshme” ose funksion i dėshiruar. Ky ėshtė njė fenomen, po e quaj “jashtėshqisor”, i cili mund tė shpjegohet vetėm si lidhje telepatike. Pa kėso lidhjesh nuk do tė ekzistonte as dashuria e vėrtetė.

            Gjatė luftės sė dytė botėrore kemi rastin e nė nėne tė njė luftėtari nė front, e cila papritur ndien dhembje nė gjoks dhe bėrtet: “Biro, tė vrau armiku!” Lajmin pėr vdekjen e tė birit, tė cilin e mori mė vonė, pėrputhej plotėsisht me atė ditė dhe atė moment kur edhe ju kishte lajmėruar dhembja nė gjoks. Rasti i mėsipėrm ėshtė vetėm njė, nga shumė raste tė ngjashėm qė na ndodhin nė pėrditshmėrinė tonė (siē i ka ndodhur edhe Laura72), por qė ne i interpretojmė, varėsisht prej bindjeve dhe kėndvėshtrimeve tona...

            Gati nė tė gjitha vdekjet, tė afėrmit e familjes, nė ēastin kur ndėrron jetė i dashuri i tyre, nė mėnyra tė ndryshme  e ndjejnė kėtė. Kėtė fenomene sqaron edhe psikologu i njohur K. Jungu nė teorinė e tij tė sinkronicitetit, por edhe populli ynė i njeh shumė mirė kotė shenja, qė zakonisht quhen “isharete” (arab, isara - shenjė).

            Kėrkimet e ndryshme pėr, pėr sqarimin  e telepatisė nė mėnyrė shkencore, kanė filluar qė nga koha e Mesmerit, Pjer Zhana-s, Sharl Rishe-es e  vazhdojnė dhe nė ditėt tona. Tentativa e parė fillon me Mesmerin. Edhe telepatinė, sikurse tė gjitha fenomenet e parapsikologjisė, ai e shpjegon si dėrgim tė informacioneve nėpėrmjet energjisė magnetike universale, e cila i lidhė tė gjitha qeniet e gjalla. Telepatia e tėrhiqte vėmendjen e Mesmerit sepse edhe ajo, si shumė dukuri jashtshqisore, paraqitej shpesh gjatė gjendjes hipnotike. Mesmeri edhe mendonte se telepatia paraqitet vetėm gjatė gjendjes hipnotike.

            Mė vonė, Sharl Rishe, shkencėtar francez, fitues i Ēmimit Nobel pėr fiziologji, vėrtetoi nė mėnyrė eksperimentale se telepatia ėshtė e ndarė nga hipnoza, por nė gjendje hipnotike ajo ėshtė mė e theksuar dhe veprimi i saj ėshtė mė i suksesshėm.

            Bashkėkohėsi i tij, O. Zhana, gjatė eksperimenteve mjaftė interesante arriti qė tė provokojė hipnozė nė largėsi, nėpėrmjet sinjaleve telepatike. Pėr fat tė keq, Zhane nuk tentoi qė t’i komentoj kėto eksperimente,sepse frikėsohej se do tė rrezikonte autoritetin e shkencėtarit serioz. Eksperimente tė ngjashme bėri edhe Henri Didwick. I hipnotizuari i vizualizonte numrat e zgjedhur dyshifror dhe nė mėnyrė telepatike ia dėrgonte subjektit tjetėr. Deklarata e tij pėr kėtė eksperiment

hyri nė histori tė parapsikologjisė si deklaratė e parė shkencore e kėtij lloji.

