.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Ushqimi optimal (1)

Shkruan: Nijazi BASHA

USHQIMI OPTIMAL (1)

       Sot gjithkujt i pengon mbipesha. Ajo jo vetėm qė prish bukurinė e trupit, por edhe e dėmton shėndetin e njeriut: nė mėnyrė sistematike dėmton nyjat e gjymtyrėve trupore, zemrėn, ērregullon tensionin e gjakut, krijon diabetin (sheqerin nė gjak) dhe shkakton shumė pasoja tjera.

 

 

 

Dieta moderne dhe ushqimi i pėrditshėm nė Kosovė

 

 

 

            NĖ VEND TĖ PARATHĖNIES

 

            Njerėzimi dita-ditės zhvillohet me hov shumė tė madh, dhe gjithēka sillet rreth parasė, biznesit, politikės dhe dominimit. Nė njėfarė mėnyre, i tėrė njerėzimi udhėhiqet dhe dirigjohet nga sistemi i globalizmit. Sistemi i tillė i pėrgjigjet zhvillimit tė sotėm. Kjo ėshtė ēėshtje shoqėroro-politike globale, e jo individuale. Gjithēka qė nuk i pėrgjigjet sistemit global, nuk i kushtohet rėndėsi, pėrkundrazi shoqėria mbetet indiferente.

            Ēdo njeri qė dėshiron tė jetė i shėndoshė dhe i vetėdijshėm pėr jetėn e vet, atėherė le tė provojė qė tė lirohet nga shprehitė e dėmshme, sidomos nga shprehia e tė ushqyerit me ushqime artificiale dhe helmuese, nga shprehia e tė ushqyerit me ushqim tė tepruar dhe tė panevojshėm.

            Industritė e kanė pėr detyrė tė prodhojnė pėr tė shitur, biznesmenėt interesohen qė tė pasurohen, pra kėto janė interesimet e tyre. Por mė e rėndėsishmja ėshtė qė secili nga ne tė jemi pėr veten tė kujdesshėm se ēka hamė e ēka pimė, a janė ushqimet, qė hamė, artificiale apo biologjike.

            Ēfarė mė shtyri qė ta shkruaj kėtė libėr pėr dietėn optimale? Gati u bėnė dy vjet qė rregullisht, ēdo muaj, bėj kontroll mjekėsor tek mjeku i shtėpisė pėr shėndetin tim, si dhe ēdo muaj jam nė konsultim me eksperten e ushqimit dhe tė dietės moderne. Analizat mjekėsore dhe kėshillat e ekspertes ma kanė tėrhequr vėrejtjen se gjendja ime shėndetėsore ka filluar tė keqėsohet. Vėrejtja kishte tė bėnte me peshėn e tepėrt, me diabetin, me yndyrėn nė gjak, me tensionin, me mushkėritė dhe me zemrėn. Paralelisht kėshillohesha nga mjeku i shtėpisė dhe nga kėshilltarja pėr ēėshtje tė ushqimit, por, pėr fat tė keq, si shumė tė tjerėve, edhe mua kėta mjekė nuk mė ndihmonin; mė dukej se gjendja ime veē sa shkonte e pėrkeqėsohej. Analiza dhe kontrolle mjekėsore kam pasur shpeshherė edhe para shumė vitesh, por ishte e kotė.

            Ka mbi njė vit qė i lexoj e i studioj librat e dr. Wolfgang Luz, dr. Jan Kwasniefski e tė disa tė tjerėve. Kėta mjekė janė shkencėtarė tė zellshėm nė kėtė fushė, kanė studiuar e eksperimentuar dhe kanė bėrė mijėra e mijėra analiza shumė tė suksesshme pėr ushqimin e njerėzimit. Kėta dy shkencėtarė qė i pėrmenda punojnė nė kėtė drejtim shkencor qe mbi 50 vjet, dhe sė bashku me disa shkencėtarė amerikanė e anglezė, janė tė parėt qė i kanė bėrė hapat e parė nė shpjegimin e ushqimit optimal qe afro 100 vjet.

