.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Ushqimi optimal (5)

Shkruan: Nijazi BASHA

       USHQIMI OPTIMAL (5)

      Shumica e perimeve pėrmbajnė sasi tė madhe tė ujit, dhe sasi tė mėdha tė mineraleve ose vitaminave, qė mund tė jenė si materie ushqyese tė  tepėrta pėr njeriun. Nuk ėshtė mirė pėr organizmin tonė qė, pa nevojė, ta ngarkojmė me materie ushqyese qė janė tepricė dhe tė mundimshme pėr organizmin. Pėrse ta ngarkojmė organizmin pėr sė tepėrmi? Gjithēka qė ėshtė e tepėrm, nė vend se tė na bėjė mirė, do tė na bėjė dėm, madje shumė tė madh.

     

 

 

            KARBOHIDRATE – PO, POR SA?

  Karbohidratet janė lidhje kimike ku njė e treta ėshtė karbon dhe dy tė tretat janė ujė. Teknikisht ky lloj djegieje energjetike nuk kishte me qenė e mirė as pėr lokomotivėn. 1 gramė hidrogjen, gjatė djegies, liron energji 34,3 kcal. 1 gram karbon liron 7.87 kcal, dhe 1 gram karbohidrat (glukozė) liron 3,73 kcal – pra, dukshėm dhe qartė, del energjia e ulėt e karbohidratit.

Nėse nuk i japim organizmit karbohidrate, vetvetiu riprodhohen karbohidratet nga glicerina dhe albuminat. Pėr tė mos e munduar trupin, ėshtė mirė qė organizmit t’i japim aq sa i duhen karbohidrate – e kjo sasi ėshtė rreth 50 gramė. Nėse i japim mė tepėr se 50 gramė, organizmi do tė mundohet. Karbohidratet i marrim nga drithėrat, pemėt dhe perimet. Pėr 1 kg peshė trupore, mjaftojnė 0,8 gramė karbohidrate. Me parimin e ushqimit optimal - 100 gramė janė shumė,  kurse 150 gramė janė tepėr shumė, dhe shumė tė rrezikshme pėr shėndetin.

Nė 100 gramė bukė ka 53% karbohidrate dhe nė 100 gramė patate ka 15 gramė. Pėr njė person, nė ditė, mjafton me i ngrėnė 100 gramė bukė, ose 300 gramė patate; e nė kėtė  mėnyrė i konsumojmė 50 gramė karbohidrate nė ditė. Karbohidratet mė tė mira dhe mė tė lehta janė tė drithėrave, mė tė kėqijat janė tė pemėve, tė rrepave tė sheqerit si dhe tė ėmbėlsirave tė ndryshme. 1 gramė glukozė liron 4,2 kcal; sheqeri i rrepės: 1 gram ka 3,91 kcal; 1 gram fruktozė ka 3,73 kcal.

Kur njeriu pėrdorė shumė karbohidrate, trupi detyrohet qė 50 - 90 % t’i shndėrrojė nė yndyrė. Ky proces kėrkon shpenzime tė larta tė albuminave, vitaminave, mineraleve dhe energjisė, si dhe ndėrtimin e kompleksit tė tėrė tė enzimave. Nuk ėshtė mirė qė me kėtė mėnyrė tė ushqimit ta mundojmė organizmin. Mė sė miri ėshtė tė hahen yndyrat e gatshme shtazore. Prej yndyrave nuk ndėrtohen karbohidratet, kurse prej karbohidrateve ndėrtohen shpejt yndyrat.

 

            BUKA JONĖ E PĖRDITSHME…

  Drithėrat janė bimė tė kohės sė zhvillimi tė civilizimit njerėzor. Drithėrat janė zbuluar gjatė disa mija vitesh; nga kėto sot tėrė civilizimi ushqehet nė mėnyrė masive. Prandaj ėshtė krijuar bindja se buka, orizi dhe patatet janė ushqim i domosdoshėm, gjė qė nėnkupton edhe njė lloj varėsie tė domosdoshme. Pėr ushqimin optimal buka dhe drithėrat janė ushqim i rrezikshėm pėr shėndetin e njeriut – nėse hahen mbi 100 apo150 gramė nė ditė. Buka dhe drithėrat ėshtė mė sė miri tė mos pėrdoren fare, sepse 100 gramė bukė kanė nė vete rreth 45% karbohidrate (KH). Bukėn mund ta hamė nėse dikush do, por assesi nuk bėn ta teprojmė me sasitė e karbohidrateve, sepse, siē kemi theksuar mė lart, njeriu nuk ėshtė mirė tė ha mė shumė se 50 gramė karbohidrate. Bukėn dhe brumėrat jo vetėm se nuk ėshtė mirė me i ngrėnė, por jetohet shumė mirė pa bukė e pa brumėra.

