Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Shkencė - Ushqimi optimal (4)

Shkruan: Nijazi BASHA

USHQIMI OPTIMAL (4)  

    Yndyrat janė burimi i vetėm i energjisė sė njeriut. Por nuk janė tė gjitha yndyrat nė mėnyrė tė njėjtė tė shfrytėzueshme dhe nuk bėjnė efekte tė njėjta. Me rėndėsi ėshtė pėrmbajta e kalorive. Me rėndėsi ėshtė qė gjatė tė shpenzuarit tė tyre, tė lirohet sa ma shumė energji e tė ketė sa ma pak gazra tė dėmshme. Yndyrat janė hidrokarbure, ku karboni ėshtė nė lidhje me hidrogjenin dhe me njė sasi tė oksigjenit.

 

 

 

            PĖRDORIMI I DIETĖS OPTIMALE NĖ JETĖN E PĖRDITSHME

            Para se tė fillojė pėrdorimi i ushqimit optimal duhet tė respektohen dy rregulla.

            Sė pari, duhet menjėherė tė ndėrpritet principi i vjetėr i tė ushqyerit: duhet menjėherė tė ndėrpriten karbohidratet dhe tė fillohet me yndyrat shtazore. Pėr t’iu pėrshtatur ushqimit tė ri lypset njė kohė rreth njė muaj tek tė rinjtė ose tė shėndoshėt, kurse tek tė sėmurėt ose tek pleqtė pėrshtatja zgjat deri nė tre muaj.

            Sė dyti nėse shkojmė nė pushim ose nė vizitė diku, nuk bėn t’i ndryshojmė rregullat tona sipas tė tjerėve, por mundėsisht duhet t’i pėrmbahemi disiplinės sonė.

 

            KUR DHE SA DUHET TĖ HAMĖ

            Mė sė miri ėshtė tė mos hamė ushqime tjera nė mes mėngjesit, drekės dhe darkės.

            Mėngjesi duhet tė hahet mė sė shumti me yndyrė, ashtu qė tė jemi tė ngopur pėr tėrė ditėn, si p.sh. me vezė tė ziera ose tė fėrguara, tėlyen lope (gjalpė) ose kajmak 35% me yndyrė.

            Mėngjesi hahet nė orėn 8.00. Dreka diku ka ora 16.00, e po qe se jemi pak tė uritur edhe nė orėn 21 - 22. Kaq vonė mund tė pėrdorim diēka me karbohidrate, por mė mirė ėshtė tė mos hamė fare kaq vonė.

            Nėse mėngjesi nuk na hahet, bėn ta hamė vetėm drekėn nė ora 12.00 dhe darkėn diku ka ora 18 - 20.

 

            ĒFARĖ DUHET TĖ HAMĖ

            Duhet tė hamė kryesisht prodhime shtazore, si dhe ato produkte qė kanė sasi tė madhe tė yndyrės; proporcioni 2.5 me 1 gram albumina.

            1. Ushqimi mė i rėndėsishėm ėshtė veja e pulės, sidomos tė kuqėt e vezės i cili ėshtė shumė i pasur me materie ushqyese. Tė kuqėt e vezės pėrmban nė vete vlera biologjike tė yndyrės, e pėrmban edhe aminoacidin cholin i cili ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr organizmin e njeriut.

            2. Grupi i dytė i ushqimit janė prodhimet e qumėshtit: kajmaku, yndyra, gjalpi, gjiza, djathi etj.; mundėsisht tė jenė sa mė tė pasura me yndyrė: prej 30% deri nė 80%.

            3. Nė grupin e fundit bėjnė pjesė llojet e mishrave. Organet e brendshme shtazore janė mė tė lehta pėr tretje dhe shumė tė pasura me vitamina. Mos tė harrohet se mishi pėrmban sasi tė madhe tė albuminave, por nuk ėshtė mirė tė hamė shumė albumina, sepse ato shndėrrohen nė yndyrė, e nuk ėshtė mirė ta ngarkojmė organizmin shumė me yndyra. Albuminat janė tė mjaftueshme prej 50 - 80 gramė nė ditė; nėse kjo sasi teprohet, ėshtė e rrezikshme pėr veshkat dhe pėr mėlēinė e zezė.

