.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Ti je shumė mė shumė se sa qė ti mendon se je...! (pjesa e parė)

Shkruan: Korab THAĒI

        TI JE SHUMĖ MĖ SHUMĖ SE SA QĖ TI MENDON SE JE...!  (pjesa e parė)

 

      Pse e krijojmė ne gjithmonė tė njėjtin realitet? Pse kemi gjithmonė tė njėjtat marrėdhėnie? Pse marrim gjithmonė tė njėjtėn punė? Pse e krijojmė gjithmonė tė njėjtin realitet nė kėtė oqean tė pafund tė mundėsive tė pakufizuara? A nuk ėshtė pėr tu habitur se si ne kemi opsione dhe mundėsi, tė cilat ekzistojnė, por pėr tė cilat ne nuk jemi tė vetėdijshėm? A ėshtė e mundur qė ne jemi mėsuar tė besojmė se ne nuk mundė ta kontrollojmė jetėn dhe mėnyrėn se si ne jetojmė?

 

       

               Nė fillim ishte vetėm Asgjėja, pėrplot mundėsi tė pakufizuara, njėra prej tė cilave je edhe Ti.

 

            A e ke shikuar ndonjėherė vetėn me sytė e atij njeriu, nga i cili ti je bėrė? A e ke vėzhguar vetėn ndonjėherė me sytė e Vėzhguesit ultimativ?

            Kush jemi ne? Prej nga vijmė? Pėr ē`arsye jemi ne kėtu dhe ku do tė shkojmė mė pas?

            Pėr ē`arsye jemi ne kėtu? Kjo ėshtė pyetja ultimative.  Ē`ėshtė Realiteti? 

            Atė ēfarė unė mė parė e konsideroja si jo reale, mė shfaqet tani nė njėfarė mėnyre mė reale se sa ajo qė unė e konsideroja reale e qė tani mė duket joreale. Sa mė shumė qė merremi me fizikėn kuantike aq mė misterioze dhe e ēuditshme bėhet ajo. Thėnė shkurt, fizika kuantike ėshtė fizika e mundėsive tė pakufizuara.

            Kėto pyetje flasin rreth asaj se si ne e pėrjetojmė boten dhe nėse ka ndonjė dallim nė mes tė asaj bote qė ne e jetojmė dhe natyrės sonė tė vėrtetė.

            A keni menduar ndonjėherė se prej ēka pėrbėhen mendimet?

            Ne shohim sot nė pėrditshmėrinė tonė shumė fenomene te cilat na bėjnė me dije se ne jetojmė nė njė epokė ku nuk kemi shumė njohuri pėr forcėn e mendimeve. Materializmi modern ua grabit njerėzve domosdoshmėrinė e ndjenjės sė pėrgjegjėsisė. Gjithashtu edhe religjioni e bėnė shpesh tė njėjtėn gjė. Nėse fillojmė ta marrim seriozisht mekaniken kuantike, ajo na ngarkon tė gjithėve me ndjenjėn e pėrgjegjėsisė. Ajo na thotė: Po, bota ėshtė njė vend jashtėzakonisht i madh me pėrplot fshehtėsi. Mekanizmi nuk ėshtė pėrgjigja, megjithatė unė s“do ta tregoj pėrgjigjen se ti je tanimė mjaft i pjekur pėr tė vendosur vet.

            A ėshtė secili nga ne njė fshehtėsi? A ėshtė secili nga ne misterioz? Sigurisht se Po.

Kėto pyetje kuptimthella ia mundėsojnė njeriut qė tė pėrjetoj mundėsi tjera ne ketė botė. Ato na e sjellin njė fllad te freskėt dhe na e bėjnė jetėn mė tė kėndshme.

 

            E vėrteta ne jetė nuk ėshtė  tė kemi njohuri, por tė jemi tė vetėdijshėm pėr fshehtėsitė dhe ligjet e natyrės.

 

            Nėse ne mundemi tė depėrtojmė mjaft thellė nė ligjet e natyrė, atėherė do tė kemi mundėsi qė njė ditė ta njohim inteligjencėn e Zotit. (Njė histori e shkurtėr pėr kohėn - Stephen Hawking).

 

            Pse e krijojmė ne gjithmonė tė njėjtin realitet? Pse kemi gjithmonė tė njėjtat marrėdhėnie? Pse marrim gjithmonė tė njėjtėn punė? Pse e krijojmė gjithmonė tė njėjtin realitet nė kėtė oqean tė pafund tė mundėsive tė pakufizuara? A nuk ėshtė pėr tu habitur se si ne kemi opsione dhe mundėsi, tė cilat ekzistojnė, por pėr tė cilat ne nuk jemi tė vetėdijshėm? A ėshtė e mundur qė ne jemi mėsuar tė besojmė se ne nuk mundė ta kontrollojmė jetėn dhe mėnyrėn se si ne jetojmė?

