"100 vjetori i Nėnė Terezės, kryengjarja e kėtij viti.
Ky vit, pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, do tė jetė viti i
Nėnė Terezės."
Kryeministri Berisha
Ka kaq shumė njerėz nė botė qė vdesin prej urisė, por
akoma mė shumė ka njerėz qė vdesin nga mungesa e dashurisė
Nėna Tereze
Ju them kėtė qė askush tė mos ju gėnjejė me fjalė
joshėse.
Bibla,
Kolosianėve, 2:4
Gonxhe Bojaxhiu, Nėna Tereze, (1910 1997), murgesha
katolike, ka marrė pothuajse tė gjitha mirėnjohjet mė tė larta
ndėrkombėtare, deri edhe Shpėrblimin Nobel pėr Paqe.
Shpėrblimin Nobel pėr Paqe ajo e mori me 10 dhjetor
1979, prej duarve tė kryetarit tė Komisionit Nobel, dr. John Sannes-it, nė
Oslo, nė pranin e mbretit tė Norvegjisė, Ollavit V, tė shumė ministrave,
diplomatėve, tė shumė personaliteteve fetare kulturore nga e tėrė bota. Qe
ky kurorėzim mė i lartė botėror pėr Nėnė Terezen.
Pas pranimit tė Shpėrblimit Nobel pėr Paqe, Nėna Tereze
u bė e famėshme nė pėrmasa botėrore- ndėrkombėtare, kurse pėr shqiptarėt u
bė krenari kombėtare
!
Formalizmi
Nė mėnyrė formale, qė nuk ėshtė aspak reale,
personaliteti i Nėnė Terezės, tek njė pjesė e shqiptarėt, sidomos pas
vdekjes (1997), u shėndrrue nė kult. Ajo tani nuk admirohet por adhurohet!
Adhurohet, nė veēanti, nga disa politikuaj, disa intelektuaj, nga shumė
shkrimtarė, gazetarė, poetė, prozatorė, aktorė, piktorė, kėngėtarė,
kompozitorė, ajo atyre u shėrben si njė burim frymėzimi, si njė model pėr
prototip tė personazhit qė pėrmban tipare eksluzive tė humanizmit.
Kjo figurė e madhe e artit tė humanizmit gjeti njė
trajtim tė denjė artistik nė shkrimet shqipe. Pėr personalitetin e Nėnės
Tereze, nė poezi e prozė, pikturė e skulpturė, zgjidhen fjalėt mė tė ėmbėla,
mė joshėse, kinse pėr tė shprehur e dėshmuar dashurinė pėr Nėnėn Tereze, tė
cilėn e quajnė: Figurė e madhe e artit tė humanizmit, humanistja
shqiptare mė e njohura e nė fytyrė tė tokės, nėna e gjithė
botės
!
Kulmi i formalizmit arriti nė vitin 2010, sepse ky vit,
siē u cilėsua, pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, do tė jetė viti i Nėnė
Terezės. 100 vjetori i Nėnė Terezės, do tė jetė kryengjarja e kėtij viti
Fjalėt e ėmbėla, joshėse pėr humanizmin e Nėnės Tereze,
nuk i pėrshtatėn asaj, ato nuk janė reale, janė sa pėr sy e faqe, nuk janė
normale, por vetėm formale
Pse? Sepse, siē shkruan nė Bibėl:
Ju them kėte qė askush tė mos ju gėnjejė me fjalė
joshėse.
(Bibla,
Kolosianėve, 2:4).
Sė pari mėsoni kuptimin e asaj qė do tė flisni, pastaj
flisni, do tė thoshte Epikteri.
Humanizmi
Nė fillim, ēėshtė humanizmi?
Humanizmi ėshtė ajo pikėpamje pėr jetėn qė pėrqėndrohet
nė mundėsit dhe arritjet e njerėzimit. Humanizmi modern hedh poshtė besimin
tradicional te njė Zot individual dhe ngrehė lart besimin te natyra
njerėzore.
Fjala humanist u krijua nė Evropė gjatė Rilindjes,
nga shek. XIV deri nė shek. XVI. Nė kėtė kohė u hodhėn rrėnjėt e humanizmit
shekullar modern.
Humanistėt mendojnė se kemi vetėm njė jetė, prandaj
ėshtė e rėndėsishme qė ajo tė jetė sa mė e mirė. Humanizmi bazohet nė
agnosticizėm dhe ateizėm.
Humanistėt e shohin arsyen njerėzore si forcė udhėheqėse
nė jetė. Ata janė shekullar, kėrkojnė tė ēlirojnė shoqėrinė prej besimeve
fetare, qė, sipas tyre, pengojnė pėrparimin shoqėror.
Humanistėt janė materialistė dhe nuk besojnė nė njė
jetė, botė, spirituale, nė qėndrimin ndaj njohjes janė empiristė dhe
mendojnė se njohja vjen pėrmes shqisave.