 

            SUPAT NĖ USHQIMIN OPTIMAL

  Edhe supat nė ushqimin optimal janė tė rėndėsishme, dhe ėshtė me rėndėsi tė dimė se supat po ashtu duhet tė pėrgatiten me yndyra tė pastra tė shtazėve. Thjesht pėrgatiten sipas dėshirave individuale.

 

            E VĖRTETA MBI VLERAT USHQYESE TĖ PEMĖVE DHE PERIMEVE

Pemėt edhe perimet gjithmonė dhe gjithkund pėrmenden se janė shumė tė shėndosha. I tėrė njerėzimi ėshtė bėrė i varur nga kėta fruta. Mos, vallė, ndoshta mund tė jetė edhe e kundėrta!? Pemėt dhe perimet mė sė  miri ėshtė qė tė pėrdoren vetėm si fruta shėrues dhe jo patjetėr si fruta pėr ushqim. Nuk ėshtė e domosdoshme qė tė ngopemi duke ngrėnė e as t’i pėrdorim pėr t’i shijuar, sepse sa mė shumė qė i hamė ato, aq mė shumė do tė bėhet njeriu i varur dhe shėndetit mund t’i kanoset rreziku shumė shpejt; gjithēka qė teprohet ėshtė e dėmshme. Pemėt, sidomos ato qė janė shumė tė ėmbla, jo vetėm qė janė tė shijshme, por edha pėrmbajnė sasi tė mėdha tė sheqernave (karbohidrateve), mu pėr kėtė pemėt mund tė jenė ngarkesė e madhe pėr organizmin e njeriut. Nė 100 gramė mollė ka rreth 12 gramė sheqerna, nė 100 gramė banane ka 24 gramė sheqerna etj.

Shumica e perimeve pėrmbajnė sasi tė madhe tė ujit, dhe sasi tė mėdha tė mineraleve ose vitaminave, qė mund tė jenė si materie ushqyese tė  tepėrta pėr njeriun. Nuk ėshtė mirė pėr organizmin tonė qė, pa nevojė, ta ngarkojmė me materie ushqyese qė janė tepricė dhe tė mundimshme pėr organizmin. Pėrse ta ngarkojmė organizmin pėr sė tepėrmi? Gjithēka qė ėshtė e tepėrm, nė vend se tė na bėjė mirė, do tė na bėjė dėm, madje shumė tė madh.

Mė sė miri ėshtė qė pemėt dhe perime t’i pėrdorim me doza tė kufizuara, pėr tretjen e ushqimit si dhe pėr efekte mjekėsore – shėndetėsore.

Pemėt dhe perimet pėrmbajnė 75% - 90% ujė, karbohidrate dhe materie tjera ushqyese. Ujin mė sė miri ėshtė ta pimė dhe ta shijojmė si ujė tė freskėt, nuk ėshtė mirė organizmin ta ngarkojmė pa nevojė me pemė e perime. Nuk ka nevojė tė hamė mė tepėr sesa na duhet, sepse e ngarkojmė edhe jashtėqitjen.

Sheqeri i pemėve absorbohet lehtė dhe shpejt. Fruktoza e pemėve, kur e marrim, shumė shpejt bėn rritjen e sheqerit nė gjak, ku pankreasi nxitet pėr tė prodhuar mė shumė insulinė. Nėse organizmi nuk mund tė prodhojė  insulinė tė mjaftueshme, fillon tė paraqitet diabeti – sėmundja e sheqerit. Askush nuk ndien dhimbje kur ėshtė duke u dėmtuar pankreasi. Ata tė cilėt hanė shumė gjėra tė ėmbla, pėrmes ėmbėlsirave, pemėve dhe brumėrave, vazhdimisht e dėmtojnė pankreasin. Thamė ma herėt se dobėsia e pankreasit ėshtė se ai nuk ndien kurrfarė dhimbjeje, kurse nga tė tepruarit me karbohidrate dhe sheqerna tė ndryshme, ai veē dėmtohet nė njėfarė mėnyre pa u hetuar ky rrezik. Sa mė shumė qė dėmtohet pankreasi, rreziku ėshtė mė i madh pėr organizmin, sepse pa ndihmėn e qelizave B tė pankreasit, organizmi i njeriut nuk ka mundėsi ta bėjė tretjen e sheqernave. Sa mė shumė sheqer qė mbetet nė organizėm, pa u tretur, ose pa u pėrpunuar nė yndyrė, organizmi aq mė shumė ndjen nevojė pėr sheqer; disi, nė njėfarė mėnyre, organizmi nuk di tė ngopet. Sheqeri i tepėrt nė organizėm mbetet nė gjak nė formė tė shurupit. Shurup nė gjak do tė thotė sėmundje e cila bėn dėme katastrofale nė shėndetin e njeriut. Shurupi i fur qelizat dhe ua pengon mundėsinė pėr t’u furnizuar me oksigjen. Qelizat B vdesin njėra pas tjetrės, kurse qelizat B janė organet mė tė rėndėsishme qė e prodhojnė hormonin e insulinės dhe vetėm hormonet e insulinės e bėjnė shndėrrimin e sheqerit nė energji.