            Ne jemi tė stėrvitur tė besojmė qė bota e jashtme ėshtė mė reale se sa bota jonė e brendshme. Megjithatė ky model i ri shkencorė i quajtur “Fizika Kuantike” na e tregon tė kundėrtėn. Ajo ēfarė ėshtė nė NE i prodhon ngjarjet e jashtme ne botėn tonė.

            Filozofėt e vjetėr kanė thėnė: „Nėse unė e godas njė shkėmb dhe e lėndoj kėmbėn time, kjo ėshtė reale“. Megjithatė ky ėshtė vetėm njė pėrjetim dhe ėshtė real vetėm nė perceptimin e personit qė ka bėrė pėrjetimin.

            Eksperimentet shkencore kanė treguar se nėse e lidhim trurin e njeriut me PET-skaner (Positronen-Emissions-Tomographie - mjet elektronik qė pėrdoret nė medicinėn nukleare pėr tė fotografuar pjesėt e brendshme tė trupit) e posaēėm dhe kėrkojmė nga personi ta shikoj ndonjė objekt tė caktuar, atėherė shihen pjesė tė ndryshme tė trurit tė cilat janė ndriēuar. Pastaj ėshtė detyruar personi t’i mbyll sytė dhe ta parafytyroj objektin e njėjtė, por me sy tė mbyllur, dhe ėshtė vėrtetuar se tė njėjtat pjesė tė trurit janė ndriēuar. Pastaj shtrohej pyetja: Kush ėshtė ai qė sheh? A sheh truri apo janė sytė ata qė shohin? Dhe ēka ėshtė realiteti? A ėshtė realitet ajo qė ne e shohim me trurin tonė, apo ajo qė ne e shohim me sytė tanė?

 

           

 

      E vėrteta ėshtė qė truri nuk mund ta bėjė dallimin nė mes gjėrave qė ne i shohim pėrreth nesh dhe gjėrave nga kujtesa apo e kaluara, sepse, gjatė tė dy proceseve ndizen tė njėjtat neurone.

            Truri ynė i pėrpunon 400 miliard Bits-informacione pėr njė sekondė, por ne jemi te vetėdijshėm vetėm pėr 2000 prej tyre. Dhe kjo kufizohet ne hapėsirėn pėrreth trupit tonė dhe kohės.

            Sytė janė vetėm objektiv. Pjesa e prapme e trurit ėshtė ajo qė sheh. Ajo quhet “Korteksi Optik”. Pėr shembull njė kamerė mund tė shoh shumė mė shumė pėrreth nesh se sa ne qė mendojmė se ekziston, sepse kamera nuk vė asnjė paragjykim. A ėshtė pra e mundur qė sytė tanė dhe kamerat tė shohin mė shumė se sa qė truri ynė vetėdijshėm mund tė prodhoj? Truri ynė ėshtė ashtu i lidhur dhe i konstruktuar qė ne tė shohim vetėm atė pėr tė cilėn ne besojmė se ekziston.

            Ja njė shembull i njė historie tė vėrtetė e cila ndodhi ne ishujt Karibik kur Kolombo lundronte me anije mbi det. Kur Kolombo mbėrriti nė Karibik, nuk ishte asnjėri nga banoren e ishujve Karibik ne gjendje ti shoh anijet. Ata nuk mund t’i shihnin ato, sepse nuk kishin parė kurrė me parė diēka te kėtij lloji. Ata thjesht nuk mund t’i shihnin.

            Arsyeja pse ata nuk mund ti shihnin anijet ishte, sepse ata ne trurin e tyre nuk kishin dijeni dhe asnjė pėrvojė qė anijet ekzistojnė. Ata shihnin vetėm valė mbi det, por jo anijet. Njėri nga banoret filloj tė mendoj rreth kėsaj se ēfarė ka ndikuar qė valėt janė ngritur. Ai dilte ēdo dit dhe e vėshtronte kėtė dukuri. Pas njė kohe ai filloj t’i shihte anijet dhe u tregoj tė gjithėve se atje mbi det ekzistojnė anijet. Pasi qė tė gjithė kishin besim nė tė, filluan qė edhe ata t’i shohin.

            Ne e krijojmė realitetin. Ne jemi makina qė e krijojmė realitetin. Ne perceptojmė diēka, vetėm atėherė kur ajo reflektohet nė pasqyrėn e trurit tonė. Truri ynė nuk mund ta bėjė dallimin nė mes ngjarjeve qė ndodhin brenda nesh dhe atyre qė ndodhin jashtė nesh. Nuk ekziston asgjė  jashtė e cila ėshtė e pavarur nga ajo ēka ndodh brenda.