            Konsideroj qė ishte fati i mirė pėr mua qė m’u dha rasti t’i lexoj e t’i studioj tė dhėnat mbi dietėn dhe ushqimin optimal. Sot unė e ndjej veten shumė mirė me shėndet. Ka qe njė vit jam shumė mė i fuqishėm, shumė mė vital. Edhe pse i kam 50 vjet, mė duket vetja se i kam 20: kam shumė kondicion, nuk po mė bien gripat, fle shumė mirė, pesha dita-ditės po mė normalizohet, dhe po mė duket vetja mė i qetė... Analizat mjekėsore i kam shumė tė mira. Ushqimit optimal ēdo herė e mė mirė jam duke iu pėrshtatur dhe duke e respektuar.

            Kam nderin dhe kėnaqėsinė qė pėrvojėn time dhe informacionet qė m’u dha rasti t’i njoh, t’jua bart edhe juve, lexues tė nderuar.

           

                                                                                                          Autori


 

 

 

 

            Ushqimin qė ne sot hamė ėshtė bukur shumė i ndryshėm me ushqimin qė ėshtė ngrėnė para 30 apo para 100 vjetėsh. Ushqimi sot ėshtė i paketuar nė folitė plastike apo stiropore tė ndryshme, ėshtė i ngrirė, i sterilizuar, i stėrpikur me materie kimike qė tė qėndrojė mė shumė. Ushqimin, tė cilin ne e blejmė, nuk e blejmė nga bujku nė mėnyrė direkte, por e blejmė nė shitore tė vogla apo supermarkete.

            Supermarketet gjėrat i blejnė nga bujqit e sotshėm, tė ashtuquajtur modernė. Bujqit modernė detyrohen qė tė prodhojnė pemė, perime, mish, qumėsht, djathė etj., mundėsisht sa mė shumė dhe sa mė lirė. Nė kėtė rast, bujqit pėr ta arritur fitimin e dėshiruar, detyrohen qė prodhimet bujqėsore t’i mbrojnė nga sėmundjet, insektet dhe parazitėt e ndryshme, duke pėrdorur preparatet kimike: insekticidet, pesticidet, herbicidet, akaricidet si dhe preparate tjera pėr tė cilat kurrė mė parė nuk kemi dėgjuar. Kjo vetėm e vetėm qė njerėzit tė kenė mundėsi tė blejnė sa mė shumė dhe sa mė lirė, pra, tė hanė e tė ngopen me ushqime tė helmuara...! Nė anėn tjetėr, mė nė fund, fitojnė bujqit, tregtarėt dhe ekonomia e politika e sotme... Por, mos tė harrojmė, se humbėsit fatalė jemi vetė ne, njerėzit e pavetėdijshėm!

            Dita-ditės tokat bujqėsore janė duke u helmuar shumė e mė shumė, sepse bujqit modernė sot janė perversė dhe kriminelė mu ashtu si tregtarėt dhe politikanėt, kurse faji dhe pėrgjegjėsia na bie vetė neve – shoqėrisė njerėzore – sepse vetė ne jemi ata qė heshtim dhe konsumojmė prodhime tė dėmshme pėr njerėzimin. Bujqėsia moderne prodhimet bujqėsore detyrohet t’i stėrpikė me preparate kimike 2 deri nė 7 herė nė vit. Paramendoni se ēfarė ėshtė duke ndodhur me tokat bujqėsore nė ditėt  e sotme, prandaj mos tė flitet pėr tė ardhmen nėse vazhdon ky “zhvillim” me kėtė trend edhe mė tej!

            Para shumė vitesh, nga mungesa e teknologjisė, bujqit kanė punuar me mjete jo gjithaq moderne, mirėpo fatmirėsisht atėherė nuk ka pasur plehra artificiale, nuk ka pasur preparate kimike – edhe atė tė shumėllojshme. Ky lloj bujqėsie na ishte atėherė biologjike. Bujqėsinė biologjike, duam apo nuk duam ne, patjetėr duhet ta ripėrtėrijmė nė Kosovėn tonė tė shtrenjtė, sepse vetėm me ushqim biologjik, natyral, mund ta ruajmė shėndetin. Me plot pėrgjegjėsi apeloj t’u ikim ushqimeve tė ngrira nė frigoriferėt me ngrirje tė thellė, t’u ikim ushqimeve tė konservuara, tė paketuara... dhe t’u kthehemi prodhimeve biologjike!