Ndryshe prej tė krishterėve, humanistėt nuk i japin
vlerė tė veēant tė pasurit tė njė besimi, tė qenit tė pėrulur, bindjes ndaj
porosive tė Zotit ose praktikimit tė vetėsakrificės. Morali humanist ėshtė
kod i sjelljes tė njerėzve qė ėshtė ndėrtuar prej qenieve njerėzore pėr
pėrfitime njerėzore. (Njė hyrje tek idetė, faqe:104-105) Nga Linda Smith dhe
William Raeper, Oxford, 1991.
Servilizmi
Pėr ata politikuaj, intelektuaj, shkrimtarė, gazetarė,
poetė, prozatorė, aktorė, piktorė, kėngėtarė, kompozitorė
, duke qenė
ateistė, flasin, shkruajnė, kėndojnė, pikturojnė vetėm pėr pėrfitime
njerėzore, ndėrsa shpirtin e kanė gropė, por krenohen me humanisten
shqiptare mė tė njohur nė botė.
Nga formalizmi, humanizmi kalojnė nė servilizėm. Pse,
sepse, pėrveē tjerash, ata mendojnė se janė dikushi e po bėjnė diēka! Nė tė
vėrtetė nuk bėjnė asgjė, vetėm se gėnjejnė vetveten! Nė Bibėl shkruan:
Po mendoi ndokush se ėshtė diēka a nuk ėshtė asgjė
ai gėnjen vetveten. Secili le ta shqyrtojė vetė veprėn e vet e atėherė, po
gjeti arsye pėr mburrje, le tė jenė nė krahasim me vetvete e jo me tė
tjerė. (Bibla, Galatasve, 6:3-4).
A nuk ėshtė e servilizėm qė ateistėt tė flasin,
shkruajnė, kėndojnė, pikturojnė vetėm pėr pėrfitime njerėzore, pra, tė
pėrfitojnė nga diēka qė nuk besojnė? A ėshtė e arsyeshme qė ateistėt tė
shkruajnė pėr atė qė nuk e njohin? A nuk ėshtė e servilizėm qė ateistėt, me
shpirtin si gropė, tė mburren e krenohen me Nėnėn Tereze, humanisten
shqiptare mė tė njohur nė botė? Mendoj, se kėtu, pėrveē servilizmit, ka
vend shpifja! Shpifja ėshtė mėkat, siē janė mėkate mburrja e krenarija,
sikurse thotė shkrimi shenjtė:
Kush mburret, le tė mburret nė Zotin. Nė Zotin mburrej
Nėna Tereze, ishte plotėsisht nė shėrbim tė Tij, shėrbėtore e Zotit, sipas
mėsimeve tė Kishės Katolike qė i takonte, asgjė tjetėr, mė tepėr...
Si dėshmohet kjo?
Don Lush Gjergji, njohėsi mė i mirė i jetėshkrimit tė
Gonxhe Bojaxhiut, nė njė bisedė tė shkurtėr me tė, zhvilluar me 28 qershor
1980, i bėri kėtė pyetje:
Ju thėrrasin Nėna Tereze. Ju ēka thoni pėr veti,
kush jeni Ju?
Nėna Tereze tha:
Shėrbėtorja e Zotit, asgjė tjetėr. Plotėsisht nė shėrbim
tė Tij
Vjen pyetja: Nė shėrbim tė kujt janė ateistėt qė
mburren, krenohen duke shpifur pėr humanizmin e Nėnės Tereze?
Shpifja, mburrja e krenaria janė mėkate. Mėkatet
janė pengesė e fisnikėrimit shpirtėror. Me pengesa qė pengojnė fisnikėrimin
shpirtėror a mund ta dallojmė tė vėrtetėn nga e gabuara? Pėr kėtė kėta
ateistė, ja vlen tė mėsojnė tė mendojnė. Nė ēmėnyrė?
Mėnyra se si na mėsojmė tė mendojmė ėshtė po aq
e rėndėsishme sa edhe ēka tė mėsojmė tė mendojmė. Tė mėsojmė tė mendojmė se
besimi nė Zot nuk ėshtė njė mėsim e mendim i verbėr, por ėshtė njė njohje e
pėrligjur nga arsyeja.
Shėn Augustini (354 - 430) thoshte:
Njih, qė tė besosh vjen pėrpara se Beso qė tė njohėsh.
Ju besoni se Nėna Tereze ishte humaniste, pa pasur njohuri se ajo nuk
ishte. Kėtu tė gjithė keni gabuar, kėtu tė gjithė keni dėshtuar. Keni
dėshtuar duke menduar se kėshtu Perėndimi ka me na pranuar! Edhe kėtu keni
dėshtuar!