Upton Sinkler

Libri i Sinklerit “Radioja mentale”

            Eksperimente intensive nė fillim tė viteve 30-ta zhvilloi edhe shkrimtari, Upton Sikler me tė shoqen, Meri K. Sinkler. Uptoni vizatonte figura tė ndryshme, ndėrsa e shoqja mundohej qė t’i pranonte nė mėnyrė telepatike dhe t’i reprodukonte. Nė serinė prej 290 provave, arriti nė 23% tė rasteve rezultate tė sakta; 53% rezultate tė pjesėrishme dhe 24% tė gabuara. Eksperimente e Sinkler-it bėheshin nė kontroll tė plotė. Nė disa raste pėrputhja e vizatimeve ishte plotėsisht e saktė, ashtu qė edhe gjeniu  Albert Ajnshtajn, qė ishte prezent nė disa eksperimente, u magjeps aq shumė, sa qė ia shkroi edhe parathėnien e librit tė Sinklerit, “Radioja Mentale”, nė tė cilėn janė paraqitur tė gjitha rezultatet e eksperimenteve.

            Uejtili Kerington, mik i afėrt i Frojdit, pėrdori njė metodė tjetėr tė eksperimentimit. Ai merrej vesh me disa pranues tė valėve, tė shpėrndarė nėpėr vende tė ndryshme tė Britanisė sė Madhe, qė nė kohė tė caktuar t’i pranojnė nė mėnyrė telepatike mesazhet e tij. Nė kohėn e caktuar e hapte fjalorin dhe e zgjedhte njė fjalė, e cila mund tė paraqitej edhe nė mėnyrė figurative. E vizatonte nė njė letėr dhe pastaj me orvatje shpirtėrore mundohej t’ua emetonte pranuesve. Rezultatet i vlerėsonte duke i shikonte tė gjitha pėrgjigjet dhe secilės ia jepte vlerėn e vet. Nė ēoftė se objekti i vizatuar ishte “molla”, atėherė “dardha”, si pėrgjigje, kishte vlerė mė tė madhe se sa “rrushi”, ndėrsa “rrushi” vlerėn mė tė madhe se sa ndonjė objekt statik etj.

            Mungesė e eksperimentit tė tij ishte se personi i njėjtė. D.m.th. vetė Keringtoni ishte eksperimentuesi dhe vlerėsuesi i pėrgjigjeve, sepse subjektet shpesh nuk kontaktonin nė kohėn e njėjtė dhe ai nuk mund t’i kontrollonte.

            Kėtė mungesė, si dhe shumė tė tjera, i plotėsoi Rajni. Ai i mbante nėn kontroll tė gjithė variabilėt e rėndėsishėm. Rajni i pari i pėrdori me tė madhe tė ashtuquajturat “letrat e Zenerit”. Ky ėshtė njė komplet i pėrbėrė nga 25 letra, tė cilat ndahen nė 5 pjesė, dhe secila nga kėto pjesė pėrmban nga njė simbol grafik. Nė qoftė se gjatė eksperimentimit subjekti i qėllon letrat, nė bazė tė rastėsisė eventuale pa pjesėmarrje tė telepatisė, atėherė probabiliteti do tė jetė 1:5 ose 20%. Secila e qėlluar tjetėr, mbi kėtė mesatare, ėshtė e rėndėsishme.

            Duke komentuar punėn dhe rezultatet e prof. Rajnit dhe tė bashkėpunėtorėve tė tij, si dhe tė Tajerit, tė Kringtonit e shumė tė tjerėve, dr. Taules arriti nė pėrfundim de kėto eksperimente “kanė larguar ēdo dyshim mbi ekzistencėn e telepatisė dhe kanė mundėsuar qė ajo tė paraqitet me metoda eksperimentale”...

           

            Rasti Mesing

            Njė ndėr telepatėt mė nė zė ishte Vulfu Gligorevic Mesing (1899 - 1971). Aftėsitė e tij telepatike i zbuloi rastėsisht, nė moshėn 11 vjeēare, kur pa dashje largohet nga prindėrit dhe hipė nė trenin  qė udhėtonte nė relacionin, Varshavė - Berlin. Pasi nuk kishte biletė udhėtimi, futet nėn karrige, por kontrollori e kap dhe i kėrkon biletėn. Mesingu i vogėl e sheh nė dysheme njė copė letėr tė thjeshtė, e kap atė dhe ia jep kontrollorit, duke u koncentruar nė atė letėr me bindje tė thellė se ajo ėshtė biletė. Kontrollori e merr letrėn, e shikon dhe i thotė: “Pse rri nėn karrige pasi e ke biletėn?”.