 

            Ēfarė ndodh nėse njeriu nė organizmin e tij futė shumė albumina?

            Ata tė cilėt hanė 120 - 150 gramė albumina nė ditė, duhet ta kenė parasysh se kjo ėshtė e tepėrt pėr organizmin dhe e rrezikshme, sepse albuminat kanė pėrbėrje tė pėrbashkėt me azotin. Albuminat e tepėrta, sė bashku me azotin, trupit ia humbin sė tepėrmi hidrogjenin, kurse ky element ėshtė lėndė djegėse e rėndėsishme. Pėr ēdo nxjerrje tė atomit azotik duhet trupi t’i shndėrrojė nė amoniak 3 atome hidrogjeni, kurse 2 atome hidrogjeni nxirren nė ure. Urea dhe amoniaku e mundojnė veshkėn dhe mėlēinė e zezė.

            Principi i shėndoshė ėshtė qė organizmit mos t’i ēojmė materie tė panevojshme, sepse po qe se nuk harxhohen duke u shndėrruar nė energji, ato mbesin nė trupin e njeriut si mbeturina.

            Njeriut tė shėndoshė do t’i mjaftonin edhe 50 gramė albumina, nėse janė me prejardhje shtazore, prandaj nuk ėshtė fare mirė tė teprohet me albuminat, sikurse as me karbohidrate.

            Trupi ka nevojė pėr njė sasi tė kufizuar karbohidratesh. Nėse kėto nuk i marrim me ushqim, atėherė organizmi do tė detyrohet t’i prodhojė vetė ato pėrmes albuminave. Karbohidratet gjenden nė patate, bukė, oriz, pemė etj.

            Duhet ta dimė se pemėt dhe perimet pėrmbajnė diēka mė pak karbohidrate nė vete sesa drithėrat e ėmbėlsirat. Pemėt dhe perimet nė dietėn optimale nuk janė aq tė preferuara, sepse vlerat ushqyese i plotėson prodhimi i shtazėve. Pemėt dhe perimet nėse teprohen nė tė ushqyer, ato e ngarkojnė organizmin vetėm pėr sė koti.

            Principi i ushqimit optimal ėshtė qė sa mė shumė tė kursehet puna e panevojshme nė organizmin tonė, prandaj mos tė pėrdorim tepėr albumina, e sidomos karbohidrate.

 

 

            YNDYRA E SHTAZĖVE:  PRODHIMI-BAZĖ I USHQIMIT OPTIMAL

            Yndyrat janė burimi i vetėm i energjisė sė njeriut. Por nuk janė tė gjitha yndyrat nė mėnyrė tė njėjtė tė shfrytėzueshme dhe nuk bėjnė efekte tė njėjta. Me rėndėsi ėshtė pėrmbajta e kalorive. Me rėndėsi ėshtė qė gjatė tė shpenzuarit tė tyre, tė lirohet sa ma shumė energji e tė ketė sa ma pak gazra tė dėmshme. Yndyrat janė hidrokarbure, ku karboni ėshtė nė lidhje me hidrogjenin dhe me njė sasi tė oksigjenit.

            Mė sė miri ėshtė pėr organizmin e njeriut qė yndyra tė ketė sa ma shumė atome tė hidrogjenit, dhe mundėsisht sa ma pak atome tė karbonit. Vetėm produktet biologjike mund t’i kenė kėto vlera.

            Dihet dhe ėshtė e njohur se ēfarė fuqie liron hidrogjeni (ai fut nė lėvizje raketėn kozmike me djegien e ujit tė pastėr). Kurse lokomotivėn e trenit e shtynė nė lėvizje karboni, ku rezultati i djegies liron helmin e dyoksid karbonit. Djegia e benzinės tek makinat e ndot ambientin jetėsor, e tek njeriu prania e karbonit e helmon organizmin.

            Energjinė qė e harxhon trupi i njeriut vjen nga djegia e hidrogjenit. Karboni ėshtė burim i panevojshėm energjetik pėr trupin e njeriut.

