.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Kulturė - Veprimtaria antikombėtare e Esat Pashė Toptanit

Shkruan: Sheradin BERISHA

www.pashtriku.org

Libri mund tė shkarkohet falas nė:  www.pashtriku.org , ose nė sektorin: "Literaturė"

 

        SI U VU ESAT PASHĖ TOPTANIT NĖ SHĖRBIM TĖ ARMIQĖVE TĖ SHQIPĖRISĖ?

 

    Copėtimi i etnikumit shqiptar prej Konferencės sė Londrės u bė shkak qė, nė disa qarqe shqiptare, tė ēfaqej pėrsėri ideja e afrimit me Turqinė. Mendimi ishte se, vetėm me pėrkrahjen e kėsaj, mund tė bashkohėshin prapė pjesėt e shkėputura nė njė shtet shqiptar autonom, me njė princ mysliman nė krye, nėn mvarėsinė e Sulltanit.

 

 

     Esad Toptani pasi ia dorėzoi Shkodrėn malazezėve me tė gjithė trupat e Shkodrės, (shqiptare e turke), u largua nga aty duke kaluar nėpėr Lezh dhe Milot, ku u pritėn me nderime ushtarake nga trupat pushtuese serbe dhe u vendos nė Tiranė e nė Durrės. Njė javė mė vonė, nėn presionin e Austro-Hungarisė dhe tė Italisė, mbi 1800 ushtarė turq u larguan me anije pėr nė Turqi, pėrkundėr dėshirės sė Rusisė dhe aleatėve tė saj qė ato trupa tė mbetėshin aty, pėr tė krijuar sa mė tepėr pėshtjellim dhe pėr t'i shėrbyer qėllimit rus qė shteti shqiptar tė ngelte autonom nėn varėsinė e Sulltanit.

 

     Esat Totani, meqė ishte i lidhur me Serbo-Malazezėt pa u penguar fare filloi tė ngrinte njė administratė mė vehte. Ky vepėrim antikombėtar i Toptanit e koklaviti edhe mė tepėr ēėshtjen shqiptare dhe qeverisė sė Vlorės po i paraqitėshin tashmė vėshtirėsi tė mėdha qė s'mund tė zgjidhėshin dot aq lehtė as edhe nė kohė mė tė qeta. Kjo qeveri nuk kishte ēka tė bėnte nė atė rrėmujė tė pėrgjakshme, kur Shqipėria e jugut, pėrveē Vlorės dhe Beratit, ishte e pushtuar prej Greqisė, Shqipėria e veriut, prej Serbo-Malazezvet, ndėrsa nė Shqipėrinė e Mesme, pas tėrheqjes sė ushtrisė serbet, ngriti pushtetin e tij Esat Pashė Toptani.

 

     Dihet mirėfilli se nė Konferencėn e Londrės qė i nisi punimet mė 17 dhjetor 1912, fillmisht u vendos qė tė krijohet njė Shqipėri autonome nėn sovranitetin e Turqisė, pa e pėrfillur kėshtu Pavarėsinė e saj tė shpallur mė 28 Nėntor 1912 nė Vlorė. Si rrjedhim nė vazhdim, konferenca nisi shqyrtimin e kufijve tė Shqipėrisė, nga ”fakti” se ajo ishte pjesė e Turqisė sė mundur nė luftė. Qė nė seancėn e parė nė parim u vendos qė Shqipėria autonome tė kufizohej nė veri me Malin e Zi e nė jug me Greqinė, ndėrsa mė 25 mars 1913 ajo pėrcaktoi kufijtė verilindorė, duke lėnė jashtė Kosovėn dhe viset tjera etnike, tė cilat kaluan nga pushtimi osman, nėn robėrinė serbo-malazeze. Derisa i zhvillonte punimet konferenca, shtetet e “Aleancės Ballkanike” (Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia) kishin pushtuar me forcė pjesėn mė tė madhe tė tokave shqiptare.

 

     Copėtimi i etnikumit shqiptar prej Konferencės sė Londrės u bė shkak qė, nė disa qarqe shqiptare, tė ēfaqej pėrsėri ideja e afrimit me Turqinė. Mendimi ishte se, vetėm me pėrkrahjen e kėsaj, mund tė bashkohėshin prapė pjesėt e shkėputura nė njė shtet shqiptar autonom, me njė princ mysliman nė krye, nėn mvarėsinė e Sulltanit. Nė fillim kjo ide kishte njė pėrmbajtje politike, siē do t'a shohim mė poshtė, por pastaj u shndėrrua nė njė fanatizėm fetar tė verbėr.

 

     Esat Pashė Toptani, i cili pasi dorėzoi Shkodrėn u vendos nė Tiranė e nė Durrės, desh t'a shfrytėzonte kėtė ide, jo me qėllimin e bashkimit tė tokavet shqiptare - se ai ishte vegla e Serbisė, e Malit tė Zi dhe e Greqisė - por pėr tė nxitur dhe shfrytėzuar fanatizmin fetar ndėr Myslimanėt e Shqipėrisė sė Mesme. Synimi i parė i tij ishte qė tė pėrmbyste qeverinė e Vlorės, pėr tė mbetur ai vetė zot i asaj copė Shqipėrie qė do tė caktonte Konferenca e Londrės. Prandaj u vu tė bėnte propagandėn, shpifjet dhe intrigat mė tė dobėta kundėr qeverisė sė Ismail Qemalit. Pėr t'i dhėnė gjoja pushtetit tė tij njė formė "legale", Esati mblodhi nė Krujė, nga gjysma e Majit 1913, njė farė "kongresi", ku ishin thirrur ca krerė fanatikė prej Shqipėrisė sė Mesme dhe krahinave rreth e qark, si Dibėr, Mat, Lezh e Kurbin. Atdhetarėt shqiptarė u munduan ta kundėrshtonin kėtė vepėrim antikombėtar tė Esat Toptanit, qė po iu ndihmonte armiqve tė jashtėm dhe po vinte nė rrezik edhe atė pjesė tė Shqipėrisė sė njohur nga Konferenca e Ambasadorėvet. Disa krahina, si Elbasani, nuk dėrguan fare pėrfaqėsues tė vetė nė Krujė; po edhe ata qė vajtėn prej anėsh tė tjera, nuk u bashkuan tė gjithė me qėllimet ndjellakeqe  tė Esatit. Megjithatė, ky gjeti njė rreth bejlerėsh, agallarėsh e klerikėsh turkomanė, si soji i myftiut  tė Tiranės Musa Qazimi, pėr tė formuar me ta njė farė "kėshilli", i cili i lutej gjoja Esat Pashės qė tė merrte nė dorė qeverimin e vendit deri sa tė vinte prej Turqisė njė princ mysliman.

 

     Ismail Qemali realisht ishte i pafuqishėm ta ndalonte Esat Toptanin nė kėtė aktivitet pėrqarės, prandaj duke pas parasysh shpėtimin e Shqipėrisė u pajtua qė ta ftoi Esatin nė qeverinė e tij duke i dhėnė Ministrinė e Punėve tė Brendėshme. Ky e pranoi menjėherė kėtė pozitė dhe vajti nė Vlorė, por gjithmonė me synim qė ta merrte kalanė nga brenda.

 

     Fragment nga libri "Veprimtaria antikombėtare e Esat Pashė Toptanit 1912-1920"