.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Zona e muzgut - Pėrfytyrimet shpėtimtare

Shkruan: Arsim Gjinoci

www.mjellma.org

           

            PĖRFYTYRIMET SHPĖTIMTARE

 

 

Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn, por nė atė qė ne e njohim si natyrė.

                                                                          Shėn Augustin

 

Nėse keni diē pėr tė thėnė mos ngurroni. Tė vėrtetėn pėr vetėn mė sė miri e dini vetė Ju. Ne ju besojmė...!

   

            Ndjenja mė e vjetėr dhe mė e fuqishme e njeriut ėshtė frika, por mė e fuqishme se frika ėshtė frika nga e panjohura. Qė tė dėshmojmė se “Zona e errėsirės” ka qenė e pėrhershme dhe prezentė edhe kėtu te ne, do tė rrėfejmė disa nga rastet e shumta, pa komente e gjykime...E vėrteta ėshtė atje diku, por ndonjėherė edhe kėtu!

            “...Ishte viti 1979, kurrsesi nuk mund ta harroj atė qė mė ka ndodhur” - fillon rrėfimin e vet Besnik N. Nga Prishtina, i cili pasi kishte dėgjuar se jam duke hulumtuar kėto raste, kishte kėrkuar tė takohej me mua . “Ato vite punoja me kamion, dėrgoja dhe merrja mall jashtė kufijve tė ish-Jugosllavisė. Mė 26 mars 1979 ushtoja pėr Francė. Posa arrita nė Paris, e parkova kamionin nė depon e njė fabrike (nuk e ceku cilėn fabrikė) dhe dola tė shėtitėm e tė kėnaqem me bukuritė e qytetit qė mė sė tepėrmi mė ka lėnė pėrshtypje. Isha duke ecur, asgjė nuk mendoja, kur papritur, e dėgjova njė zė femre, e cila m’u afrua. Fliste shqip! Mirėpo ajo qė mė tepėr mė habiti, ėshtė se mė thirri nė emėr: Besnik, Besnik! Isha mė sė i bindur se kurrė mė parė nuk e kam parė nė jetė. Mbeta i habitur. Filloi tė flasė me mua, mė tregoi se si quhet nėna ime, babai im dhe anėtarėt e tjerė tė familjes. Mė tha se kemi probleme nė shtėpi dhe se duhet tė kontrollojmė shtėpinė mirė ngase diku nė tė ndodhet diēka qė nuk do tė duhet tė ishte aty. Unė isha shtanguar dhe pa fjalė e dėgjoja, ndėrsa ajo me njė gjakftohtėsi vazhdoi: ...kujdes, nė kėto 25 sekonda, nėse mbetesh gjallė, do tė jetosh njė kohė tė gjatė...kujdes...kuj...d...e...s! Mbeta i shtangur dhe fillova ta shikoj orėn. Mė silleshin nė kokė me miliona mendime. Ēdo sekondė mė dukej se zgjaste mė shekuj... njėmbėdhjetė...nėntė...pesė...tre...dy...njė... dhe asgjė mė nuk mbaj nė mend. E fundit qė mė kujtohet ėshtė zėri rrėqethės i rrotave tė njė automobili, vozitėsi i tė cilit pa sukses kishte tentuar tė frenonte...”

            Disa qaste pasoi njė heshtje rrėqethėse pėrderisa Besniku i menduar vazhdoi rrėfimin e vet: “...i kam hapur sytė nė spital, ku mė treguan se mė kishin sjell dje pasdite. Ngjarja ishte zhvilluar diku rreth orės 16 e 50 minuta. Pėr fat tė mirė nuk pėsova lėndime tė rėnda dhe kurrfarė pasoja, pos asaj qė disa orė pata humbur vetėdijen. Edhe njė ditė pushova nė spital. Edhe pse vėshtir e pata t’i bind ata tė policisė franceze pėr gjendjen time shėndetėsore se jam mirė, mezi arrita t’i marr dokumentet personale nga ta dhe tė nesėrmen menjėherė u nisa pėr shtėpi. Askush nuk mė besonte, por edhe nuk i tregoja ēdokujt. Si duket, nėna mė tepėr mė besoi dhe pas njė jave gjurmimi nėpėr shtėpi, nėn shkallė gjeti njė hajmali dhe shumė gjėra tjera, si penj tė kuq e zi, dhe, thonj, etj. atė grua, vajzė apo ēka ishte, mė nuk e kam takuar asnjėherė, pos qė kam komunikuar disa herė pėrmes ėndrrave, tė cilat, t’ua  the tė drejtėn, nuk mė kujtohen mirė...”

