|
Dan Patoku ishte nga KOSOVA dhe, kur erdhėm ne me familje nga Skrapari, e
gjetėm atė dhe si shumė jabanxhinj tė tjerė, nė fshatin PETOVĖ e re tė
rrethit tė FIERIT. E theksoj kėtė mbiemrin "e re", se ka patur dhe njė
PETOVĖ tjetėr, qė quhej PETOVĖ e vjetėr. Petova e vjetėr, nė kėtė kohė, kur
rrėfehen ngjarjet tek ky tregim, banohej nga banorė vendalinj dhe si
jabanxhinj kish njė familje nga Prizreni dhe 10 familje ēobanėsh apo vlleh
tė ardhur nga VOSKOPOJA.
Petova e re, ndryshe nga Petova e vjetėr, i kish tė gjithė banorėt tė
ardhur; kish kosovarė; shqiptarė nga viset shqiptare tė Malit tė Zi; kish
boshnjakė; dy familje ēame dhe 10-familje nga SKRAPARI. Gjithsej, PETOVA e
re kish 33-shtėpi dhe, sado me pėrbėrje heterogjene, kishte njė shkuarje dhe
harmoni qė nuk e gjeje kund. Gėzimet, sidomos dasmat, i gjithė fshati dhe ca
mė shumė hidhėrimet i ndanin mes tyre. Askush nga familjet e PETOVĖS sė re,
nuk vuante pėr bukė dhe, kur shihej gruri, i vetmi fukara ndihmohej nga
gjithė fshati pėr ta siguruar bukėn pėr tėrė vitin.
Kur flas pėr PETOVĖN e re, mė zė lemza nga malli. Mund t'ju sjellė plot
shembuj pėr tė treguar se ē'njerėz babaxhanė ishin ata. Dėgjova nė rrugė qė
qante njė qingj i vogėl dhe vrapova t'i vija nė ndihmė. E solla nė shtėpi
dhe babai im mė tha: - Do shkosh shtėpi pėr shtėpi me qingjin nė dorė dhe
do pyesėsh se i kujt ėshtė. Nė i del i zoti, lėrja nė derė dhe ktheu nė
shtėpi. Brodha shtėpi mė shtėpi dhe askush nuk i doli zot dhe unė u ktheva
nė shtėpi me "peshqeshin" qė gjeta nė rrugė. Apo dhe njė fakt tjetėr: ne, si
familje erdhėm nga Skrapari dhe, sa ngritėm shtėpinė tonė, pėr tri muaj
familjarisht u strehuam tek kosovari NASUF ALIA (NIKOĒI); tri muaj nė atė
familje tė madhe ku u shtuam dhe ne ,pa paguar qoftė dhe njė qindarkė. Por
qėllimi i kėtij tregimit tim, ėshtė njė ndodhi ku heroi i tregimit ėshtė njė
kosovar qė quhej RAMADAN SHABAN PATOKU! Kėshtu e deklaroi veten ai, kur
plotėsoi njė deklaratė tek imatė qė ishte asi kohe (flitet nė vitet e para
tė pasēlirimit) si "avokat i fshatit" dhe pėr kėtė qe zgjedhur dhe kryetar
kėshilli apo sekretar i kėshillit tė fshatit. RAMADAN SHABAN PATOKU nė
fshat, shkurtimisht, thirrej DAN PATOKU.
Qe si dru i thanės, me njė palė mustaqe qė ishin zverdhur nga tymi i
duhanit. Mbi kokė qylafin e bardhė apo plisin. Kur dėgjova mbiemrin
"Patoku", unė nuk e mbajta tė qeshurit, se e mora si "ruajtės patash" (patok
ėshtė mashkulli i patave), por, ndryshe, dhe fare larg "patokut tė patave"
paskėsh qenė ky mbiemėr. Vinte shpesh ndėr ne dhe unė (epo kur goja mė ka
lėnė rehat, ndonjėherė?, sado qė nuk mė takonte, i them: -MIXHA DAN ke
ruajtur pata andej nga KOSOVA qė tė kanė vėnė kėtė mbiemėr "PATOKU?". Babai
qe gati tė ma flakėrinte nga ato tė tijat, por MIXHA DANI, pa e prishur
terezinė, tregoi:
-Patok ndėr na, i thonė pėrroit. Dhe unė gati nė "pėrrua" e kisha ngritur
shtėpinė, se luftoja kundėr shkjaut. Kėshtu mė mbeti "Patoku". Kur dėgjova
kėtė rrėfim, u skuqa deri tek veshėt dhe, si fėmijė qė qeshė, thosha me
vete: - Nė pėrrua ky dhe paska bėrė kiametin. Sos se ėshtė ndonjė trup qė
nuk e nxė dera, por njė burrė qė shumė, shumė mund tė peshonte afėr 60 kg
dhe gati 1,60 i gjatė. Por koha tregoi qė RAMADAN SHABAN PATOKU apo DAN
PATOKU ishte i tillė burrė qė zor t'ia gjesh tė gjashmin.
Arat tona kufizoheshin me ato tė DAN PATOKUT. Sado qė kufiri ndarės qe i
gjatė, tė gjitha arat shoqėroheshin me gardhet. Gardhi ishte shenja ndarėse
dhe askush nuk i shkelte kėto gardhe. Qenė tė tilla, si "piramidat" nė kufi.
Sikur ta matje kufirin me arat e DANIT, ishte mbi 5 km. Nė njė vend, si
gardh ndarės, shėrbente njė ferrė e madhe qė nuk e ēante dot asnjė bishė e
egėr. Nė MYZEQE ferrės sė madhe i thonė "blacė". Kjo "blaca e madhe" e ka
dhe historinė tė madhe.