            Nė Berlin, Mesingu bie nė kontakt me prof. Abelin, psikiatėr i njohur i cili i vėren aftėsitė e tij dhe sė bashku me kolegun e tij, prof. Shmitin, e marrin nėn mbikėqyrje. Mė vonė, Mesingu filon punė nė njė cirk tė quajtur “BUSH” dhe kėshtu fillon turnet e tij nėpėr Evropė. Gjatė njė manifestimi nė Vjenė, pėr Mesingun u interesua edhe Ajshtajni, tė cilin e dėrgoi tek S, Frojdi. Te dy kėta shkencėtarė punuan mjaft me tė. Me Frojdin mesingu qėndroi disa vite nė shoqėri, i cili ia mėsoi metodat e koncentrimit dhe autohipnozėn.  Ja, njė eksperiment interesant qė e bėnė Frojdi dhe Ajnshtajni me Mesingun: Frojdi e urdhėroi nė mėnyrė telepatike: “Shko nė banjė, merre pincetėn dhe shkulja tri qime nga mustaqet Ajnshtajnit!”. Mesingu u mendua pak, pastaj shkoi nė banjė, mori pincetėn dhe iu afrua Ajnshtajnit duke i thėnė: “Mė falni, por duhet ta zbatoj urdhrin”, ndėrsa te dy shkencėtarėt ja plasėn tė qeshurit, duke admiruar aftėsitė e tij. Pastaj pason urdhri tjetėr i Frojdit me mendime: “Merre violinėn dhe jepja Ajnshtajnit qė t’i bie”. Edhe kėtė urdhėr Mesingu e zbatoi mė pėrpikėri. Kur po largohej nga Berlini, Ajnshtajni i thotė: “Nė qoftė se gjendesh nė situata tė palakmueshme, mu lajmėro lirisht”.

Njė libėr pėr Mesingun i shkruar nga T. Kupers.

            Mė 1923, Mesingu takohet me M. Gandin. Edhe Gandi mbetet i kėnaqur me detyrėn qė ia parashtroi: qė ta merrte fyellin dhe t’ia jepte indianit qė gjendej aty afėr. Mesingu ia jep fyellin,pastaj indiani fillon t’i bjerė, ndėrsa nga njė gyp aty afėr fillon tė dalė njė gjarpėr, i cili lėvizte sipas melodisė.

            Njė nga eksperimentet mjaft interesante ėshtė ai i vozitjes sė automobilit me sy mbyllur, por, afėr tij qėndronte njė vozitės profesional, i cili e kishte pėr detyrė qė t’ia tregonte rrugėn me anė tė mendimeve. E gjithė kjo u bė nėn kontroll tė caktuar. Mesingu kishte vozitur pa problem, edhe pse vozitjen e njihte shumė pak.

            Pas agresionit gjerman mbi Poloninė, Mesingu kaloi nė Rusi. Atje qėndroi deri nė fund tė jetės. Njė ditė, me rastin e njė manifestimi, Mesingun e marrin dy vetė dhe e dėrgojnė tek Stalini. Disa herė takohet me Stalinin. Stalini eksperimentoi me aftėsitė e tij, nėn kontroll tė policisė. Njėra ndėr detyrat ishte edhe plaēkitja e bankės (100.000 rubla) pėrmes njė letre tė thjeshtė. Mesingu e merr njė copė letre nga njė fletore  e thjeshtė dhe i afrohet arkėtarit, duke u koncentruar. Me mendimi i sugjeron se kjo letėr ėshtė ēek mė vlerė prej 100.000 rublash dhe ai duhet t’ia jepte. Kur u krye gjithė ceremonia, nė prani tė dėshmitarėve, Mesingu kthehet tek arkėtari me tė hollat dhe i shpjegon se ēfarė kishte ndodhur. Arkėtari e shikon me dyshim, por kur i kontrollon ēeqet, shef se nė mes tyre gjendet me tė vėrtet njė copė letėr e thjesht dhe kur sheh tė hollat e paluara nė ēantėn e Mesingut, i bie tė fikėt.