Pėr dėshtimin, pėr Perėndimin, Nėna Tereze
thoshte:
Varra e dėshtimit ėshtė duke u pėrhapur nė tėrė
botėn. Perėndimi ėshtė duke rrėnuar kulturat e mėdha tė bazuara nė jetė.
Perėndimi ėshtė duke bėrė vetėvrasje. Gazeta zyrtare e Vatikanit, (Losservatore
Romano, 13 maj 1981, faqe 9).
Tė dashur, ju qė e keni nė zemėr formalizmin,
humanizmin, servilizmin! Zoti u ka dhėnė njė fytyrė, e ju e bėni njė tjetėr.
E trishtueshme ėshtė kjo, do tju thoshte Shekspiri!
E trishtueshme, vėrtet, sepse ju mungon dashuria pėr
njėri-tjetrin nė kėtė jetė! E megjithatė, keni kryer, po kryeni dhe do tė
kryeni lloj-lloj ceremonish pėr 100-vjetorin e lindjes sė saj pėr ti
dėshmuar botės, jo vetes, se ne jemi po aq humanė e tė dhimbsur sa Nėnė
Tereza. Sigurisht, jo nga veprat qė bėjmė, aq mė pak nga sjellja e nga
morali ynė i pėrditshmėrisė, po nga fakti se jemi shqiptarė, se kemi
origjinė tė njėjtė me tė. O Zot, sa e rėndėsishme qenka qė ne kemi tė
njėjtin gjak me Nėnė Terezėn, kur nuk ndjekim nė asnjė veprim shembullin e
saj?!
Jemi dėshmitarė tė gjithė, nė kremtimet fetare, kur
krerėt tanė tė politikės nguten tė dalin para kamerave, pas urimeve tė tyre,
qė u kanė bėrė krerėve fetarė nė emrin tonė, edhe nė 100 vjetorin e Nėnė
Terezės ata, njėri pas tjetrit, pasi kanė thelluar hendekun e varfėrisė mes
shumicės e pakicės, pasi kanė hedhur benzinė nė zjarrin e sherreve e
konflikteve, po e shfrytėzojnė rastin tė lartėsojnė emrin e Nėnės Tereze,
pėr tė na bindur se, janė e do tė jenė njė shėmbėlltyrė e Nėnė Terezės!
Ja, shikoni o shqiptarė se sa shumė e
duan dhe e respektojnė ne Nėnė Terezėn.
Nėna Tereze Shėrbėtorja e Zotit, asgjė tjetėr.
Plotėsisht nė shėrbim tė Tij
Nėna Terezė, megjithėse ishte Shėrbėtorja e Zotit, asgjė
tjetėr. Plotėsisht nė shėrbim tė Tij
ajo nė gusht tė vitit 1959, i
shkruajti eprorit tė saj, Rev. Lawrence Pickay, .
"Mė trego at, pėrse ka kaq dhimbje dhe kaq errėsirė nė
shpirtin tim?
"Pėr ēfarė unė punoj, nėse atje nuk ėshtė Zoti
?
Nėnė Tereza me "errėsirėn" e saj dėshmoi se ėshtė pjesė
e bashkėsisė katolike, pra, e Kishės Katolike, pėr tė cilėn punoi si
shėrbėtore e Zotit, pėr kėtė e ēmojmė, por si mund tė harrohet, si mund
tė shpjegohet, shumica e kombit shqiptar qė ka pėrqafuar fenė Islame, e cila
po fyhet, diskriminohet, luftohet me tė gjitha mjetėt, mu nga ata qė e
pėrkujtojnė Nėnėn Tereze
?!
Kėtė e ka thėnė vetė Nėna Tereze me kėto fjalė:
Ka kaq shumė njerėz nė botė qė vdesin prej urisė, por
akoma mė shumė ka njerėz qė vdesin nga mungesa e dashurisė.
Kurse nė Bibėl shkruan:
Ju them kėtė qė askush tė mos ju gėnjejė
me fjalė joshėse.
Bibla, Kolosianėve, 2:4
Dhe mė nė fund, po e pėrmbyllim kėtė shkrim me Fjalėn e
Allahut tė Madhėrishėm, i Cili nė Kuran, qė ėshtė Dritė, qė tė ēelė sytė,
thotė:
Thuaj:Kush ju furnizon me ushqim nga qielli e toka,
kush e ka nė dorė tė dėgjuarit e tė pamit, kush e nxjerr tė gjallin nga i
vdekuri dhe kush e nxjerr tė vdekurin nga i gjalli, kush rregullon ēdo
ēėshtje? Ata do tė thonė: Allahu. Ti thuaj: A nuk i frikėsoheni (dėnimit)?
E ky ėshtė Allahu, Zoti juaj i vėrtetė. Pas tė vėrtetės nuk ka tjetėr pos
iluzione, e si po ia ktheni shpinėn tė vėrtetės?
(Kurani,
10:31-32)
|