Jemi aty nga marsi i vitit 1948. Pushtetarėt lokalė (PETOVA e vjetėr ishte
lokalitet), ngaqė e kishin pushim, kanė dalė pėr gjah. Janė gati dhjetė
gjahtarė, me ēiftet mbushur dhe ndjekin zagarėt nė zbulim tė gjahut. "Arena
e gjahut", po tė shprehem kėshtu, ėshtė nė arat tona (ne kishim 150 dynymė
tokė) dhe, kur zagarėt i afrohen asaj ferrės sė madhe apo "blacės" qė na
ndante me arėn e DANIT, zagarėt lehnin tė shqetėsuar, sikur ishin nė zbulim
tė ndonjė bishe tė egėr. Gjahtarėt me grykėn e ēifteve, rrethuan "blacėn"
dhe prisnin me gisht nė kėmbėz. Zagarėt veē lehnin dhe, kur "bisha" nuk po
dukej, ata me grykėn e armėve i hapėn ferrat dhe, kur ē'tė shohin? Njė mori
armėsh tė fshehura aty. Ishte viti 1948 dhe, me kohė qenė mbledhur armėt. Nė
tė gjendeshin armė tė fshehura, tė priste burgu. Mirė janė fshehur, po kush
e ka bėrė kėtė shkelje tė ligjit? -pyeti kryetari i loksalitetit. Kėsaj
pyetje, iu pėrgjigj njė kalimtar qė, sapo mbrriti aty. Edhe ky qe fshatari
ynė, por maēoku i ligėsisė ia grriste mushkėritė. Kryetar, - foli i
porsambrrituri, -kjo blaca qė ndanė arėn e Hazizit ( imatė) me arėn e DANIT,
mė shumė ėshtė e HAZIZIT. HAZIZI i ka fshehur se para njė muaji pushteti
popullor HAZIZIT i ka pushkatuar tė vėllanė. Ėshtė armik dhe ai i ka
fshehur. Nė fakt, vėllan e timeti. HILMI HYSI me profesion jurist, i
diplomuar nė MON PELIE qe pushkatuar nė shkurt 1948, me grupin e dytė tė
deputetėve.
Mirė, - tha kryetari,- njoftoje HAZIZIN qė nesėr tė vijė nė lokalitet. Ē
gėzim qė ndjeu ky "korrieri" dhe u jep kėmbėve dhe sa sos tek shtėpia, i
thotė timeti: - Nesėr nė ora 8 nė lokalitet, - mė la porosi kryetari. Babai
im qe mėsuar me mbledhje nė lokalitet se, asokohe, qe kryetar kėshilli pėr
Petovėn e re. Mirėpo "korrieri" nuk e mbante dot "gėzimin e madh" pėr vete
dhe frymėn e mban teė DANI: tek DAN PATOKU. Qe mė i ri se DANI dhe i thotė:
- Mixha DAN! Hazizit ia vura prangat?
-Por pse, mor ēun?
Aty tek "blaca" qė ndanė me arėn tėnde, ata tė pushtetit kishin ra pėr gjah
dhe i kanė gjetė do armė tė fshehura. U thashė: -Hazizi i ka fshehur se ia
kanė vra dhe njė vėlla dhe asht armik!
- More rrezikzi, -ka mbriit DAN PATOKU, po ato armė i kam fshehur unė dhe
janė tė NURIES. Iu vra burri aty ka ēlirimi dhe m'u lut: - Pashė zotin m'i
hiq sysh dhe unė i hodha bash aty ku s'i gjet njeri.
-I hodhe, nuk i hodhe, ēfarė tė duhet ty, kur faji mbetė tek HAZIZI e ta
mbaj me shėndet.
-Jo, mor hajn, nuk e lė me shkue harap pa faj se mė thonė RAMADAN SHABAN
PATOKI dhe ti hiqmu sysh, se nuk tė shoh dot. Tė nesėrmen, qysh nė mėngjes,
babai im e mbajti frymėn nė lokalitet. Kujtonte se e kishin thirrur pėr
ndonjė problem, por, kėtė radhė, qe ndryshe hesapi. Ata, tė pushtetit lokal,
e kishin bėrė procesin gati. Kishin firmosur dhe dėshmitarėt dhe pritej
firma e timeti si fajtori pa faj. Ia raportuan gjendjen dhe i thanė tė
firmoste.
Jo vetėm qė nuk firmos, por as di fare nė ka patur armė tė fshehura nė
blacėn qė ndan me arėn e DANIT.
- Qemė 10-burra qė i gjetėm dhe nuk ke pse nuk pranon? Ndėrsa imatė po
kundėrshtonte, befas, fare pa trokitur, hyn DAN PATOKU dhe thotė: - A e kini
thirrur HAZIZIN, a? Po ato armė i kam hedhur unė, kur u vra burri i NURIES!
Shloheni, mor, burrin e huej, ej!
Dhe kėshtu e lėshuan baban tim dhe "korrieri" u largua me bisht nė shalė.
P.S. Me rastin e 50-vjetorit tė SHPALLJES SĖ PAVARĖSISĖ, RAMADAN SHABAN
PATOKU pėr luftė kundėr shkjahut, shpallet patriot. Iu dha njė hyrje nė njė
lagje tė Fierit dhe ndėrroi jetė mesviteve tetėdhjetė.
Tiranė , 9 shkurt 2022
|