            Testi tjetėr ishte edhe mė i rėndė. Ai duhej qė pa leje tė hynte  nė vilėn e njė personaliteti tė lartė sovjetik, e cila ishte e ruajtur nga rojet. Mesingu afrohet tek vila, koncentrohet duke ju sugjeruar rojeve: “Unė jam Berija, unė jam Berija, mė lėshoni tė hyjė!”(Berija ishte udhėheqės nė zė i NKVD-sė). Dhe vėrtet, rojtarėt e lejojnė pa fjalė qė tė hynte brenda nė vilė.

            Kėto eksperimente nė Moskė Mesingut i sjellin famė tė posaēme dhe qeveria i jep leje pėr manifestime tė lira nėpėr gjithė territorin e Bashkimit Sovjetik.

            Ky ishte vetėm njė ndėr rastet e shumta tė kėsaj dukurie.

 

            Disa shpjegime shtesė mbi telepatinė

            Problemi teorik themelor ėshtė se si telepatia mund tė funksionoj, ndonėse ka barriera hapėsinore e materiale, tė cilat pengojnė format tjera tė komunikimit. Shumica e kėrkimeve sjellin si pėrfundim se pėr telepatinė nuk ka pengesa! Kontaktet telepatike mund tė vendosen me subjekt edhe nė nėndetėse, nė thellėsi deri nė 3000 metra, si dhe nė largėsi nga dėrguesi disa mijėra kilometra.

            Numri mė i madh i shkencėtarėve paraqesin teorinė se esenca e telepatisė ėshtė nė bartjen e energjisė nga njėri sistem nervor nė tjetrin, siē behet bartja nė mes dy radiostacioneve.  Duke pasur parasysh se kėrkimet elektroencofalografike kanė treguar se masa e trurit emeton valė mė frekuenca tė ndryshme, supozohet se mendimet e caktuara kanė valė tė caktuara me karakteristika ende tė pazbuluara dhe qė mesazhet barten me anė tė kėtyre valėve dhe nė trupi pranues deshifrohen.

            Njė variant i kėsaj teorie ėshtė hipoteza e Kozinskit, sipas sė cilės themelore nė telepati ėshtė elektroinduksioni, nė tė cilin valėt elektromagnetike indukojnė gjendjen e dėshiruar nė trurin pranues.

            Kėtė teori e demanton plotėsisht me eksperimentet e tij Leonid Vasiljev, mė 1963. Vasiljev i hipnotizonte subjektet dhe i fuste nė kafazin e Faradeit, i cili eliminon plotėsisht bartjen e valėve elektromagnetike. Kjo situatė nuk ndikonte fare nė sugjestionet telepatike, kėshtu qė sot teoria elektromagnetike mbi telepatinė konsiderohet si e pavlerė.

            Roli, mė 1966, nė veprėn e tij “Perceptimet  jashtėshqisore dhe tė mbajturit mend” jep teorinė e fushės psikike. Sipas asaj teorie secili objekt dhe secila qenie e gjallė e ka fushėn psikike, ngjashėm me gravitacionin (fusha gravituese ndikon pa marrė parasysh pengesat dhe izolimet). Ajo ēfarė ndodh nė njė fushė psikike, dyfishohet nė fushėn tjetėr. Dobėsia e vetme e kėsaj teorie qėndron nė atė se njėra dukuri - telepatia, shpjegohet me dukurinė tjetėr - gravitacionin, i cili edhe sot e kėsaj dite nuk ėshtė i sqaruar plotėsisht.

            Zbulimi i njė numri tė madh tė grimcave elementare nė fizikėn atomike kishte rėndėsi edhe pėr psikotronikėn. Kėshtu, Artur Kestler nė veprėn, “Rrėnjėt e koincidencės” solli mendimin e disa fizikanėve se ekziston grimca elementare e posaēme e quajtur PSITRON, e cila ėshtė bartėse e informatave nė territorin e perceptimeve jashtėshqisore. Me gjithė arritjet e fizikės moderne atomike, kjo hipotezė nuk na afron drejt sqarimit derisa tė mos zbulohet ajo grimcė.

