.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Ushqimi optimal (3)

Shkruan: Nijazi BASHA

       USHQIMI OPTIMAL (3)

     Mjekėsia e sotme thotė: Njeriu ushqehet pėr t’i plotėsuar nevojat muskulore dhe energjetike. Kjo ėshtė shumė me rėndėsi pėr t’u kuptuar, sepse janė dy forma tė tė ushqyerit qė i japin kuptim shumė tė qartė rolit tė ushqimit. Studimet mbi ushqimin dallojnė materiet e rėndėsishme qė shėrbejnė pėr plotėsimin e nevojave muskulore, si dhe materiet qė shėrbejnė vetėm pėr energji, dhe kjo tregon se materiet ushqyese mund tė ndahen nė dy grupe: Materiet ushqyese pėr ndėrtimin e muskujve dhe materiet ushqyese pėr djegien e energjisė.

 

 

    

 

            USHQIMI OPTIMAL

 

Ky lloj i ushqimit tek ne nė Kosovė si dhe nė viset gjithėshqiptare ėshtė tejet i panjohur dhe i paqartė. Edhe unė e kamė shumė tė vėshtirė pėr ta praktikuar kėtė lloj ushqimi, sepse e tėrė mėnyra e tė ushqyerit tek ne ėshtė definitivisht e kundėrt me ushqimin optimal. Nuk ka mundėsi qė familja tė edukohet menjėherė nė mėnyrėn e tė ushqyerit tė tillė dhe qė mėnyra e vjetėr e tė ushqyerit tė ndryshojė brenda njė kohe tė shkurtėr. Problemi kryesor ėshtė se tė tjerėt nuk mund t’i frymėzosh e t’i edukosh nė mėnyrėn e dėshiruar, prandaj, mu pėr kėtė, gjėrat e reja janė vetėm ēėshtje individuale, e jo kolektive.

Nė familjet shqiptare tradita e tė ushqyerit gjithsesi se ėshtė nė ndryshim e sipėr. Kuzhina shqiptare ėshtė duke u shndėrruar edhe nė kuzhinė moderne, por sigurisht se jo edhe nė kuzhinė tė shėndoshė. Nė jetėn e pėrditshme ne duhet tė pranojmė se po ballafaqohemi me probleme shėndetėsore dhe me sėmundje tė njėpasnjėshme, sėmundje tė cilat mjekėsia moderne sot po i quan sėmundje tė civilizimit.

Krahas mjekėsisė dhe teknologjisė supermoderne, sėmundjet tek njerėzimi nuk dinė tė ndalen, por vetėm sa shkojnė e rriten gjithnjė e me shumė – PSE...?

Mjekėsia e sotme merret me ndaljen dhe shėrimin e sėmundjes, por jo edhe me parandalimin e saj. Si duket, me masat preventive nuk di tė merret askush – as pacienti as mjeku!

Sot ne ushqehemi sa tė duam e si tė duam, por rrallėkujt i shkon mendja se nėse han mė tepėr se qė duhet, ajo ėshtė njė lloj ngarkese me tė cilėn organizmi mundohet pa pasur nevojė. Pėrse njeriu nuk ėshtė i kujdesshėm sa duhet...?!

Vlen tė pėrmend njė argument tė mjeshtėrve shaolinė tė kungfusė japoneze. Ata me ushqim janė shumė tė kujdesshėm, sepse ushqimin nuk e pėrdorin vetėm si ushqim, por e kanė edhe njė lloj rituali meditativ. E kanė edhe njė veti tė shėndoshė sa i pėrket principit tė jetės: Ata nuk flasin kot, nuk mendojnė kot, nuk shikojnė kot, nuk hanė e pinė kot ose tepėr, pra shaolinėt janė shumė tė disiplinuar sa i pėrket artit tė jetės.

