Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 3 - 12 GJĖRAT E RĖNDĖSISHME TĖ CILAT NJERĖZIMI I KA HARRUAR

Pėrktheu: Valdet FETAHU

12 GJĖRAT E RĖNDĖSISHME TĖ CILAT NJERĖZIMI I KA HARRUAR

 

            Kemi harruar se si tė besojmė nė jetė, kemi harruar se mrekullitė ekzistojnė dhe se mund t’i krijojmė. Kjo ndoshta ėshtė tragjedia mė e madhe prej gjithave. Kjo e ka dobėsuar intelektin tonė dhe ka varfėruar shpirtin tone, dhe ka krijuar kaosin nė tė cilin jetojmė.

 

            Po jetojmė nė kohėra sfiduese, nė botė gjithandej po dominon kaos i vėrtetė nė tė gjitha segmentet. Mallkimi dhe pengesa mė e madhe e njeriut modern ėshtė harresa. Harresa ka depėrtuar nė ēdo qenie njerėzore, individualisht dhe kolektivisht, historikisht dhe kulturalisht, ne jemi tė magjepsur me harresėn.

            Ne jo vetėm se e kemi harruar tė kaluarėn tonė, por edhe pozitėn tonė nė tė sotmen dhe pėrgjegjėsinė pėr tė ardhmen. Nė nivel personal, ‘ego’ ynė gjendja e vetėdijes ka misionin pėr tė na mbajtur nė atė harresė, Nė nivelin kolektiv kjo harresė ėshtė mishėruar dhe sforcuar me mjete shoqėrore dhe kulturore tė kosumimit tė pavetėdijshėm, tė mėnyrės sė rreme tė tė jetuarit dhe tė menduarit materialist.

            Ana e ndritshme e gjithė kėsaj ėshtė se tė gjithė kemi pranė mundėsinė tė lidhemi me vlera tė vėrteta jetėsore. Kėshtu qė le t’i kujtojmė gjėrat qė i kemi harruar:

 

            1. Kemi harruar vendin tonė nė natyrė.

            Nė njėqind vitet e fundit jemi ndarė nga natyra, jemi larguar nga rrethi i natyrshėm i jetės. Kemi harruar se si t’i dėgjojmė dhe kuptojmė ritmet dhe ciklet e natyrės, shenjat dhe gjuhėn e natyrės. Kemi harruar tė pasojmė rrugėn natyrore tė tė jetuarit.

 

            2. Kemi harruar lidhjet tona me universin.

            Jo veē se jemi tė ndarė nga natyra, por jemi tė ndarė edhe nga universi dhe nga tė gjitha ato energji qė ndikojnė nė ne. Disa fise nė kufij “tė civilizimit” ende e ndjekin mėnyrėn e tė jetuarit tė tė parėve tė tyre, i kanė ruajtur kėto lidhje dhe i shfrytėzojnė ato sepse e kanė kuptuar se tė gjithė jemi tė lidhur me to.

 

            3. Kemi harruar urtinė e lashtė.

            Kemi harruar urtinė e tė parėve tanė. Nė kėrkim tė arritjeve tė njohurive shkencore pėrmes racionalizimit tė mendjes sonė, kemi harrur urtinė pėrmes hapjes sė zemrės sonė. Kemi harruar tregimet e lashta dhe urtinė popullore nga ato kohėra kur jetonim nė harmoni me universin.

 

            4. Kemi harruar rrugėn dhe ėndrrat tona.

            Me ikje mė tė madhe nga rruga jonė e brendshme kemi harruar tė ėndėrrojmė ėndrrėn e jetės. E ēka ėshtė mė e rėndėsishme, ne nuk dimė se duhet tė kėrcejmė me vrull pėr ta pare natyrėn tone tė vėrtetė si bashkė-kreator i jetės sonė, si ėndėrrimtarėt e mėdhenj. Kemi harruar se posedojmė force tė thurim ėndrra dhe tė shfrytėzojmė forcėn tonė pėr manifestimin e kėtyre ėndrrave.