 

            Materia nuk ėshtė ajo, ēka ne kohė tė gjatė mendonim se ėshtė. Pjesa mė e madhe e Universit ėshtė e zbrazėt. Ne e paramendojmė hapėsirėn si diēka e zbrazėt ndėrsa materien si diēka masive, por nė tė vėrtetė materia nuk ėshtė asgjė, nuk pėrmban asnjė substancė. Mė e sigurta ēka ne pėr materien mund tė themi ėshtė se ajo ėshtė e zbrazėt si njė mendim. Ajo ėshtė njė grumbull informacionesh te koncentruara. Gjėrat nuk pėrbėhen nga mė shumė gjėra tjera, por nga mendimet, konceptet dhe informacionet. (Dr. Joe Dispenca, D.C. Doctor of the Chiropractic Medicine – Life University. Autor of  “Theater of the Mind: A Preview of the Working Brain”)

 

            Nė vend qė tė mendojmė se gjėrat janė gjėra, jemi mėsuar tė mendojmė se gjithēka rreth nesh ėshtė njė gjė qė ekziston pa dėshirėn dhe zgjidhjen time. Kėtė lloj mendimi duhet thjeshtė ta ērrėnjosim. Nė vend tė kėsaj duhet ta pranojmė se vetė bota materiale rreth nesh, karriget, tavolinat, radio etj. nuk janė asgjė tjetėr pėrveē se lėvizje te mundshme te vetėdijes. Dhe unė bėjė  ēdo moment njė zgjedhje nga kėto lėvizje nė mėnyrė qė t’i manifestoj pėrjetimet e mia tė vėrteta. Kėshtu duhet tė mendojmė edhe pse ėshtė mjaft e vėshtir, sepse ne besojmė se bota e jashtme ekziston si e pavarur nga pėrjetimet tona. Megjithatė ajo nuk ekziston e pavarur nga pėrjetimet tona. Fizika kuantike e ka sqaruar kėtė shumė qartė. Atomet nuk janė gjėra, por tendencė. Nė vend qė tė mendojmė nė gjėra ne duhet tė mendojmė nė mundėsit. Tė gjitha kėto janė mundėsit e vetėdijes.

            Fizika kuantike llogarit vetėm mundėsit, por nėse ne e pranojmė kėtė atėherė shtrohet pyetja: Kush apo ēka  ėshtė ai qė vendos brenda kėtyre mundėsive pėr tė sjell nė tė vėrtetė pėrjetimet? Kėtu e shohim se vetėdija ėshtė ajo qė duhet patjetėr tė marrė pjesė. Vėzhguesi nuk mund tė injorohet pėr asnjė ēast.

            Nga perspektiva e fizikes kuantike ne e dimė se ēfarė bėnė Vėzhguesi. Megjithatė ne nuk  e dimė se kush apo ēka ėshtė Vėzhguesi nė tė vėrtetė. Edhe pse shkencėtarėt janė munduar tė gjejnė njė pėrgjigje rreth kėsaj, ata nuk ia kanė dal dot. Ata nuk kanė mundur tė gjejnė askund atė qe ne e quajmė Vėzhgues, as nė pjesėt me delikate tė trurit, por ne tė gjithė e kemi pėrjetuar tė qenurit Vėzhgues, i cili e vėzhgon botėn e jashtme.

 

 

            Kush ėshtė Vėzhguesi?

 

            Sipas modelit tim tė mendimit, Vėzhguesi ėshtė inteligjenca nė makinė. Ėshtė vetėdija qė e fut motorin nė lėvizje dhe e vėzhgon hapėsirėn. (William Tiller, Ph.D. Proffesor of the Material Science and Engineering, Stanford University.)

 

            Nė Washington, nė kryeqytetin e vrasjeve nė botė u zhvillua njė eksperiment nė verėn e vitit 1993. 4000 vullnetarė u mblodhėn sė bashku qė tė meditojnė njė kohė tė gjatė brenda ditės. Para se tė fillonte eksperimenti u tha, se nga njė grup kaq e madhe mund tė vije deri tek zbritja e kriminalitetit gjatė verės 1993 deri ne 25 %, sipas tė dhėnave tė FBI-sė. Shefi i FBI-sė tha nė njė intervistė nė televizion, se pėr ta zbritur numrin e vrasjeve nė Washington deri ne 25 % duhet njė rrugė shumė e gjatė dhe e vėshtirė. Megjithatė nė fund u bė edhe ai vet pjesė e kėsaj grupe, sepse tė dhėnat treguan saktėsisht njė zbritje tė kriminalitetit deri nė 25 %.

            Shtrohej pyetja: A ka njeriu ndikim nė realitetin tė cilin ne e shohim? Sigurisht se PO. Secili nga ne ndikon nė realitetin qė ne e shohim. Ne tė gjithė sė bashku jemi krijues tė kėtij realiteti. Mendimet dhe qėllimet tona janė forca kryesore qė i vė nė lėvizje tė gjitha. Ėshtė konstatuar shkencėrisht se mendimet tona kanė njė ndikim jashtėzakonisht tė madh te uji. Siē e dimė ne, trupi ynė pėrbėhet rreth 90% nga uji. E nėse mendimet kanė njė ndikim tė madh te uji, atėherė ēfarė mund tė bėjnė ato nė trupin tonė? Mendimet janė ato qė e ndryshojnė trupin tonė.