|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ABDYL
KADOLLI
Hyrje
Abdyl
Kadolli lindi mė 10 nėntor 1946 nė Bukosh tė Therandės, Kosovė.
Ka mbaruar studimet pasuniversitare tė letėrsisė
mė 1974 nė Prishtinė.
Shkruan poezi, humor dhe eseistikė.
Deri tash ka botuar vėllimin poetik Kėmisha e
zjarrit, Rilindja, Prishtinė, 1998/ dhe veprėn eseistike Ora kombėtare/
Ars, Prishtinė, 2001/. Ka nė dorėshkrim edhe disa vepra tė reja letrare.
Ėshtė anėtar i Kryesisė sė Lidhjes sė
Shkrimtarėve tė Kosovės, anėtar i IWA-sė, kryeredaktor i revistės letrare
Metafora dhe ndėr koordinatorėt e festivalit ndėrkombėtar Drini
poetik.
Autori jeton dhe vepron nė Prishtinė.
ALEF
Dy vija njė kulm
Kullė e Babilonit
Udha e botės nė mes
Adami e Eva
Nė kopshtin e Edenit
Rrotulluan globin
Dy brirė tė artė
Dhia Amaltea
Pėrkrenare e Dodonės
Leda fluturoi
Mjellmė
Nė unazėn e Zojsit
Aaaaaaaaaaaa
Klithje e parė
Krijim i botės.
IKONAT
Ata vrapojnė si erė
Pas ikonave
Ikonat i mbajnė
Ombrellė shiu
Pėrgjėrohen nė ikona
Ngashėrohen me ikona
Kur bien ikonat
Ata bien pėrdhe
Ata jetojnė me ikona.
NARCISI
Pėrse aq reklamė,
Je dritė qė vezullon
Ke kokė tė bukur
Rruzull tokėsor
Sy tė detit
Qiell i kaltėr
Fjalė tė arta
Hir i Zotit
Pėrse aq bujė e rrėmujė
Narcisi ra nė ujė.
PIKTURĖ E VDEKUR
Qyteti pa monumente
Si fusha pa lumė
Si shtėpia pa zjarr
Si rrugėt pa shenja
Si lulja pa aromė
Si pema pa zogj
Si qielli pa re
Si koha pa orė
Si bukuria pa dashuri
Si poezia pa frymė
Si gjuha pa fjalė
Si fjala pa tinguj
Pikturė e vdekur.
QENTĖ NĖ PANTEON
Lehin qentė nė Panteon
Zotin ta shqyejnė
Qen tė larmė, qen tė zinj
Turren me lemeri
Lehin pėr etninė
Pėrmirren pėr lirinė
Tė ēartur pėr fron
Hėna i tmerron
Lehin qentė nė Panteon.
PĖRTEJ VETVETES
Mijėra herė kam lindur
Kam vdekur mijėra herė
Pėrtej vetvetes.
Kam shkėlqyer mijėra herė
Me emėr tė huaj
Nė panteonet e hirta.
Sa lart kisha hipur
Sa larg kisha ikur
Pėrtej vetvetes.
Tash do lind pėr vete
Tė kėndoj pėr vete
Tė vdes pėr vetvete.
|
