Mayibout 2, nuk ėshtė njė vend i shėndetshėm. 150 personat
qė jetojnė nė kėtė fshat nė bregun jugor tė lumit Ivindo, dhe nė thellėsi tė
pyllit tė madh Minkebe nė veri tė Gabonit nė Afrikė, janė mėsuar me periudha
tė herėpashershme tė sėmundjeve tė tilla si malarja, ethet e verdha dhe
sėmundja e gjumit.
Por nė janarin e vitit 1996-ės, Ebola, njė virus
vdekjeprurės qė mezi njihej nga njerėzit, u shfaq befas pėrmes njė vale
epidemish tė vogla. Sėmundja vrau 21 nga 37 fshatarėt, tė cilėt raportohej
se ishin infektuar, pėrfshirė njė numėr qė kishin mbartur, rrjepur, copėtuar
apo ngrėnė mishin e njė shimpanzeje nga pylli aty pranė.
Unė shkova nė Mayibout 2 nė vitin 2004, pėr tė ekzaminuar sė
pėrse sėmundjet vdekjeprurėse tė reja pėr njerėzit, po shfaqeshin pikėrisht
nė vatrat e nxehta tė biodiversitetit, siē janė pyjet tropikale tė shiut,
dhe tregjet e kafshėve tė gjalla nė qytetet afrikane dhe aziatike.
Atje gjeta njerėz tė traumatizuar, ende tė frikėsuar se
virusi vdekjeprurės, qė vret deri nė 90 pėr qind tė njerėzve qė infekton, do
tė kthehej sėrish. Fshatarėt mė treguan sesi fėmijėt kishin hyrė nė pyll
bashkė bashkė disa qen qė e kishin vrarė shimpazenė.
Ata mė thanė se tė gjithė ata qė e gatuan apo hėngrėn mishin
e kafshės, nisėn tė vuajnė brenda disa orėsh nga ethe tė tmerrshme. Disa
vdiqėn menjėherė, tė tjerėt u dėrguan nė spital. Disa, si Nesto Bematsik,
arritėn tė shėrrohen. Ne e donim pyllin, po tani kemi shumė frikė prej
tij-mė tha ai.
Shumė nga anėtarėt e familjes sė Bematsik vdiqėn. Vetėm 1
ose 2 dekadė mė pare, mendohej se pyjet tropikale dhe mjediset natyrore tė
paprekura, tė cilat pėrziheshin me jetėn e egėr ekzotike, kėrcėnonin
njerėzit me viruset dhe patogjenėt qė transmetojnė sėmundje tė reja tek
njerėzit, si Ebola, HIV apo ethet e verdha.
Por njė numėr studiuesish, mendojnė sot se ėshtė nė fakt
shkatėrrimi i biodiversitetit nga ana e njerėzve, ai qė krijon kushtet pėr
lindjen e viruseve dhe sėmundjeve tė reja si Covid-19. A ėshtė e mundur, qė
tė ketė qenė veprimtaria njerėzore, si ndėrtimi i rrugėve, hapja e
minierave, gjuetia dhe prerja masive e pyjeve, ato qė shkaktuan epidemitė e
Ebolės nė Majibout 2 dhe gjetkė nė vitet 1990, dhe qė po shkakton sot tmerre
tė reja?
Ne po i pushtojmė pyjet tropikale, tė cilat strehojnė kaq
shumė lloje kafshėsh dhe bimėsh, dhe brenda atyre krijesave ka kaq shumė
viruse tė panjohura- shkroi sė fundimi nė The Neė York Times Dejvid
Kuamnen, autor i librit Pėrhapja:Infeksionet e kafshėve dhe pandemia e
ardhshme.
Ne i presim pemėt; i vrasim kafshėt, ose i fusim ato nė
kafaze dhe i dėrgojmė nė treg. Ne prishim ekosistemet, dhe sjellim mes
njerėzve viruset e rrezikshme nga mikpritėsit e tyre natyrorė. Kur kjo
ndodh, kėto viruse kanė nevojė pėr njė bujtės tė ri. Shpesh, ne jemi tė
tillė- shprehet ai.
Hulumtimet sugjerojnė se epidemitė e kafshėve dhe sėmundjeve
tė tjera infektive si Ebola, SARS-i, Gripi i Shpendėve dhe tani Covid-19, tė
shkaktuara nga njė koronavirus i ri, janė nė rritje. Patogjenėt po kalojnė
nga kafshėt te njerėzit, dhe shumė prej tyre janė nė gjendje tė pėrhapen
shpejt nė vende tė reja.
Qendra pėr Kontrollin dhe Parandalimin e Sėmundjeve nė SHBA,
vlerėson se treēereku i sėmundjeve tė reja qė infektojnė njerėzit, e kanė
origjinėn nga kafshėt. Disa sėmundje si tėrbimi dhe Murtaja, kaluan nga
kafshėt tek njerėzit shekuj mė parė. Tė tjerė, siē janė Ethet e Marburgut,
qė mendohet se transmetohet nga lakuriqėt e natės, janė ende tė rralla.