Pemėt dhe perimet pėrmbajnė nė vete celulozė, e cila ėshtė shumė e vėshtirė pėr t’u tretur nė organizmin e njeriut; shtazėt e kanė aftėsinė pėr ta bėrė tretjen e celulozės. Vlen tė pėrmendet se shumicėn e pemėve ose perimeve tė cilat njeriu i konsumon, shtazėt nuk kanė shije pėr t’i ngrėnė ato. Njeriu nė njėfarė mėnyre ėshtė stėrngrėnės i gjithēkahit. Shihni pėr shembull se ēfarė hanė kinezėt, dhe disa popuj tjerė – nuk ka ēfarė nuk hanė! Sėmundja e stėrngrėnies tek shumė njerėz ėshtė bėrė si lloj fobie.

Njerėzimi ėshtė mėsuar pėr tė ngrėnė sa ma shumė pemė dhe perime, kinse na qenka e shėndetshme kjo; kurse, pėrkundrazi, njerėzit janė gjithnjė e mė tė sėmurė. Me tė ushqyerit optimal pėrdoret gjalpi, tėlyeni, djathi, veza etj. Vitaminat qė gjenden nė gjalpė apo djathė janė tė tretshme dhe tė mjaftueshme. Njė porcion i vogėl, afro 100 gramė mėlēi e zezė, na furnizon me vitamina tė rėndėsishme pėr 10 ditė rresht, kurse njė kg pemė apo perime nuk mjafton as pėr sė afėrmi.

Pėr ushqimin optimal preferohen, nė njė far mase, t’i pėrdorim pemėt e yndyrshme: arrat dhe lajthitė. Pemėt tjera mė tė preferuara janė: qershizat, manaferrat, dredhėzat nė veēanti dhe mitrat. Nga perimet preferohen: lakrat, trangujt, me masė: domatet, specat etj. Mė sė miri ėshtė tė bėhen turshi, me ē’rast janė mė tė lehta pėr tretje.

Pemėt e ndryshme janė mė tė lehta pėr t’i ngrėnė nėse i bėjmė marmelatė, kuptohet tė hahen vetėm me masė jo tė tepruar. Mos tė harrojmė se pemė biologjike kanė materie ushqyese mė shumė dhe janė mė tė shėndosha.

 

 

            TĖ PIRĖT DHE PIJET

  Uji i thjeshtė ėshtė mbreti i tė gjitha pijeve qė ekzistojnė. Ushqimi optimal pėrdor pije pa ėmbėlsime, dhe kjo nuk ėshtė e kufizuar. Ēaji pihet pa sheqer, kafja gjithashtu etj. Qumėshti ka pėrbėje tė sheqernave tė laktozės. Mė sė miri ėshtė tė pimė nė masė jo tė tepruar: njė gotė ėshtė e mjaftueshme. Qumėshti me kajmak 35% ėshtė mė i preferuari pėr shėndet dhe plotėson nevojat energjetike e vitaminoze.

Pijet tjera si vera, alkooli apo birra do tė ishin tė dobishme vetėm nėse nuk e teprojmė me pirjen e tyre; p.sh. bėn tė pimė 20 gramė alkool nė ditė, njė gotė verė ose njė gotė birrė nė ditė, dhe atė gjatė ushqimit.