            Njė krahasim: 1 gram hidrogjen digjet me 8 gramė oksigjen, liron fuqinė 34,3 kilokalori (kcal).

            Dhe 1 gram karbon digjet me 2,6 gramė oksigjen, liron 7,8 kcal; shih, pra, se ē’dallim i madh ėshtė ky.

            Yndyrat e shtazės konsiderohen si tė ngopura me oksigjen. Kur tė bėhet djegia e yndyrės nė organizėm tė njeriut lirohet edhe nxehtėsi. Kjo energji na shėrben si lėndė djegėse pėr procesin jetėsor dhe pėr t’na vėnė nė lėvizje. Nxehtėsia ndihmon qė tė ruhet temperatura konstante dhe normale. Energjia pėrbėhet prej hidrogjenit dhe nxehtėsia prej karbonit.

            Gjatė ftohjes sė trupit, organizmi mund tė marrė energji nga nxehtėsia, por nuk mund tė ndodhė e kundėrta.

            Kur ushqehemi me yndyrat shtazore, me njė pėrbėrje tė lartė tė hidrogjenit, energjia mund tė shndėrrohet nė nxehtėsi; nėse ne hamė yndyra bimore, organizmi ka pak mundėsi pėr tė manovruar.

            Mė sė miri ėshtė qė tė hamė yndyrė e cila na jep mė shumė energji dhe mė pak mbeturina. Yndyrat shtazore jo vetėm se kanė shumė energji, por  kanė edhe vlerė mė tė lart biologjike, ku nė vete e pėrmbajnė tėrė kompleksin e enzimave, vitaminave, mineraleve si dhe shumė vlera tjera biologjike pėr djegien e energjisė sonė. Vetėm yndyrat shtazore i posedojnė tė gjitha substancat optimale me njė marrėdhėnie optimale. Ky lloj i ushqimit jo vetėm se na jep nxehtėsi dhe energji, por i plotėson kėrkesat mė tė rėndėsishme tė zhvillimit trupor. Nėse hamė diēka tė yndyrshme, p.sh. kajmak, tėlyen, vezė ose diēka shumė tė yndyrshme, por shtazore, atėherė nė organizėm e kemi “lėndėn djegėse” edhe” stufėn”  nė tė njėjtėn kohė, kurse nėse hamė margarinė ose diēka tjetėr bimore, e shfrytėzojmė vetėm “lėndėn djegėse” dhe atė shumė tė dobėt. Prandaj djegia e yndyrave shtazore bėhet lehtė dhe lirohet mjaft energji.

            Yndyrat qė pėrdorim sot me ushqimin e zakonshėm, e ngritin nivelin e kolesterinės nė gjak dhe zvogėlojnė shfrytėzimin e energjisė sė pastėr nė organizmin tonė. Trupi e zvogėlon djegien e sheqernave dhe e fuqizon shndėrrimin e triglicerinės nė kolesterinė. Nėse trupi nuk ka nevojė ta djegė sheqerin, sepse ka burim mė tė mirė tė energjisė (yndyrat shtazore), atė do ta shndėrrojė nė triglicerinė dhe kolesterinė.

            Nuk ėshtė e saktė ajo qė thuhet se njeriu trashet nėse han yndyrė; yndyrat nuk rezervohen nėse nė tė njėjtėn kohė nuk hamė ushqime tė pasura me sheqerna ose karbohidrate.

            Yndyra kurrė nuk shndėrrohet nė yndyrė, por albuminat, dhe karbohidratet shndėrrohen gjithmonė nė yndyrė. Sa herė tė hamė ushqim tė pasur me karbohidrate, ėshtė shumė mė keq sesa tė hamė yndyra. Albuminat dhe karbohidratet patjetėr duhet tė shndėrrohen nė yndyrė, sepse yndyra ėshtė ajo e cila e bėn djegien e energjisė pėr organizmin tonė, vetėm energjia ėshtė ajo e cila na mban nė jetė – tė fortė dhe aktiv.