            Mua mė ka interesuar qė ta di se ēka hamė nė jetėn tonė tė pėrditshme ose si duhet tė hamė. Nga kureshtja mė ka lindur ideja qė tė shkoj te mjekja familjare dhe tek kėshilltarja pėr ēėshtje ushqimore (eksperte pėr ushqim), por nė tė njėjtėn kohė lexoja edhe studimet e shkencėtarėve tė ushqimit optimal. Mua mė kanė befasuar kėshillat e mjekes – kėshilltares pėr ēėshtje tė ushqimit, kur i kam krahasuar me ato tė shkencėtarėve tė ushqimit optimal – dallimi ėshtė si nata me ditėn.

            Ushqimi optimal ka traditė tė vjetėr dhe domethėnie tė natyrshme bazuar nė evolucionin e njeriut. Deri para 5000 vitesh njeriu ėshtė ushqyer kryesisht me ushqim shtazor dhe shumė pak me atė bimor – pemė ose perime. Drithėrat nuk kanė ekzistuar para 7 ose 9000 vjetėve.

            Ushqimi dietal ėshtė bėrė aktual nė ditėt e  sotshme.

            Sot gjithkujt i pengon mbipesha. Ajo jo vetėm qė prish bukurinė e trupit, por edhe e dėmton shėndetin e njeriut: nė mėnyrė sistematike dėmton nyjat e gjymtyrėve trupore, zemrėn, ērregullon tensionin e gjakut, krijon diabetin (sheqerin nė gjak) dhe shkakton shumė pasoja tjera. Nė kontrollet mjekėsore unė jam kėshilluar me mjeken familjare dhe, nė tė njėjtėn kohė, jam konsultuar edhe me eksperten e ushqimit. Mjekja kėshillonte diēka mė thjesht, kurse ekspertja e ushqimit shpjegonte mė gjerėsisht dhe ishte mė rigoroze ndaj kėshillave tė saj. Mjekja thoshte se puna kryesore ėshtė qė unė ta humbja peshėn dhe rreziku nga ndonjė sėmundje do tė largohej. Kurse ekspertja e ushqimit thoshte se “puna kryesore ėshtė qė ushqimi, kur tė hahet, duhet tė ndahet nė mėnyrė tė barabartė brenda 24 orėsh: mes mėngjesit, drekės dhe darkės” – krejt kjo me qėllim qė organizmi tė mos ngarkohet shumė dhe qė ushqimi i shpėrndarė ne kėtė mėnyrė tė pėrpunohet lehtė dhe nė mėnyrė tė barabartė.        Nėse ushqimi hahet – menjėherė – shumė – organizmi ngarkohet aq shumė saqė nuk do tė mund ta bėjė pėrpunimin si duhet.

            Pothuajse gjithkush e di se shkaktari kryesor i mbipeshės tek ēdo njeri ėshtė mungesa e aktiviteteve fizike, kurse problemi tjetėr edhe mė i madh ėshtė se shumėkush ushqehet jo vetėm pėr ta shuar urinė, por ushqehet sepse ka oreks tė madh. Nė mungesė tė lėvizjeve fizike duhet me ēdo kusht tė ruhemi – nga ėmbėlsirat nė radhė tė parė, pastaj nga yndyrat dhe karbohidratet e drithėrave. Sheqernat e ėmbėlsirave dhe tė pemėve organizmi e ka mė vėshtirė t’i pėrpunojė, pastaj janė karbohidratet (sheqernat) e drithėrave; kėto do tė ishin tė mjaftueshme pėr nevojat e njeriut.

            Karbohidratet – sheqernat duhet tė shndėrrohen nė yndyrė, kurse yndyrat shndėrrohen nė energji.

            Proteinat – albuminat duhet tė shndėrrohen nė karbohidrate rreth 56% e pastaj ato shndėrrohen nė yndyrė, kurse yndyrat shndėrrohen nė energji.

            Yndyrat vetvetiu, drejtpėrsėdrejti, shndėrrohen nė energji.

            Prandaj sa herė tė ushqehemi me gjėra tė yndyrshme, gjithnjė ėshtė yndyra ajo e para qė do tė harxhohet si energji, e pastaj vijnė nė radhė pėr t’u shpenzuar (si energji) materiet tjera ushqyese, siē janė karbohidratet –sheqernat si dhe albuminat e ndryshme.

            Karbohidratet ose sheqernat e shumėllojshme, si dhe albuminat, gjithnjė e kanė rrugėn shumė tė gjatė pėr t’u shndėrruar nė energji, prandaj mu pėr kėtė arsye yndyrat treten sė pari, e mė vonė u vjen radha tė treten edhe karbohidratet (sheqernat) dhe albuminat. Por, nėse organizmi nuk ndjen nevojė shumė pėr tė shpenzuar energji, gjithnjė sasia e tepėrt e materive ushqyese mbetet si rezervė duke u shndėrruar nė dhjam.