            Kush qe ajo grua a vajzė? Pse komunikoi me Besnikun? Nga erdhi dhe ku u tret brenda atyre njėzet e pesė sekondave? Pėr kėtė ekzistojnė me miliona komente, dhe kur ta thuash variantin e fundit... ” E vėrteta ėshtė diku atje...” papritmas lindin edhe njė milion pyetje tjera me vetėm njė pėrgjigje: “...E vėrteta ėshtė edhe kėtu, diku mes nesh!”

          

            Pėr kėtė dėshmon edhe rasti i Raxhije P. nga Istogu.

            “...Ēdo mėngjes e pėrcjell tim shoq nė punė. Asgjė e pazakonshme, me vite tė tėra i kam kryer kėto obligime tė mia, ia pastroja kėpucėt, ia bėja kafenė gati dhe pasi e pėrcillja pėr punė kthehesha dhe i kryeja obligimet tjera tė shtėpisė. Mirėpo,  njė mėngjes nuk mė kujtohet data, si zakonisht, dola ta pėrcjell te dera. Ka ndodhur kjo para 16-17 vjetėsh. E kishim shtėpinė me qerpiē nga balta  e pjekur, dhe njėra pjesė e murit ishte lagur pasi qė tėrė natėn kishte rėnė shi. Madje, brenda nė dhomė nuk kam mund tė flejė ngase pikte shiu nga pullazi i vjetėr. Kokėrr gjumi nuk kam vėnė nė sy nga frika se mos do tė shembje shtėpia... pra dola ta pėrcjell tim shoq dhe t’i dėshiroj ditė tė mirė, siē e kemi zakon...” - pasi qė i tha kėto fjalė R. P. u mendua pakėz, mori frymė thellė dhe vazhdoi me njė buzėqeshje melankolike.

            “...Eh, mor bir, se ndodh kjo, dorėn nė zjarr do e vėrja, e...”

            Pasi qė  e luta tė vazhdoj duke i thėnė se nuk ėshtė e vetme qė i ka ndodhur diēka  e tillė, ajo sėrish buzėqeshi, dhe mė tha: “Apo beson a jo, ėshtė puna jote, por kjo goja ime po t’a thotė atė qė e kam parė me kėta sy...

            ...Nuk i thashė, pra, atė mėngjes burrit tim ditėn e mirė. Jo ngase nuk desha, por ngase mė rrėshqiti nga goja diēka tjetėr. Thashė Babė, baba... se e vėrejta me kėta dy sy tė mi banėn tim plak qė tashmė pesė muaj e gjysmė kishte vdekur. Kėto ishin vetėm disa ēaste, por mua m’u duk se mė gjatė mė buzėqeshi. Afrohej drejt shtėpisė sonė, i veshur si gjithnjė, me bastunin nė dorė, duke u kollitur si mė parė. Babė, baba po vie, baba - i thashė kėto fjalė nga zemra dhe me njė zė tė fortė. Burri mė kishte dėgjuar dhe nė tė njėjtėn kohė i kthye kah unė, pra, e ndėrpreu hapin! Nė atė 4ast u shemb muri i lagur, disa pėllėmbė pranė tij. Nuk e shemb tėrė muri por vetėm njė pjesė e tij, qė mjafton ta mbys njeriun nga njė lartėsie tillė. Po sikur tė bėnte ky hapin tragjik!? E kam dėgjuar zhurmėn e shpėrndarjes sė tullave tė baltės nė tokėn e lagur dhe...dhe nuk e pash mė babėn. Humbi! Baba ma shpėtoi burrin! Atė ditė ai nuk shkoi nė punė, por ia kėnduam disa duva te hoxha. Ja, ky ėshtė tregimi im dhe shkruaje aty s enė nuk fshihem, tregomė nė daē edhe mė emėr e jo si mė the. Le tė mos besojnė njerėzit, qe ku jam unė, gjallė e shėndosh. Ai nė rrugėn e drejt tė andejshme, unė nė rrugėn time. Ai ma shpėtoi burrin pesė muaj pasi qė vdiq.”

            Pėr njė ēast mbeta pa tekst. Nuk mund tė them se nuk besoj, por as se besoj. E tėra qė tash mund tė them ėshtė se e vėrteta nuk mund tė jetė vetėm atje diku, por edhe kėtu nė mesin tėnd, nė shtėpinė tėnde, qytetin, fshatin tėnd... Ndoshta edhe nė kokėn tėnde!

 

Emrat e personave dhe qyteteve janė ndėrruar pėr shumė arsye.