.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Ushqimi optimal (2)

Shkruan: Nijazi BASHA

       USHQIMI OPTIMAL (2)

 

Njerėzit hanė – jo pse janė tė uritur, por sepse oreksin e kanė tė pakontrolluar, kurse “faji” dhe “pėrgjegjėsia” pėr tė ushqyerit e tepruar bie edhe mbi ushqimin artificial-jobiologjik, qė kryesisht ėshtė i konservuar, ushqime tė cilat janė shumė tė pasura me sheqerna industriale etj. Ushqimet e tilla janė shkaktare qė e ērregullojnė urinė dhe sistemin nervor; mu pėr kėtė shkak njeriu ushqehet dhe nuk di tė ngopet. Tė ushqyerit e tepruar krijon sėmundjet e njėpasnjėshme.

 

 

 

            KU  QĖNDRON DALLIMI MES USHQIMIT MODERN DHE ATIJ PRIMITIV?

 

            Ushqimi modern tretet ngadalė dhe ėshtė ngarkesė e trefishtė pėr organizmin e njeriut, ėshtė ushqim qė krijon gazra dhe mbeturina tė dėmshme dhe ka energji tė vogėl, prandaj dhe nevojat e ushqimit janė shumė tė mėdha, thua se njeriu nuk di tė ngopet sė ngrėni. Ushqimi modern ėshtė shumė i pasur me karbohidrate (sheqerna) qė janė ngarkesė pėr ēdo organizėm.

 

Ushqimi modern e ka kėtė renditje:

1) karbohidratet hahen mė sė shumti

2) albuminat hahen diēka mė pak

3) yndyrat hahen edhe mė pak se albuminat

 

Ushqimi optimal ka kėtė renditje:

1) yndyrat hahen mė sė shumti; yndyrat e shtazėve

2) albuminat hahen pėrgjysmė mė pakė

3) karbohidratet  hahen mė sė paku

 

Ēdo energji qė harxhohet nė organizmin e njeriut, sė pari ėshtė yndyrė e pastaj shndėrrohet nė energji. Sa mė shumė qė pėrdoren karbohidratet dhe albuminat, aq mė pak duhet tė pėrdoren yndyrat, sepse karbohidratet dhe albuminat shndėrrohen nė yndyrė, kėshtu qė nė kėtė rast gjithnjė sė pari harxhohet yndyra (energjia e pastėr) dhe pastaj iu vije radha karbohidrateve dhe albuminave. E, nėse nuk e lyp nevoja qė karbohidratet dhe albuminat tė shndėrrohen nė energji, ato do tė mbesin rezerva tė tepėrta tė yndyrės. Pra, sė pari harxhohet yndyra e pastėr dhe pastaj vijnė nė radhė yndyrat e papastra (yndyrat e papastra dhe tė rėnda janė ato yndyra qė formohen prej karbohidrateve dhe prej albuminave).

Sa mė shumė qė pėrdoren yndyrat, aq mė pak duhet tė pėrdoren karbohidratet dhe albuminat. Nė kėtė rast duhet tė cek se vlen i njėjti princip i tė shpenzuarit tė energjisė nė organizmin e njeriut.

Yndyrat shtazore janė tė pazėvendėsueshme pėr organizmin e njeriut, ato janė energji e pastėr dhe shumė lehtė treten.

 

 

 

            LLOJET E YNDYRAVE

Yndyra  e pastėr nuk liron kurrfarė materie tė dėmshme, kurse yndyrat e papastra tė bimėve si dhe tė karbohidrateve – ato gjithnjė kur tė shndėrrohen  nė energji, lirojnė materie helmuese nė organizmin e njeriut. Organizmi detyrohet tė prodhojė substanca mbrojtėse kundėr kėtyre helmeve.

 

Yndyrat janė dy llojesh:

1. yndyra natyrore dhe

2. yndyra artificiale ose industriale

 

Yndyrat natyrore gjenden nė tė kuqtė e vezės, nė tėlyenin e tamblit (qumėshtit), nė djathė, nė gjalpė, nė majonezė, nė dhjam dhe nė llojet e mishrave tė ndryshme. Kėto yndyra janė tė pazėvendėsueshme pėr organizmin e njeriut, energji e pastėr dhe fuqi e natyrshme e njeriut.

Yndyrat artificiale ose industriale janė lloje vajrash tė pėrpunuara nga luledielli, kolėza, ulliri, misri, kikirikėt etj. Llojet e margarinave janė yndyra qė pėrpunohen nga “dora” e makinerisė sė njeriut.

Yndyrat qė janė tė prodhuara nga shtazėt, ato veēse janė tė pėrpunuara njė herė, pastaj kur i hamė, shumė lehtė  treten nė energji.

Yndyrat qė janė tė prodhuara nga bimėt, njeriu duhet t’i tretė drejtpėrsėdrejti; tretja e yndyrave tė bimėve ėshtė shumė mė e vėshtirė dhe mė e komplikuar.