            Kėshillat e dietės moderne nuk besoj se janė tė mjaftueshme.

            Si arsye pėr tė bėrė kėtė konstatim mė shėrben fakti se nuk ėshtė shkaku i mbipeshės yndyra qė hamė, por ushqimi i tepruar dhe i panevojshėm. Njeriu i sotėm nuk ushqehet pėr shkak se ėshtė i uritur, por sepse ka orekse tė pakontrolluar; han shumė dhe nuk e shpenzon energjinė as gjysmėn. Ēdo ditė ushqimi i pashpenzuar deponohet nė organizėm qoftė si rezervė e energjisė, qoftė si mbeturinė e dėmshme e trupin tonė. Ka shumė arsye tė ndryshme pse njeriu, nė njėfarė mėnyre, detyrohet pėr tė ngrėnė: Njė prej tyre ėshtė edhe nervoza, stresi. E pėrveē tjerash, mundėsitė pėr ushqim janė tė tepėrta – ushqimi ėshtė kudo dhe sa tė duash. Por arsyeja dhe shkaktari kryesor i oreksit tė pakontrolluar janė karbohidratet e tepėrta qė i japim organizmit. Pėr organizmin tonė kjo ėshtė njėjtė si ta skllavėrojmė tėrė sistemin organik dhe ta dhunojmė me njė punė shumė tė madhe – pa asnjė fitim e shumė dėm katastrofal.

            Ushqimi modern ka shumė dallim prej ushqimit primitiv. Ushqimi modern ėshtė i shumėllojshėm, kurse ushqimi primitivė ėshtė i pakllojshėm.

            Nė ushqimin modern bėjnė pjesė llojet e pijeve tė panumėrta tė cilat janė pije laboratorike -industriale, ku shumica prej tyre pėrbėjnė substanca kimike edhe atė me doza bukur tė mėdha, e kėto pije ne i konsumojmė ēdo ditė e mė tepėr. Kurse llojet dhe specialitetet e kuzhinave tė sotme janė jo vetėm tė shumta, por edhe tė panumėrta.

            Nė ushqimin primitiv bėn pjesė vetėm njė pije – ajo kryesorja dhe mė e rėndėsishmja: UJI. Uji ėshtė elementi kryesorė i jetės. Ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet pėrgjithmonė.     Ushqimi kryesor ka qenė veja e shpezės, dhjami dhe mishi i shpezėve dhe shtazėve.

            Nga hapat e parė tė zhvillimit tė njerėzimit ėshtė pėrdorur qumėshti, tėlyeni dhe djathi.   Me civilizimin e vonshėm janė pėrdorur si ushqim edhe frutat e pemėve, pak mė vonė janė pėrdorė me njė sasi shumė tė vogėl perimet. Brenda 5 - 7000 vjet janė zbuluar mbi 90% e drithėrave, perimeve dhe pemėve tė ndryshme. Dhe dita-ditės po zbulohen lloje tė panumėrta tė ushqimit. Ka disa libra qė janė nėpėr libraritė e Evropės, tė cilėt kėshillojnė tė hahen shumica e llojeve tė barojave qė as lopa nuk ėshtė nė gjendje pėr t’i ngrėnė. A thua me tė vėrtetė ne njerėzit duhet tė mėsohemi tėrė jetėn tė hamė gjithēka, madje edhe bar...? E nėse fillojmė tė hamė bar, ēka do tė hanė lopėt e atėherė?!

            Paramendoni sot, nė kėtė kohė, ēdo ushqim gati ėshtė i prodhuar nga bujqit jo-biologjik; dhe ushqimet e tilla janė shumė tė varfra me materie tė rėndėsishme ushqyese. Sipas disa shkencėtarėve (p.sh. dr. Wolfgang Liz, Jan Kwasniewski etj.) thuhet se njė prodhim biologjik ka vlera ushqyese 2-3 herė mė shumė se njė prodhim jo-biologjik dhe kanė pėrmbajtje shumė mė tė shėndosha, kurse ato jo-biologjike kanė edhe substanca helmuese pėr ēdo organizėm tė njeriut, tė shtazėve etj.

 

            Vazhdon...

 

(2)    (3)    (4)    (5)    (6)   (7)