Disa si Covid-19, qė u shfaq vitin e kaluar nė Vuhan tė
Kinės, dhe Mers qė lidhet me devetė nė Lindjen e Mesme, janė tė reja pėr
njerėzit, dhe janė pėrhapur globalisht. Sėmundje tė tjera qė kanė kaluar nga
kafshėt tek njerėzit pėrfshijnė Ethet Lassa, qė u zbuluan pėr herė tė parė
nė vitin 1969 nė Nigeri; Nipah nga Malajzia; dhe Sars nga Kina, qė vrau mė
shumė se 700 njerėz dhe udhėtoi nė 30 vende nė vitet 2002-2003.
Keit Xhons, drejtuese e departamentit tė ekologjisė dhe
biodiversitetit nė Universitetin e Kalifornisė, i quan sėmundjet infektive
tė lindura nga kafshėt, njė kėrcėnim nė rritje dhe shumė domethėnės pėr
shėndetin, sigurinė dhe ekonominė globale. Nė vitin 2008, Xhons dhe njė
ekip studiuesish identifikuan 335 sėmundje qė janė shfaqur midis viteve
1960-2004, dhe tė paktėn 60 pėr qind e tyre vinin nga kafshėt.
Gjithnjė e mė shumė, thotė Xhons, kėto sėmundje zoonotike,
janė tė lidhura me ndryshimin e mjedisit dhe sjelljen e njeriut. Sipas saj,
shpyllėzimi i nxitur nga prerjet e pyjeve, minierat, ndėrtimi i rrugėve nėr
vende tė largėta, urbanizimi i shpejtė apo edhe rritja e popullsisė, po i
vendos njerėzit nė njė kontakt gjithnjė e mė tė ngushtė me speciet shtazore,
qė mund tė mos kenė ekzistuar kurrė mė parė.
Nėpėr pyje ka patogjenė tė panumėrt, qė vazhdojnė tė
evoluojnė, dhe nė njė moment ato mund tė paraqesin njė kėrcėnim pėr
njerėzit-thotė Erik Fevre, ekspert i sėmundjeve veterinare infektive nė
Institutin e Infeksioneve dhe Shėndetit Global nė Universitetin e
Liverpulit.
Ne kemi krijuar njė popullatė tė dendur, ku pėrkrah nesh
jetojnė lakuriqėt e natės, brejtėsit, zogjtė, kafshė shtėpiake dhe gjallesa
tė tjera. Kjo gjė krijon njė ndėrveprim intensive, dhe mundėsi qė viruset tė
lėvizin nga speciet nė specie-thotė ai.
Tomas Zhillespi, profesor i asociuar nė departamentin e
shkencave tė mjedisit tė Universitetit Emori, thotė se patogjenėt nuk
respektojnė kufijtė e specieve. Unė nuk jam aspak i befasuar nga epidemia e
koronavirusit. Shumica e patogjenėve, presin ende tė zbulohen. Ne po shohim
vetėm majėn e ajsbergut. Njerėzit, po krijojnė vetė kushtet pėr pėrhapjen e
sėmundjeve, duke zvogėluar barrierat natyrore midis kafshėve qė i bartin
viruset, dhe atyre vetė- thotė Zhillespi.
Ndėrkohė Riēard Ostfeld, shkencėtar nė Institutin e
Ekosistemeve nė Nju Jork, thotė se kėrkimet mbi shėndetin e njerėzve, marrin
rrallė nė konsideratė ekosistemet natyrore pėrreth tyre. Ka njė keqkuptim
midis shkencėtarėve dhe publikut, sipas sė cilės ekosistemet natyrore janė
burimi i kėrcėnimeve pėr veten tonė. Gabim. Ėshtė e vėrtetė qė natyra
paraqet kėrcėnime, por janė aktivitetet njerėzore, ato qė shkaktojnė dėmin e
vėrtetė. Rreziqet pėr shėndetin nė njė mjedis natyror, mund tė pėrkeqėsohen
kur ne ndėrhyjmė nė tė-thotė ai.
Brejtėsit dhe disa lakuriqė nate, lulėzojnė kur ne prishim
habitatet e tyre natyrore. Ata kanė mė shumė tė ngjarė tė promovojnė
transmetimet e viruseve. Sa mė shumė qė dėmtojmė pyjet dhe habitatet, aq mė
shumė rreziqe sjellim pėr veten tonė-thotė ai.
Ekologėt e sėmundjeve, thonė se viruset dhe patogjenėt e
tjerė ka tė ngjarė tė lėvizin nga kafshėt te njerėzit nė shumė tregje
informale, qė sigurojnė mish tė freskėt pėr popullatat urbane me rritje tė
shpejtė nė tė gjithė botėn. Kėtu kafshėt vriten, therren dhe shiten nė tė
njėjtin vend.
Tregu i kafshėve nė Vuhan, qė mendohet nga qeveria kineze
si vatra fillestare e pandemisė aktuale tė Covid-19, ishte i njohur pėr
shitjen e shumė kafshėve tė egra, pėrfshirė kėlyshėt e ujqėrve, salamandrat,
krokodilėt, akrepėt, minjtė, ketrat, dhelprat dhe breshkat.
Edhe tregjet urbane nė Afrikėn Perėndimore dhe Qendrore
shesin majmunė, lakuriq nate, minj dhe dhjetėra lloje shpendėsh, gjitarėsh,
insektesh dhe brejtėsish. Tregje tė tilla, pėrbėjnė njė mjedis ideal pėr
transmetimin e kėtyre patogjenėve- thotė Zhillespi.
The Guardian
|