Siē duket i tėrė sistemi civilizues, duke filluar nga sistemi i bujqėsisė moderne, i mjekėsisė, e deri tek administrimi politik, ėshtė zhvilluar jo ashtu si i pėrshtatet njerėzimit dhe sistemit planetar. Sot njerėzimi ende nuk e ka zgjidhur problemin e energjisė regjenerative, ende, madje edhe nė kėtė shekull, i tėrė njerėzimi varet nga energjia atomike, nga ajo e qymyrit si dhe e lėndės djegėse me origjinė fosilesh (nafta, benzina etj.). Ēdo energji qė s’ėshtė energji regjenenative liron gazra helmuese nė atmosferėn e mrekullueshme. Deri kur civilizimi duhet ta pėrmirėsojė kėtė gabim shumėshekullor? Shpenzimi i energjisė sė pastėr ėshtė problemi mė i rėndėsishėm i tėrė njerėzimit. Nėse dimė ta zgjedhim kėtė problem sa ėshtė pa u bėrė vonė, do tė ruhet i tėrė sistemi ekologjik nė Planet; ky princip ėshtė bazė e ciklit natyror.

 

Edhe njeriu e ka problemin e energjisė pėr zhvillimin dhe jetėn e tij

Mjekėsia e sotme thotė: Njeriu ushqehet pėr t’i plotėsuar nevojat muskulore dhe energjetike. Kjo ėshtė shumė me rėndėsi pėr t’u kuptuar, sepse janė dy forma tė tė ushqyerit qė i japin kuptim shumė tė qartė rolit tė ushqimit. Studimet mbi ushqimin dallojnė materiet e rėndėsishme qė shėrbejnė pėr plotėsimin e nevojave muskulore, si dhe materiet qė shėrbejnė vetėm pėr energji, dhe kjo tregon se materiet ushqyese mund tė ndahen nė dy grupe: Materiet ushqyese pėr ndėrtimin e muskujve dhe materiet ushqyese pėr djegien e energjisė.

Gjithmonė ėshtė lehtė pėr t’u kuptuar se ēka dhe sa duhet tė hamė. Unė mendoj se kjo ėshtė esenciale pėr t’u kuptuar. Ndėrkaq, njeriu duke vazhduar kėrkimet, harron se nė kėtė rast janė vetėm dy principe qė kanė tė bėjnė me ushqimin, e kėto janė:

-Principi i ushqimit pėr ndėrtimin e muskujve

dhe

-Principi  i ushqimit pėr djegien e energjisė.

Principi  i ushqimit pėr ndėrtimin e muskujve nėnkupton se materiet e ndryshme janė furnizuese me minerale, vitamina dhe shumė elemente tjera kimike e biologjike (pothuajse tė panumėrta) qė i duhen zhvillimit trupor. Njeriu furnizohet nga bimėt e gjelbra, perimet, pemėt, prodhimet shtazore dhe nga pijet e ndryshme. Kėtu e kemi tė qartė se materiet ushqyese qė deponohen nėpėr inde eshtėrore dhe muskulore, ato deponohen pėr njė kohė bukur tė gjatė, sepse qelizat trupore jetojnė edhe 6 muaj, kurse qelizat nervore dihet se janė edhe tė pėrjetshme. Qelizat trupore dita-ditės rriten dhe gjenerohen pa u ndalur, e organizmi gjithnjė ka nevojė pėr materie ushqyese.

Unė e di nga pėrvoja dhe nga ajo qė kam mėsuar se nuk ėshtė me rėndėsi qė tė ushqehemi shumė me vitamina ose minerale tė ndryshme; nėse teprohen janė edhe shumė tė dėmshme pėr shėndetin e njeriut, sepse mineralet dhe vitaminat e tepėrta mund tė bėhen edhe ngarkesė e panevojshme nė trupin e njeriut. Vetėm yndyrat janė materie ushqyese tė nevojshme pėr ta ruajtur gjendjen e energjisė sė pėrditshme; furnizimi me energji kėrkohet tė jetė i pandėrprerė, sepse ajo i duhet vetė organizmit nė tėrėsi dhe vetė strukturės trupore.

Energjia harxhohet aty pėr aty, plus prej saj organizmi krijon edhe rezerva tjera tė yndyrave pėr mė vonė.

Mineralet e ndryshme dhe vitaminat nuk janė si yndyrat qė harxhohen shpejt; ato ruhen dhe shėrbejnė pėr shumė ditė tė tėra.

Principi i tė ushqyerit pėr energji ėshtė i thjeshtė, gjithēka ēfarė hamė pėrmban nė vete edhe karbohidrate (sheqerna), proteina, albumina dhe yndyra tė freskėta.

