.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Parapsikologji - Zbulimet e ēuditshme (pjesa e dytė)

Shkruan: Raif KASI

ZBULIMET E ĒUDITSHME

(pjesa e dytė)

         Zbulimi i “top-kvarkut”, thėrrmijės sė dymbėdhjetė elementare, nga e cila ndėrtohet ēdo materie, pėr fizikėn bashkėkohore paraqet ngjarjen mė tė rėndėsishme. Kėto thėrrmijė: 6 kuarke dhe 6 leptone, janė tė grupuara nė tri gjenerata, ndėrsa ēdonjėra prej 6 kuarkeve, karakterizohet nga dy karakteristika qė gjer mė tani as qė mund t’i paramendonim: nuk ekzistojnė nė gjendje tė lirė por vetėm si ēifte me antikuarkun pėrkatės dhe se bartin vetėm njė pjesė tė elektrizimit tė elektronit e cila ėshtė parametri i vetėm pėr tė gjitha thėrrmijat e tjera tė pa elektrizuara.

          

 

            Thėrrmija e dymbėdhjetė

 

            Me termin “thėrrmija hyjnore” novelisti i shquar Leon Lenderman, nėnkupton atė thėrrmijė primare e cila si “kyēlidhja esenciale qė mungon”, mė nė fund do t’i lidhte tė gjitha elementet e panjohura dhe tė pashpjeguara nė fizikėn e thėrrmijave primare.

            “Zbulimi i kėsaj thėrrmije, shkencėn e fizikės do ta bėnte mė koherente dhe do t’i ndihmonte njerėzimit, siē shprehte Ajnshatjni, ta njohin qėllimin e Zotit” - thoshte Lendermani, nėn mbikėqyrjen e tė cilit konstruktohet super-aksilatori, qė pėr qėllim ka zbulimin dhe regjistrimin e “thėrrmijės hyjnore”, ose siē e quajnė ndryshe, “thėrrmija e Higensit”, sepse sipas teorisė sė tij, kjo thėrrmijė ėshtė cytėse e efektit tė quajtur “fusha e Hignesit”, e cila i ve nė dyshim tė gjitha matjet qė janė bėrė deri mė sot, tek thėrrmijat e tjera primare.

            Prej asaj kohe e kėndej, hulumtimet kanė pėrparuar dukshėm, nė mėnyrė qė para pak kohėsh tė publikohet e dhėna se dy grupe shkencėtarėsh amerikanė, secila prej tyre e pėrbėrė prej 450 anėtarėve, kanė pasur sukses qė ta izolojnė gjer mė tani thėrrmijėn e pakapshme tė materies, tė cilėn e kanė quajtur “top-kvark”. Laborator “Fermi” nė Betave afėr Ēikagos (drejtor i sė cilės dikur ka qenė Nomelisto Nederman), qysh para dhjetė vitesh e gjysmė kanė paralajmėruar se kanė regjistruar thėrrmijėn “top-kvark”, qė disa vite mė vonė kėtė edhe e konstatojnė saktėsisht - numri i regjistruar i kėtyre thėrrmijave ka qenė aq sa mund tė dėshmohet ekzistimi i saj. Drejtori i sotėm e laboratorit  “Fermi”, dr. Zdon Pipis, paralajmėron befasira tė tjera dhe thekson: “Para nesh ėshtė njė periodė shumė e gjatė e hulumtimit tė njė provokacioni mė tė madh pėr mendjen e njeriut”.

            Zbulimi i “top-kvarkut”, thėrrmijės sė dymbėdhjetė elementare, nga e cila ndėrtohet ēdo materie, pėr fizikėn bashkėkohore paraqet ngjarjen mė tė rėndėsishme. Kėto thėrrmijė: 6 kuarke dhe 6 leptone, janė tė grupuara nė tri gjenerata, ndėrsa ēdonjėra prej 6 kuarkeve, karakterizohet nga dy karakteristika qė gjer mė tani as qė mund t’i paramendonim: nuk ekzistojnė nė gjendje tė lirė por vetėm si ēifte me antikuarkun pėrkatės dhe se bartin vetėm njė pjesė tė elektrizimit tė elektronit e cila ėshtė parametri i vetėm pėr tė gjitha thėrrmijat e tjera tė pa elektrizuara.

           

 

            Si mendon materia?