 

Karbohidratet dhe albuminat janė dy llojesh:

1. Tė natyrshme: nga prodhimet shtazore

 dhe

2. Artificiale: nga prodhimet bimore

 

Mineralet dhe vitaminat gjenden nė prodhimet e shtazėve dhe nė prodhimet e bimėve.

Mineralet dhe vitaminat nuk i shėrbejnė njeriut pėr tė fituar energji, por rėndėsia e tyre ėshtė pėr t’i plotėsuar kėrkesat e nevojave tė zhvillimit trupor dhe pėr ta ruajtur sistemin e imunitetit tė tij. Edhe mineralet dhe vitaminat e tepėrta mund tė krijojnė mundim nė organizmin e njeriut.

Ku i gjejmė mineralet dhe vitaminat e ndryshme?

Kėto i gjejmė nė prodhimet e shtazėve p.sh. nė tė kuqtė e vesė, nė tėlyen tė qumėshtit, djathė, dhjam, gjalpė, nė mish etj. Kur kėto vitamina dhe minerale merren si ushqim, janė shumė tė pėrshtatshme pėr organizmin e njeriut, sepse ato shtaza veēse i ka parapėrgatitur pėr nevojat e mbijetesės sė saj dhe nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė njeriut i shėrbejnė si materie shumė tė pastra, dhe nė njėfarė mėnyre janė shumė tė kompletuara dhe tė pranueshme pėr organizmin tonė.

Gjithnjė kur njeriu pėrdorė prodhimet shtazore, ėshtė i ngopur drejtpėrsėdrejti edhe me mineralet dhe vitaminat e domosdoshme qė i nevojiten organizmit.

Prodhimet shtazore gjithmonė i bartin me vete materiet kryesore qė shėrbejnė pėr ndėrtimin trupor dhe pėr prodhimin energjetik, materie kėto tė cilat janė gjithēka qė i duhet zhvillimit tė ēdo njeriu.

Mineralet dhe vitaminat tė cilat gjenden nė bimėt e ndryshme nuk janė tė koncentruara ashtu si njeriut i pėrshtaten; gjithmonė, sa herė qė njeriu dėshiron tė furnizohet me vitamina dhe minerale, gjithnjė nė njėfarė mėnyre do ta teprojė me shumė materie ushqyese, tė padėshirueshme, dhe nė vend se njeriu tė ushqehet si duhet – aq sa duhet, ai do tė hajė edhe atė tė padėshirueshmen. Nėpėr sallatat e gjelbra, pemėt dhe perimet, gjithmonė ka – ose celulozė tė tepėrt, ose sheqerna tė tepėrta, ose minerale tė tepėrta, ose – si gjithmonė – ato mund ta kenė edhe vėllimin dhe sasinė e tepėrt, qė organizmin gjithsesi do ta mundojnė sė tepėrmi – dhe kjo ėshtė krejtėsisht e panevojshme. Pėr dallim nga njeriu, organizmi i shtazės ka aftėsi qė ta bėjė pėrpunimin edhe tė celulozės.

 

            USHQIMI NATYROR DHE AI MODERN

            Ushqimin natyror disa mjekė dhe shkencėtarė e quajnė ushqimi optimal.

            Kurse ushqimi modern ėshtė ushqim i pėrditshėm qė pėrdoret nė ditėt e sotme.

            Ushqimi natyror – optimal ka shumė dallim tė madh prej atij modern. Ushqimi optimal pėrbėhet kryesisht prej prodhimeve shtazore – mė sė shumti nga vezėt, tėlyeni, gjalpi, djathi, gjiza dhe mė pak nga mishi dhe bimėt – pemėt dhe perimet. Kurse ushqimi modern pėrbėhet kryesisht prej gjithēkafes qė lėviz dhe qė nuk lėviz, duke filluar nga shtazėt e deri tek bimėt e pakufishme. Llojllojshmėritė e ushqimeve janė madje edhe tė tepruara.

Njeriu i sotėm ėshtė krijesė e cila ha gjithēka qė i vjen pėrpara, han madje edhe nuk di tė ngopet. Njerėzit hanė – jo pse janė tė uritur, por sepse oreksin e kanė tė pakontrolluar, kurse “faji” dhe “pėrgjegjėsia” pėr tė ushqyerit e tepruar bie edhe mbi ushqimin artificial-jobiologjik, qė kryesisht ėshtė i konservuar, ushqime tė cilat janė shumė tė pasura me sheqerna industriale etj. Ushqimet e tilla janė shkaktare qė e ērregullojnė urinė dhe sistemin nervor; mu pėr kėtė shkak njeriu ushqehet dhe nuk di tė ngopet. Tė ushqyerit e tepruar krijon sėmundjet e njėpasnjėshme.

 

  Vazhdon...

 

(1)             (3)     (4)     (5)     (6)    (7)