Duhet t’jua kujtoj se pijet e sotit, tė cilat dita-ditės sa shkojnė e shtohen, tė gjitha ato kanė sasi tė tepruar tė sheqerit dhe tė koncentrateve kimike. Asnjė pije industriale nuk ėshtė e shėndoshė. Tė gjitha pijet janė tė dėmshme. Kėtė e di gati se ēdokush, por ato i pėrdorin sepse iu jepet mundėsia, harrojnė se janė duke e rrezikuar shėndetin. Industritė e pijeve kanė pėrfitime shumė tė mėdha, kurse njerėzimi pėson humbje katastrofale.

 

            TĖ ĖMBLAT –MOS T’I ĖMBĖLSOJMĖ

  Pijet aktuale janė shumė tė ėmbėlsuara. Tė ėmbėlsuara edhe me sheqerna tė dėmshme, sheqerna tė cilat janė tė njohura me emrin kimik aspartam. Ky pėrbėhet prej tri lidhjeve helmuese: Acid aspartik, Methanol dhe Phenylalanin. Personat qė konsumojnė pije dhe gjėra tė ndryshme me kėtė lloj sheqeri sėmuren nga shumė sėmundje tė rrezikshme, si p.sh.: tumori nė tru, pakinsoni, altsheimeri, multipleskleroza, epilepsia, diabeti etj.

Aspartami pėrdoret nė sakėza, brumėra, bonbone, torta, gurabia, kafe, keēap, jogurt, prodhime tė qumėshtit – thuaja nė ēdo lloj produkti industrial.

Sakarina pėrdoret sot gjithkund me arsyen se ėshtė sheqer i lehtė pėr diabetikėt. Ajo kinse ėshtė me zero-kalori, por nė tė njėjtėn kohė ėshtė shumė e dėmshme pėr shėndetin. Ata qė hanė ushqim optimal nuk kanė kurrfarė rreziku nga sheqernat helmuese, sepse ashtu-kėshtu nuk pėrdorin kurrfarė lloji tė sheqernave.

 

            USHQIMET E PĖRBASHKĖTA TĖ DUHURA PĖR DIETĖN OPTIMALE

Ushqimi optimal nuk ėshtė dietė, edhe pse po pėrmendet shpesh nė kėta artikuj.

Prodhimet e preferuara:

1) Dhjami i shtazėve, gjalpi, yndyra e eshtrave, pershuta, suxhuku etj;

2) Veza e pulės;

3) Tė gjitha llojet e gjizės dhe djathėrave, sa ma tė yndyrshme, aq mė mirė;

4) Kajmaku-tėlyeni, sa mė i yndyrshėm aq mė mirė;

5) Ēdo lloj i mishit;

6) Organet e brendshme tė shtazėve;

7) Peshqit me gjalpė si dhe peshqit nė konserva etj.

 

Ushqimet tjera qė hahen nė njė masė mė tė vogėl se kėto qė u pėrmendėn mė sipėr:

1) Margarina, vaji i ullirit dhe vaji i lule diellit;

2) Qumėshti i pėrzier me rreth 35% kajmak (sa mė shumė yndyrė aq mė mirė);

3) Shumė lloje perimesh tė fėrguara me gjalpė;

4) Pemėt e vogla me sa mė pak ėmbėlsim (manat, mitrat, dredhėzat dhe qershizat); kėto bėn tė pasurohen me kajmak ose shllag tė blerė;

5) Arrat, lajthitė, farėrat e kungullit, farėrat e lulediellit etj.;

6) Majoneza;

7) Kafeja, ēaji, supa me erėza tė ndryshme, por kurrsesi me sheqerna tė ndryshme.

 

Prodhime tė papėrshtatshme pėr ne:

1) Sheqernat dhe tė gjitha llojet e ėmbėlsirave ;

2) Mjalti nuk bėn tė hahet shumė, por me masė dhe jo si ushqim, por si materie shėruese;

3) Marmelatat, reēelrat, pestili nuk bėn tė ėmbėlsohen me sheqerna;

4) Orizi dhe fasulet;

5) Buka dhe tė gjitha llojet tjera tė brumėrave;

6) Shpagetat dhe makaronat e ndryshme;

7) Pemėt dhe perimet – sa mė tė ėmbla, aq mė tė kėqija janė;

8) Pudingu, gurabitė dhe produktet tjera qė janė tė pėrziera me miell;

9) Tė gjitha llojet e pijeve tė koncentruara me ngjyra dhe sheqerna tė ndryshme;

10) Tė gjitha llojet e bimėve qė janė tė ėmbla;

11) Pak kripėra, jo tė teprohen.

 

            Vazhdon...

 

(1)   (2)   (3)   (4)           (6)   (7)