Gėzimi dhe pikėllimi, hareja dhe vuajtja, kėnaqėsia dhe dhimbja
vazhdimisht janė tė pranishėm nė jetėn tonė, dhe ato vetėm ndėrrohen,
zėvendėsohen pandėrprerė...
A mund tė fshehni gėzimin e madh. Po ashtu ėshtė
shumė vėshtirė tė fshehet edhe pikėllimi dhe vuajtja. Sjelljet tona janė
refleksione tė botės sonė tė brendshme. Tė gjithė njerėzit dėshirojnė mė
tepėr fat, lumturi. Madje edhe ata qė janė tė lumtur kėrkojnė tė bėhen
dyfish mė tepėr tė lumtur.
Thėnja: "Pas shiut vje dielli" apo "Pikėrisht
kur ėshtė mė errėt fillon lindja e diellit", ėshtė shumė e vėrtetė pėr jetėn
e njeriut. Gėzimi dhe pikėllimi, hareja dhe vuajtja, kėnaqėsia dhe dhimbja
vazhdimisht janė tė pranishėm nė jetėn tonė, dhe ato vetėm ndėrrohen,
zėvendėsohen pandėrprerė.
Disa psikologė qė janė marr me studimin e
gjendjes sė quajtur "FAT" apo "Lumturi", kanė ardhur nė pėrfundim se
lumturia apo fati nuk ėshtė ndjenjė momentale, nuk ėshtė ekstazė e
pėrkohshme.
Ajo ėshtė kėnaqėsi qė e ndjejmė njė kohė mė tė
gjatė dhe qė reflektohet pėrmes sjelljes dhe disponimit tonė tė
pėrgjithshėm. Fati nuk ėshtė i kushtėzuar dhe nuk varet nga rrethanat dhe
kushtet qė tė pėrcjellin nė jetė. Sipas kėtyre psikologėve ajo megjithatė
ėshtė nė gjene dhe varet nga disa komponente gjenetike. Pra pa marrė
parasysh se ēka ndodh nė jetėn tonė, ne do tė jemi tė lumtur aq sa ajo
"ėshtė e shkruar nė gjenet tona".
Psikologu Dejvid Liken, qė kishte hulumtuar dhe
studiuar "kuptimin e lumturisė" e publikoi njė libėr me kėtė temė ku jepen
rezultatet e punės sė tij hulumtuese. "Ėshtė shumė mirė se shumica e
njerėzve nė thelb, janė tė kėnaqur me jetėn e tyre sipas njė definimi
personal tė kėnaqėsisė. Nėse pėr ndonjė person ėshtė karakteristike
pakėnaqėsia, dhimbja emocionale te ai person e humb forcėn e vet - thekson
Linken.
Pėr kėtė psikolog, fati apo lumturia ėshtė
gjendja ku njeriu lirshėm mund tė punoj, tė rritet dhe zhvillohet lirshėm
dhe me kualitet. Te shumė njerėz ekzistojnė mendime tė gabuara dhe
kontradiktore mbi atė se si mund tė arrijnė fatin dhe lumturinė nė jetė. Pėr
shumė nga ata: "pasuria", "bukuria", "fuqia apo
pozita" janė vendimtare qė mund tė bėjnė njeriun tė lumtur, gjė e cila fare
nuk ėshtė e vėrtetė! Ja nė vazhdim disa shprehi tė njerėzve tė lumtur qė i
thekson ky psikolog, e tė cilat ua preferoj gjithė juve t'i kultivoni nė
jetėn tuaj nėse dėshironi vėrtet lumturi dhe fat:
1. Punėsoni mendjen tuaj.
Njerėzit fatlum kanė mendje kreative dhe aktive
2. Mendoni si optimist.
Gjithė njerėzit fatlum janė optimist. Optimizmi
mund tė kultivohet. Pesimisti vazhdimisht ankohet pėrderisa optimizmi
pėrqendrohet nė zgjidhje tė problemit.