Le tė kuptohet, pra, se mineralet dhe vitaminat e ndryshme deponohen nė pjesėt trupore pėr ndėrtimin e trupit, kurse karbohidratet, albuminat dhe yndyrat deponohen pėr njė afat shumė tė shkurtėr ose harxhohen menjėherė duke u shndėrruar nė energji.

Energjia ėshtė pothuajse gjithēka, sepse i tėrė mekanizmi trupor duhet tė lėvizė e tė zhvillohet pa u ndalur, si njė fabrikė gjigante. Energjia i jep fuqi lėvizėse trupit tė njeriut. Ajo ėshtė faktor i rėndėsishėm pėr zhvillimin dhe civilizimin njerėzor. Energjia e fut nė lėvizje tėrė universin.

Kur bėhet fjalė pėr energjinė duhet t’i marrim gjėrat shumė seriozisht. Prandaj njeriu duhet t’i kushtojė shumė rėndėsi energjisė sė pastėr. A thua, a ka energji tė pastėr dhe tė papastėr? Unė gjithmonė ia kamė bėrė vetes kėtė pyetje. Ne dimė se teknikat motorike e pėrdorin naftėn dhe benzinėn pėr t’i vėnė nė lėvizje ato. Nafta dhe benzina, para shumė vitesh, kanė qenė shumė mė tė papastėr se sot, prandaj kanė pasur edhe shumė mė pak fuqi lėvizėse se qė kanė sot. Ndėrkaq sot janė shumė mė tė pastra, prandaj edhe shumė mė tė fuqishme pėr t’i vėnė nė lėvizje mjetet motorike. Ditėve tė ardhshme lėndėt djegėse pėr fuqi motorike do te bėhen edhe mė tė pastra dhe do tė kenė fuqi mė tė madhe tėrheqėse. E, derisa lėndėt djegėse pėr mjetet motorike po pėrsosen, pėr njerėzimin sa shkojnė e pėrkeqėsohen ato; kėtė fenomen deri mė sot askush nuk e ka marrė si ēėshtje serioze.

Derisa njeriu vazhdon dhe nuk merr masa pėr ta pėrmirėsuar faktorin energjetik, ai edhe mė tutje do tė vuajė nga pasojat shėndetėsore.

Njė nga pasojat e civilizimit modern ėshtė edhe kjo se njerėzimi nuk ushqehet pėr ta shuar urinė, por ushqehet edhe pėr t’i plotėsuar nevojat e oreksit. Ushqimin sot njeriu nuk detyrohet ta kėrkojė nė natyrė, por ai e gjen tė gatshme nė shitore ose nė frigoriferė. Deri mė tani njerėzimit nuk i ka interesuar fare se ēfarė ushqimi ha, por a ka mjaft pėr tė ngrėnė.

Por mėnyra e tė ushqyerit sa vjen e ndryshohet nė planetin tonė. Ndryshon teknologjia, elektronika, ndryshon industria, ndryshojnė pijet, ushqimet e ndryshme dhe nuk ėshtė pėr t’u habitur se ndryshon jeta shėndetėsore e njeriut.

Gjithnjė dalin nė prodhim pije tė reja dhe lloje tė specialiteteve tė panjohura ushqimore. Njeriu, do apo nuk do, nė mėnyrė tė pavetėdijshme u nėnshtrohet mundėsive tė reja. Mu pėr kėtė shkak ai nė njėfarė mėnyre bėhet konsumues i ushqimeve dhe i pijeve moderne. Ushqimet dhe pijet janė jo-biologjike, tė helmuara me njė masė tė lejuar nga ministria bujqėsore, nga ministria e shėndetėsisė dhe nga administrata mė e lartė shtetėrore. Helmet nga preparatet e ndryshme dozohen deri nė njė masė qė njeriu tė mos vdesė menjėherė, por s’ka dert nėse sėmuret dhe pėr kėtė faji s’i bie askujt, pėrveē atij qė sėmuret dhe vdes gjatė lėngimit tė gjatė.

