.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera - Koka e humbur

Shkruan: Gazmend ELSHANI

       Zbulim i pazakonshėm

       KOKA E HUMBUR

      Nė laboratorin shkencor, ku kishte vajtur Artur Klarku pėr t’i bėrė analizat adekuate, u vėrtetua se koka ishte nė pėrbėrje tė kuarcit tė pastėr dhe se ishte e punuar me njė mjeshtėri tė paparė gjerė mė atėherė. Ajo ēka ishte mė interesante ėshtė se nuk ka shenja tė shkrirjes sė materialit apo tė ngjitjes sė tij. Ajo paraqiste njė vepėr ideale  tė “krijuesit” tė saj gjenial. Koka kishte tė gjitha proporcionet simetrike dhe nuk ishte e dėmtuar fare.

          

 

            Futurologu dhe shkrimtari i njohur Artur Klarku (tashmė i ndjerė), i cili ėshtė autor me famė i librave tė njohura tė zhanrit fantastiko-shkencor, siē janė “Odiseja 2001”, “Odiseja 2010” etj., pėrveē qė ėshtė marrė me shkrime, ai nė tė njėjtėn kohė ka qenė edhe projektues dhe kreator i idesė sė krijimit tė rrjetave tokėsore tė satelitėve tė telekomunikacionit.

            Gjatė takimit me njė mike tė tij, me arkeologen Sara Vajsman, ata diskutuan tema tė ndryshme tė asaj kohe, siē ishin fluturimet nė Mars, stacioni orbitat  “Mir”, mundėsia e udhėtimi tė njeriut jashtė sistemit diellor, krijimi i kushteve pėr kolonizimin e Hėnės dhe zhvillimin e jetės nė tė dhe shumė tema tė tjera interesante. Tė dy kėta kishin vizionet e tyre se ēfarė do tė ndodhte nė tė ardhmen.

            Zonja  Vajsman kėrkon qė Klarku ta shoqėronte deri nė laboratorin  e saj nė mėnyrė qė kjo t’i tregonte atij pėr njė zbulim tė pazakonshėm. Fjala oshte pėr njė kokė tė gdhendur tė njeriut tė cilėn e kishte zbuluar rastėsisht nė Bolivi, pėrgjatė brigjeve tė lumit Pikorpajo, nė njė lokacion qė kishte qenė i banuar nga njė fis i vjetėr indianėsh. Me tė vajtur nė laborator, Artur Klarkut i shfaqet gjėja mė interesante qė kishte parė ndonjėherė mė parė.  Koka ishte e ruajtur mirė dhe e padėmtuar fare. Zonja Vajsman vendosi qė kokėn t’ia japė Klarkut pėr hulumtime tė mėtejshme. Ajo i tregoi se nga njė legjendė e banorėve tė atyshėm kishte kuptuar se koka ishte njė dhuratė nga perėnditė dhe se kishte aftėsi qė tė shėronte dhe ta parashikonte tė ardhmen, mirėpo duhej ditur rituali fetar qė kjo tė realizohej.

            Nė laboratorin shkencor, ku kishte vajtur Artur Klarku pėr t’i bėrė analizat adekuate, u vėrtetua se koka ishte nė pėrbėrje tė kuarcit tė pastėr dhe se ishte e punuar me njė mjeshtėri tė paparė gjerė mė atėherė. Ajo ēka ishte mė interesante ėshtė se nuk ka shenja tė shkrirjes sė materialit apo tė ngjitjes sė tij. Ajo paraqiste njė vepėr ideale  tė “krijuesit” tė saj gjenial. Koka kishte tė gjitha proporcionet simetrike dhe nuk ishte e dėmtuar fare. Fakti mė interesant ėshtė se si ėshtė e mundur qė tė jetė e ndėrtuar koka nga kuarci, kur fitimi i kuarcit si material paraqet njė proces tė ndėrlikuar dhe pėr kohėn kur ėshtė ndėrtuar kjo vepėr, ishte pothuajse i panjohur.

 

 

            Tė gjitha pyetjet e Klarkut lidhur me kokėn do tė mbesin pa pėrgjigje, dhe secila pyetje shtronte pyetjen tjetėr. Mirėpo, z. Klark nuk u ndal me kaq. Ai me vite tė tėra studioi kokėn dhe vazhdimisht mėsonte diēka tė re lidhur me tė. Siē dukej inkasit paraqisnin njė civilizim mė tė pėrhapur se sa mendohej. Duke u nisur nga legjenda e inkasve qė koka parashikonte tė ardhmen, ai vendosi qė nė njė eksperiment a ndriēoj kokėn me njė dritė tė bardhė tė ksenonit. Dhe mu atėherė ndodhi ēudia. Nga sytė e kokės nė drejtim tė murit tė bardhė u drejtua spektri i thyer i dritės dhe nė mur shiheshin qartė vijat spektrale tepėr tė theksuara. Kjo gjė e bėri Klarkun tė mendoj se koka nė fakt paraqiste njė prizėm optik dhe nė tė vėrtet ishte njė nga pajisjet e profetėve tė atėhershėm qė t’i parashikonin ndodhitė.

            Artul Klarku gjatė gjithė jetės sė tij u muarr me studimin e kokės sė “gjithėdijshme”. Ajo pėr tė paraqiste njė ndėr veprat mė impresionuese qė ka bėrė dora e “krijuesit” tė saj. Ai me njė rast pat thėnė: “Koka nė tė vėrtet paraqet kulmin e piramidės sė civilizimit tė lashtė inkas”. Zotėri Klarkut, me gjithė hulumtimet e bėra sa ishte gjallė, nuk i shkoi pėr dore qė ta gjejė formulėn e parashikimit tė ardhmes me ndihmėn e kokės. Mbase edhe po!?