3. Qeshuni!
Tė qeshesh ke mundėsi nė ēdo kohė dhe nė ēdo
vend. Emocionet paraqesin pėrzierjen e ndjenjave tė brendshme dhe pėrgjigjen
fizike nė ato ndjenja. Pra nėse qesheni, truri automatikisht reagon dhe atė
informatė e bartė nė krejt organizmin tuaj.
4. Paramendoni (Imagjinoni).
Imagjinata ėshtė njė nga mėnyrat e mira pėr ta
mashtruar trurin. Ndiheni shumė mė tė lumtur nėse ju kaplojnė mendimet
pozitive ngase ritet niveli i serotoninės.
5. Detoksikoni mendimet negative.
Pėrpiquni qė ēdo mendim negativ ta shndėrroni nė
atė pozitiv. Mendimet negative e helmojnė organizmin dhe shkaktojnė
ndryshime nė tru. Si pėrgjigje pėr kėto helmime vje gjendja e apatisė,
depresionit, disponimi i keq si dhe disa pengesa tjera pskofizike.
6. Zgjedhni shoqėrinė.
Ekzistojnė grupe tė ndryshme njerėzish qė
veprojnė negativisht. Ata vazhdimisht ankohen pėr diēka, vazhdimisht ju
kritikojnė pėr diēka. Lirohuni nga njerėzit e tillė. Shoqėrohuni me njerėz
pozitiv. Tė gjithė e dimė se jeta ėshtė "e rėndė", e ata qė janė negativ
vazhdimisht e pėrkujtojnė kėtė edhe kur e kanė tė lehtė jetėn!
7. Rregulli i artė!
Mbani mend kėtė fakt. Edhe pas ngjarjes mė tė
keqe tė mudshme, mė tė errėt, rikthimi i gjendjes suaj vje nė afat prej
gjashtė muajve apo njė viti. Gjendja rregullohet dhe pėrmėrsohet vetvetiu.
8. Vazhdimisht merruni me gjėra tė vogla qė ju
kėnaqin.
Ėshtė shumė interesante se ēelės deri te fati
ėshtė qė rregullisht tė merreni me atė qė ju pėlqen. Kushtoni rėndėsi edhe
relaksimit tuaj psikofizik dhe relaksimit tė shpirtit. Gjėrat e vogla
kreative qė ju kėnaqin janė nė tė njėjtėn kohė pushim kreativ pėr ju.
Nė vazhdim ja edhe gjashtė kėshilla pėr zbrapsje
tė lodhjes dhe mbajtjen e disponimit tė mire.
1. Pushoni para se tė lodheni.
2. Mėsohuni tė relaksoheni nė vendin e punės.
3. Femrat duhet ta kenė parasysh se relaksimi i
shpeshtė i kontribuon dukjes sė tyre rinore.
4. Aplikoni kėto katėr shprehi tė mira tė punės:
a) Largoni nga tavolina e shkrimit letrat e
panevojshme. Mbani vetėm ato qė kanė tė bėjnė me punėt e drejtėpėrdrejta.
b) Kryeni punėt sipas rendit tė rėndėsisė.
c) Kur tė pėrballeni me problemin nė punė,
pėrpiquni qė, nėse kėtė ua lejojnė rrethanat, ta zgjidhni nė vend tė
ngjarjes.
d) Mėsohuni ta organizoni punėn, tė jepni detyra
bashkėpunė-torėve dhe ta mbikėqyrni punėn e tyre.
5. Punoni me entuziazėm. Entuziazmi nė punė i
pėrzenė lodhjet dhe brengosjen.
6. Mbani mend se askush s'ka vdekur pėr shkak tė
mosfjetjes. Shqetėsimi pėr shkak tė pagjumėsisė ėshtė shumė mė shkatėrruese
pėr organizmin se vet pagjumėsia.
|