 

 

 

 

            PĖRPARĖSITĖ E USHQIMIT OPTIMAL

 

Trupi ynė e di vetė se ēfarė i duhet pėr tė ngrėnė, sa dhe kur. Ushqimi optimal ėshtė shumė i natyrshėm dhe shumė i shėndoshė.

1. Ky lloj i ushqimit nė mėnyrė gjenerale i pėrmirėson tė gjitha llojet e sėmundjeve dhe shėron shumė sėmundje pa ndihmėn e mjekėsisė moderne.

Ia dėrgon organizmit vlerat mė tė larta biologjike dhe stabilizon gjithēka qė nuk ėshtė nė rregull nė trupin e njeriut.

Ēdo sėmundje e njeriut kėrkon pėr shėrim specialistėt e vet p.sh. sėmundja e zemrės, e mushkėrive, e tensionit etj. Kurse ushqimi optimal i ndihmon shėrimit tė tė gjitha llojeve tė sėmundjeve. Ushqimi optimal i jep trupit tė njeriut energji tė pastėr dhe fuqi, njėherazi pėrmirėson gabimet e mėparshme, duke i shėruar ato me metodat mė tė thjeshta qė ekzistojnė dhe nė mėnyrė biologjike.

2. Me dietėn optimale mund ta normalizojmė peshėn. Nėse e mbajmė dietėn 100% mund t’i humbim nė javė 1.5 kg ose nė  muaj rreth 8 kg peshė. Ata qė janė tė trashė, e normalizojnė shumė peshėn, kurse ata qė janė tė hollė po ashtu e pėrmirėsojnė peshėn.

3. Ushqimi optimal pėrpos se e shėron njeriun, i jep energji, fuqi dhe vitalitet. Truri furnizohet mė mirė me energji, funksionon mė mirė dhe mė logjikshėm.

4. Ushqimi optimal ėshtė mė i lirė se ēdo ushqim tjetėr, sepse kėrkesat e ushqimit janė shumė mė tė vogla dhe tė mjaftueshme. Dhe, mė e rėndėsishmja ėshtė se nuk do tė sėmuremi fare, do tė mbesim tė shėndoshė dhe do tė kursejmė para.

5. Ushqimin optimal ėshtė lehtė pėr ta bartur dhe pėr ta ngrėnė, nuk ėshtė nevoja pėr tė blerė shumė pemė dhe perime.

Ushqimi optimal bėn tė ngrihet, tė konservohet pėr njė kohė tė gjatė dhe bėn tė fėrgohet, ėshtė fjala pėr yndyra dhe albumina; koha dhe energjia kursehen shumė.

6. Ushqimet artificiale tė ėmbėlsuara – ushqimi optimal – nuk i lejon fare, kurse ushqimet e pasura me karbohidrate i kufizon nė minimum. Prodhimet shtazore janė furnizueset mė tė mira me energji, me vitamina si dhe materie mė tė domosdoshme tė trupit tė njeriut.

 

 

            FUNKSIONET SOCIALE TĖ DIETĖS OPTIMALE

 

Ushqimi optimal nė shikim tė parė duket si i papranueshėm. Mendohet se si ēdo ditė tė hahen vezė, djathė, gjalpė, kajmak etj. Por pse atėherė tė hamė shumė pa nevojė? Ushqimet artificiale na ngopin e na stėrngopin derisa sėmuremi rėndė! Pėrse tė stėrngopemi pa nevojė?! Ka shtazė qė tėrė jetėn ushqehet vetėm me mish ose vetėm me bar. Pse vetėm njeriu e thyen kėtė parim tė tė ushqyerit?!

Makinave me fuqi motorike, pėr djegien e energjisė, iu duhet vetėm benzina, kurse njeriut pėr djegien e energjisė i duhet vetėn yndyra, e jo karbohidratet. Nė kėtė rast njeriu duhet ta ndajė mendjen ose t’i pėrdorė yndyrat ose karbohidratet.

Shprehitė e sotme tė tė ushqyerit janė skandaloze. Ēdo ditė hamė e pimė vetėm e vetėm pėr ta shoqėruar dikė ose pėr t’i shijuar ėmbėlsirat helmuese pėr organizmin tonė.

 

            Vazhdon...

 

(1)    (2)            (4)    (5)    (6)   (7)