            Gardner Marfi, nė sqarimin e telepatisė, thekson rėndėsinė e marrėdhėnieve personale mes dėrguesit dhe pranuesit tė valėve telepatike. Gjendja e ndryshuar psikike zvogėlon vetėdijen dhe i afron qeniet njerėzore njėrėn pranė tjetrės mė shumė se qė ėshtė e mundur gjatė gjendjes sonė “normale”. Marfi posaēėrisht thekson se dėrguesi dhe pranuesi, respektivisht vetė mundėsia e manifestimit tė telepatisė, paraqet njė fazė mė tė thellė tė organizmit tė pėrgjithshėm tė vetėdijeve tona si dhe nivelin e ndikimit intim nė shtresat mė tė thella, nė tė cilat fenomenet paranormale ndodhin. Duke u thelluar nė shtresat e thella, tė vetat, individi largohet nga e vetėdijshmja, me ē’rastė shfaqen horizonte e pėrmasa tė reja, tė mjaftueshme pėr arritjen e kontaktit me dukuri reale, tė cilat e tejkalojnė kohėn dhe hapėsirėn.

K. G. Jung

            Sipas Teorisė sė Sinkronicitetit, tė cilėn e formuloi C. G. Jungu, pėrveē arsyes sė lidhjeve kauzale nė mes tė paraqitjeve nė natyrė, ekzistojnė edhe lidhje sinkronike akauzale, tė cilat i lidhin dy dukuri me pėrmbajtje tė njėjtė tė kuptimit. Sipas Jungut, i cili nė formulimin e kėsaj teorie u frymėzua nga sistemi i vjetėr kinez “JI-Xhing”, gjithēka qė ndodh nė njė moment tė caktuar, pėrmban karakteristikat e pandara tė atij momenti. Fenomene sinkronike paraqiten nė gjendje tė ulėt tė vetėdijes dje janė tė ngarkuara me emocione, siē janė: ėndrrat, gjendjet meditative, sėmundjet shpirtėrore e  tė ngjashme. Nė ato raste pėrmbajtja e vetėdijes sė emetuesit dha pranuesit nė telepati janė tė njėjta pėr nga kuptimi, sepse pėrmbajtja e njėjtė ose e ngjashme paraqitet nė momentin e njėjtė tek te dy. Teoria e sinkronicitetit sqaron edhe shumė dukuri tjera nga jeta, p.sh.: lindja e ideve njėkohėsisht te dy persona ose dukuria e njohur kur dikush na merr “fjalėn nga goja”, etj. Edhe pse kjo teori nė kėtė periudhė ėshtė njėra nga mė tė pranuarat nė kuadrin e teorive tjera, prapėseprapė ėshtė larg sqarimit tė plotė tė fenomenit tė quajtur telepati.

            Si pėrfundim mund tė thuhet se shumica e eksperimenteve tė psikotronikės, tregojnė se perceptimet jashtėshqisore janė procese tė komunikimit tė materieve tė gjalla e jo vetėm tė qenieve njerėzore. Kjo na bie deri te supozimi se telepatia ėshtė proces themelorė i interaksionit tonė me rrethin, eventualisht mė i vjetėr se sa komunikimi verbal, pėrmes tė cilit komunikojmė ne sot. Kjo dukuri gradualisht u zhduk me zhvillimin e funksioneve, tė cilat e zėvendėsuan dhe e lanė tė shtyrė nė prapavijė, sepse organet shqisore dhe funksioni i tė folurit janė mė tė pėrshtatshėm pėr komunikim dhe veprim nė rreth. Megjithėkėtė, perceptimet jashtėshqisore nuk u zhdukėn, por vetėm u mėnjanuan dhe, nė gjendje kur humbet kontrolli i qendrave tė larat tė vetėdijes, siē janė rastet e rreziqeve pėr jetė, tronditjet e thella shpirtėrore etj, kėto funksione dhe mekanizma jashtėshqisore, tė lėnė anash, aktivizohen.