Po jetojmė nė kohėra sfiduese, nė botė gjithandej po dominon
kaos i vėrtetė nė tė gjitha segmentet. Mallkimi dhe pengesa mė e madhe e
njeriut modern ėshtė harresa. Harresa ka depėrtuar nė ēdo qenie njerėzore,
individualisht dhe kolektivisht, historikisht dhe kulturalisht, ne jemi tė
magjepsur me harresėn.
Ne jo vetėm se e kemi harruar tė kaluarėn tonė, por edhe pozitėn
tonė nė tė sotmen dhe pėrgjegjėsinė pėr tė ardhmen. Nė nivel personal, ego
ynė gjendja e vetėdijes ka misionin pėr tė na mbajtur nė atė harresė, Nė
nivelin kolektiv kjo harresė ėshtė mishėruar dhe sforcuar me mjete shoqėrore
dhe kulturore tė kosumimit tė pavetėdijshėm, tė mėnyrės sė rreme tė tė
jetuarit dhe tė menduarit materialist.
Ana e ndritshme e gjithė kėsaj ėshtė se tė gjithė kemi pranė
mundėsinė tė lidhemi me vlera tė vėrteta jetėsore. Kėshtu qė le ti kujtojmė
gjėrat qė i kemi harruar:
1. Kemi harruar vendin tonė nė natyrė.
Nė njėqind vitet e fundit jemi ndarė nga natyra, jemi larguar
nga rrethi i natyrshėm i jetės. Kemi harruar se si ti dėgjojmė dhe kuptojmė
ritmet dhe ciklet e natyrės, shenjat dhe gjuhėn e natyrės. Kemi harruar tė
pasojmė rrugėn natyrore tė tė jetuarit.
2. Kemi harruar lidhjet tona me universin.
Jo veē se jemi tė ndarė nga natyra, por jemi tė ndarė edhe nga
universi dhe nga tė gjitha ato energji qė ndikojnė nė ne. Disa fise nė kufij
tė civilizimit ende e ndjekin mėnyrėn e tė jetuarit tė tė parėve tė tyre,
i kanė ruajtur kėto lidhje dhe i shfrytėzojnė ato sepse e kanė kuptuar se tė
gjithė jemi tė lidhur me to.
3. Kemi harruar urtinė e lashtė.
Kemi harruar urtinė e tė parėve tanė. Nė kėrkim tė arritjeve tė
njohurive shkencore pėrmes racionalizimit tė mendjes sonė, kemi harrur
urtinė pėrmes hapjes sė zemrės sonė. Kemi harruar tregimet e lashta dhe
urtinė popullore nga ato kohėra kur jetonim nė harmoni me universin.
4. Kemi harruar rrugėn dhe ėndrrat tona.
Me ikje mė tė madhe nga rruga jonė e brendshme kemi harruar tė
ėndėrrojmė ėndrrėn e jetės. E ēka ėshtė mė e rėndėsishme, ne nuk dimė se
duhet tė kėrcejmė me vrull pėr ta pare natyrėn tone tė vėrtetė si
bashkė-kreator i jetės sonė, si ėndėrrimtarėt e mėdhenj. Kemi harruar se
posedojmė force tė thurim ėndrra dhe tė shfrytėzojmė forcėn tonė pėr
manifestimin e kėtyre ėndrrave.
5. Kemi harruar synimin tone.
Me shumė zhurmė, llafosje dhe pengesė nė kėtė realitet tė dendur
kemi harruar se pėr ēfarė jemi nė kėtė botė. Kemi harruar synimin tonė. Jemi
tė kapur nė dalldinė kolektive tė realitetit tė ēmendur. Kemi humbur nga
pikėpamja autenticitetin tonė, atė shkėndijė tė brendshme e cila na shtynė
kah lumturia dhe vetėrealizimi ynė i vėrtetė.
6. Kemi harruar se gjithēka ėshtė dashuri.
Ky ėshtė ndoshta misteri mė i thellė qė sot shumė pak njerėz e
kuptojnė kėtė tė vėrtetė gjithėpėrfshirėse. Megjithatė, kjo ėshtė e fshehur
diku thellė nė brendinė tonė. Kėtė e kemi njohur nė disa moment, por kemi
humbur kontaktin me tė. Kemi harruar se gjithēka ėshtė energji dhe vetėdije
dhe se si dashuria ėshtė material primar i ekzistencės qė pėrshkon atė
energji dhe atė vetėdije.
7. Kemi harruar tė falim.
Me atė qė mendojmė se jemi tė ndarė dhe tė ē'kyēur nga tė tjerėt
dhe nga gjithēka tjetėr, kemi harruar tė falim. Nė kuptimin mė tė thellė tė
saj akti i faljes na pėrkujton se jemi njė me tė gjithė, dhe se ekzistojnė
viktimat dhe kryesit. Krejt ėshtė lojė e sajuar nėpėr tė cilėn tė gjithė sė
bashku lėvizim nė rrjetėn dinamike tė quajtur jetė.
8. Kemi harruar tė jemi tė lirė.
Ne jemi lindur dhe rritur nė realitetin, ku liria ėshtė vetėm
koncept. Jemi tė robėruar nė prangat e frikės, mashtrimit, ideologjive tė
rreme, shpėrblimeve materiale, rregullave dhe ligjeve tė vendosura pėr tu
mbrojtur interesat e njė pakice. E ne duhet tė jemi tė lire dhe tė jemi ata
qė jemi pa frikė apo fajėsi.
9. Kemi harruar forcėn e vėrtetė.
Jeta nė frikė ka bėrė qė tė harrojmė se sa forcė kemi. Kemi
harruar forcėn masive tė vullnetit tone dhe synimin pėr tė ndryshuar
realitetin. Kemi harruar se posedojmė forcėn pėr ta ndryshuar realitetin, e
jo tė jemi gjeth nė pemė qė na hedhė ku tė doje.
10. Kemi harruar leksionet nga historia jonė.
Historia ėshtė aty tė na mėsojė me leksione pėr tė mos i
pėrsėritur gjithmonė, por ne gjithmonė i harrojmė leksionet dhe gjithmonė I
pėrsėrisim gabimet prej brezit nė brez tė vendosura nė kornizėn e
shkaktarėve tė njėjtė, lakmisė dhe vetėshkatėrrimit.
11. Kemi harruar tė jemi modest.
Jeta njerėzore ėshtė bėrė mė e ndėrlikuar dhe mė e komplikuar.
Kemi harruar tė jemi modest siē ėshtė vetė jeta modeste. Me qenė modest do
tė thotė tė hidhen tė gjitha gjėrat dhe idetė e parėndėsishme tė cilat nuk
kanė tė bėjnė asgjė me tė vėrtetat e jetės dhe caqet e vetėrealizimit tonė.
12. Kemi harruar besimin nė mrekulli.
Skepticizmi ynė dhe pikėpamja cinike e jonė ndaj botės ka bėrė
qė ta humbim besimin nė vete, nė tė tjerėt dhe nė mrekullitė e universit.
Kemi harruar se si tė besojmė nė jetė, kemi harruar se mrekullitė ekzistojnė
dhe se mund ti krijojmė. Kjo ndoshta ėshtė tragjedia mė e madhe prej
gjithave. Kjo e ka dobėsuar intelektin tonė dhe ka varfėruar shpirtin tone,
dhe ka krijuar kaosin nė tė cilin jetojmė.
|