            Yndyrat deponohen vetėm kur pėrdoren karbohidratet. Gjatė tė ushqyerit me sasi tė madhe yndyrash, por nė principin e dietės optimale – nuk ndodh rezervimi i yndyrės, bėhet djegia e lehtė e saj dhe njeriu nuk trashet, sepse yndyrat e rezervuara shndėrrohen nė energji. Njeriu han shumė yndyra dhe e humb peshėn.

 

            Produktet shtazore tė cilat pėrmbajnė nė vete yndyra tė mjaftueshme:

            Vlerėn mė tė madhe ushqyese e ka tė kuqtė e vesė. Vlerat biologjike tė vezės 30% kanė ndikim nė ushqimin e njeriut. Veza e zė vendin mė tė rėndėsishėm nė ushqimin optimal. Shumė tė mira janė edhe yndyrat e eshtrave. Prodhimet qumėshtore kanė vlera tė rėndėsishme sidomos ato qė kanė sasi tė madhe tė yndyrės, si djathi, gjiza, kajmaku, gjalpi dhe tėlyeni.

            Yndyra tė dorės sė dytė janė yndyrat e bimėve; ato nė krahasim me yndyrat shtazore konsiderohen si jo tė pėrshtatshme pėr njeriun. Yndyrat e bimėve nuk kanė pėrbėrje tė hidrogjenit. Sa ma pak hidrogjen qė ka yndyra, aq mė e keqe ėshtė. Hidrogjeni ėshtė energji e pastėr, e lirė e fortė.

            Margarina (gjalpi bimor) ka tretje tė ngadalshme dhe tė dobėt. Yndyrat e bimės nė organizmin e njeriut oksidohen, nė lidhjet e dyfishta takohet me oksigjenin. Pasojė ėshtė lidhja e oksideve, peroksideve, hiperoksideve; domethėnė: me paraqitjen e hidrogjenit peroksid nė trupin e njeriut, sė bashku me oksigjenin, ai mbyt gjithēka qė jeton nė organizėm. Nė indet tė ndryshme  bėn kalljen, duke i dėmtuar ato njėrėn pas tjetrės.

            Ekziston njė mbrojtje e vitaminės A, por pėr ta fituar kėtė vitaminė duhet ngrėnė nė ditė: 6 tė kuq tė vesė ose 150 gramė gjalpė, e kjo ėshtė ngarkesė e panevojshme pėr organizmin.

 

            ALBUMINA ĖSHTĖ JETĖ

            Edhe albuminat e shtazės dallojnė njėra prej tjetrės. Ushqimet jo-biologjike kane vlera energjetike mė tė dobėta. Albumina dhe proteina e vezės biologjike ėshtė shumė e shėndoshė. Vezėn, tė njomė, nuk ėshtė mirė ta pimė ose ta hamė, shkaku i baktereve salmanele; nėse e lypė nevoja mund ta pėrdorim tė njomė nė maksimum njė vezė. Vezėt si ushqim mund t’i hamė 3 - 5 nė ditė. Albuminat gjenden nė prodhimet e mishrave dhe tė atyre qumėshtore. Njė prej vlerave mė ushqyese janė organet e brendshme tė shtazėve dhe tėlyeni i qumėshtit.

            Qumėshtin nuk bėn ta pimė shumė, sepse pėrmban sheqerna, laktozė, mund ta pimė njė gotė nė ditė. Pėr ushqimin optimal mė sė miri ėshtė ta pėrdorim qumėshtin qė ka sasi tė madhe tė yndyrės.

            Mishi  ėshtė njė produkt qė nuk bėnė tė teprohet, sepse len pasoja tė mėdha. Proteinat dhe albuminat luajnė rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin e muskujve, por nuk do tė thotė se zhvillimit muskulor i duhet patjetėr njė sasi e madhe e albuminave ose e proteinave. Mishi qė nuk ėshtė i pjekur mirė, nuk preferohet tė hahet, ėshtė i dėmshėm pėr shėndetin. Mishi i pulės ėshtė mė i dobėt se mishi i viēit apo i deles. Mishi i peshkut nuk ėshtė i preferuar pėr ushqimin optimal, sepse ky mish pėrmban nė vete shumė ujė dhe mbeturina.

 

            Vazhdon...

 

(1)   (2)   (3)              (5)    (6)   (7)