 

            Zbulimet e ēuditshme tė cilat janė nė rrugė mė tė mirė pėr ta demantuar skepticizmin e Ajnshtajnit, kurse botėn shpirtėrore dhe atė materiale ta afrojnė mė shumė  se sa qė mund tė pritej deri vonė, ende nuk japin pėrgjigje nė tė gjitha pyetjet. Duke shqyrtuar problemin e raportit tė shpirtit dhe trupit (materies), filozofi anglez Xhon Serf, tė menduarit e ka formuluan nė kėtė mėnyrė:

            “Mendojmė se jemi tė vetėdijshėm, tė lirė, tė urtė, subjekt racional etj., qė sipas shkenca, nė tėrėsi tė pėrbėrė prej thėrrmijave fizike tė shkyēura nga mundėsia e vetėdijes. Si kishim mundur t’i pajtojmė kėto dy koncepte? Si ėshtė e mundur qė bota materiale nė tėrėsi, tė mos ketė tjetėr, pėrveē thėrrmijave tė pėrjashtuara nga vetėdija”? Ose thėnė mė konkretisht: “A mundet kjo materie e pėrbėrė nga masa e pėrhimė dhe e bardhė nė kafkėn time tė jetė e vetėdijshme?... Mė nė fund kjo pėrbėrje e kafkės sime pėrbėhet prej “atomeve nė zbraztėsirė “, mu ashtu sikurse tė gjitha materiet tjera nė natyrė qė pėrbėhen prej atomeve pa vetėdije. Si pra, thėnė bukvalisht, atomet nė zbraztėsirė  mund tė pėrfaqėsojnė diēka?”

            Lėmit tė “asaj ane” nė kohėn e fundit iu ka afruar edhe njė nobelist tjetėr, dr. Frensis Krik, me qėllim “qė shkencėrisht ta studiojė vetėdijen dhe raportet e saj (nėse fare ekziston), me shpirtin e pavdekshėm hipoteknik”.

            Kirku ka paramenduar se vetėdija ėshtė e kuptueshme nė kufijtė e reaksioneve kimike dhe tė rrymave elektrike... E tėrė kjo ishte e mjaftueshme pėr kolegėt e tij, qė atė, sė bashku me gjeniun e dytė, dr. Xhon Eklesin, neurofiziologun dhe fituesin e ēmimit Nobel pėr mjekėsi nė vitin 1963, t’i rėndėsinė nė radhėt e mbeturinave tė shkencės.

            Sipas Eklesit, i cili mbron mendimin e tij se shpirti  ekziston jashtė trupit, raportet nė mes tė trurit dhe shpirtit mund tė jenė analoge, nė “fushėn e besueshmėrisė”, gjegjėsisht nė shpirtin, tė shkaktuara nga energjia, por prapėseprapė nė gjendje tė shkaktojnė efekte tė caktuara. Sipas tij, shembulli mė i mirė pėr kėtė, ėshtė procesi i tė vėrejturit.

            Nėse e pėrqendrojmė vėmendjen nė ngjarjet qė vijnė (qė i presim), p.sh.: shpuarjes me gjilpėrė, nė tru nxitet (ngacmohet) ndonjė pjesė e tij, para se tė pranohet ajo si sinjal i shpuarjes me gjilpėrė. Dr. Eklesi kėto dukuri i komenton si tė shprehurit e “fushės sė besueshmėrisė”. 

            Po tė pranohet (dėshmohet) profetizmi (parashikimi i gjėrave), shkenca, do tė kishte qenė e mundur tė pėsoj ndryshime aq tė thella, ashtu qė nga ajo nuk do tė kishte mbetur as “guri mbi gurė”, ka shkruar para mė se 30 vitesh, nė tė pėrjavshmen polake, Stanislav Lern.

            Dilema, qė atėherė u parashtrua, sa i pėrket parapsikologjisė: shuarjen e ēdo vullneti dhe besimi tek njerėzit, qė  tė merren me tė ose edhe shkencės qė tė tenton tė hulumtoj mė thellė - me ndryshime dhe njohuri tė reja, gjithnjė e mė shumė po bėhet e parėndėsishme. Nė vazhdim ėshtė, periudha, jo e rrėnimit tė shkencės nga themelet, por rishqyrtimi tė saj gradual, por rrėnjėsor.

            Shkenca shumė pak do t’i pėrngjaj asaj tė sotmes.

 

            Fund