 

            5. Kemi harruar synimin tone.

            Me shumė zhurmė, llafosje dhe pengesė nė kėtė realitet tė dendur kemi harruar se pėr ēfarė jemi nė kėtė botė. Kemi harruar synimin tonė. Jemi tė kapur nė dalldinė kolektive tė realitetit tė ēmendur. Kemi humbur nga pikėpamja autenticitetin tonė, atė shkėndijė tė brendshme e cila na shtynė kah lumturia dhe vetėrealizimi ynė i vėrtetė.

 

            6. Kemi harruar se gjithēka ėshtė dashuri.

            Ky ėshtė ndoshta misteri mė i thellė qė sot shumė pak njerėz e kuptojnė kėtė tė vėrtetė gjithėpėrfshirėse. Megjithatė, kjo ėshtė e fshehur diku thellė nė brendinė tonė. Kėtė e kemi njohur nė disa moment, por kemi humbur kontaktin me tė. Kemi harruar se gjithēka ėshtė energji dhe vetėdije dhe se si dashuria ėshtė material primar i ekzistencės qė pėrshkon atė energji dhe atė vetėdije.

 

 

 

            7. Kemi harruar tė falim.

            Me atė qė mendojmė se jemi tė ndarė dhe tė ē'kyēur nga tė tjerėt dhe nga gjithēka tjetėr, kemi harruar tė falim. Nė kuptimin mė tė thellė tė saj akti i faljes na pėrkujton se jemi njė me tė gjithė, dhe se ekzistojnė viktimat dhe kryesit. Krejt ėshtė lojė e sajuar nėpėr tė cilėn tė gjithė sė bashku lėvizim nė rrjetėn dinamike tė quajtur jetė.

 

            8. Kemi harruar tė jemi tė lirė.

            Ne jemi lindur dhe rritur nė “realitetin”, ku liria ėshtė vetėm koncept. Jemi tė robėruar nė prangat e frikės, mashtrimit, ideologjive tė rreme, shpėrblimeve materiale, rregullave dhe ligjeve tė vendosura pėr t’u mbrojtur interesat e njė pakice. E ne duhet tė jemi tė lire dhe tė jemi ata qė jemi pa frikė apo fajėsi.

 

            9. Kemi harruar forcėn e vėrtetė.

            Jeta nė frikė ka bėrė qė tė harrojmė se sa forcė kemi. Kemi harruar forcėn masive tė vullnetit tone dhe synimin pėr tė ndryshuar realitetin. Kemi harruar se posedojmė forcėn pėr ta ndryshuar realitetin, e jo tė jemi gjeth nė pemė qė na hedhė ku tė doje.

 

            10. Kemi harruar leksionet nga historia jonė.

            Historia ėshtė aty tė na mėsojė me leksione pėr tė mos i pėrsėritur gjithmonė, por ne gjithmonė i harrojmė leksionet dhe gjithmonė I pėrsėrisim gabimet prej brezit nė brez tė vendosura nė kornizėn e shkaktarėve tė njėjtė, lakmisė dhe vetėshkatėrrimit.

 

            11. Kemi harruar tė jemi modest.

            Jeta njerėzore ėshtė bėrė mė e ndėrlikuar dhe mė e komplikuar. Kemi harruar tė jemi modest siē ėshtė vetė jeta modeste. Me qenė modest do tė thotė tė hidhen tė gjitha gjėrat dhe idetė e parėndėsishme tė cilat nuk kanė tė bėjnė asgjė me tė vėrtetat e jetės dhe caqet e vetėrealizimit tonė.

 

            12. Kemi harruar besimin nė mrekulli.

            Skepticizmi ynė dhe pikėpamja cinike e jonė ndaj botės ka bėrė qė ta humbim besimin nė vete, nė tė tjerėt dhe nė mrekullitė e universit. Kemi harruar se si tė besojmė nė jetė, kemi harruar se mrekullitė ekzistojnė dhe se mund t’i krijojmė. Kjo ndoshta ėshtė tragjedia mė e madhe prej gjithave. Kjo e ka dobėsuar intelektin tonė dhe ka varfėruar shpirtin tone, dhe ka krijuar kaosin nė tė cilin jetojmė.