|
AFORIZMA NGA EDGAR ALLAN POE (1809-1849)
I gjithė religjioni, miku im, ka dalė thjesht
nga mashtrimi, frika, lakmia, imagjinata, dhe poezia.
Gjithēka qė ne shohim apo duket ėshtė njė
ėndėrr, por brenda njė ėndėrre.
Bukuria e ēfarėdo lloji, nė zhvillimin e saj suprem, pa ndryshim
e prek shpirtin ndjeshėm deri nė lot.
Thellė nė atė errėsirė duke hedhur sytė, shumė
kohė unė qėndrova atje, duke pyetur, duke u tutur, duke dyshuar, duke
ėndėrruar ėndrrėn tė cilėn asnjė i vdekshėm kurrė nuk ka guxuar ta ėndėrrojė
mė parė.
Pėrvoja ka treguar, dhe njė filozofi e vėrtetė
gjithmonė do tė tregojė se njė pjesė e madhe, ndoshta pjesa mė e madhe e sė
vėrtetės lind nga dukje tė parėndėsishme.
Unė ngrihem mbi dobėsinė e kėrkimit pėr tė
krijuar njė rend tė shkakut dhe pasojės, nė mes tė fatkeqėsisė dhe mizorisė.
Unė u bėra i ēmendur, me intervale tė gjata tė mendjes
tmerrėsisht tė shėndoshė.
Unė kam besim tė madh nė budallenjtė; vetė-besimit e quajnė atė
miqtė e mi.
Unė nuk kam asnjė besim nė pėrkryershmėrinė e njeriut. Unė
mendoj se pėrpjekjet e njeriut do tė kenė efekt tė dukshėm mbi njerėzimin.
Njeriu ėshtė tani vetėm mė aktiv - jo mė shumė i lumtur - as mė i menēur, se
ai ishte 6000 vjet mė parė.
Unė nuk kam nė tė vėrtetė urrejtje ndaj rrezikut, pėrveē ndaj
efektit tė tij absolut - terrorit.
Unė kam dėshirė tė mund tė shkruaj nė mėnyrė aq misterioze sa
njė mace.
Unė do ta pėrcaktoja shkurt poezinė e fjalėve si krijimin ritmik
tė Bukurisė.
Nėse ju dėshironi tė harroni ndonjė gjė
patjetėr, bėjeni njė shėnim se kjo gjė ėshtė pėr t'u mbajtur mend.
Nė kritikė unė do tė jem i guximshė dhe i ashpėr, absolutisht si
me mik dhe me armikun. Nga ky qėllimi asgjė nuk mė zbraps.
Nuk ėshtė aspak njė tekė e paarsyeshme qė, nė njė ekzistencė tė
ardhme, ne do ta shikojmė atė qė ne mendojmė se ėshtė ekzistenca jonė e
sotme, si njė ėndėrr.
Ėshtė natyra e sė vėrtetės nė pėrgjithėsi, si e disa mineraleve
nė veēanti, qė tė jetė mė e pasur kur ėshtė mė sipėrfaqėsore.
Do tė vėrtetohet, nė fakt, se tė zgjuarit janė
gjithmonė tė ēuditshėm, dhe me tė vėrtetė pėrfytyrues shumė me tepėr se
analitikė.
Jeta e vėrtetė e njeriut ėshtė e lumtur,
kryesisht pėr shkak se ai ėshtė gjithnjė nė pritje qė ajo sė shpejti do tė
jetė kėshtu.
Shkenca nuk ka mėsuar ende nėse ēmenduria ėshtė apo nuk ėshtė
madhėshti e inteligjencės.
Kėnaqėsi e cila ėshtė nė tė njėjtėn kohė mė e pastra, mė e
frymėzuara dhe mė intensivja ėshtė nxjerrė, mendoj unė, nga soditja e sė
bukurės.
Kufijtė qė ndajnė Jetėn nga Vdekja janė tė paqartė dhe tė
vagullt. Kush do tė thotė se ku e mbaron njėra dhe ku fillon tjetra?
Vdekja e njė gruaje tė bukur ėshtė pa dyshim tema mė poetike nė
botė.
Hunda e njė turme ėshtė imagjinata e saj. Me kėtė, nė ēdo kohė,
ajo mund tė drejtohet nė heshtje.
Gjeniu i vėrtetė dridhet nė paplotsueshmėri - dhe zakonisht
preferon heshtjen pėr tė thėnė diēka e cila nuk ėshtė gjithēka qė duhet tė
jetė.
Ka shumė pak raste nė tė cilat popullariteti thjesht duhet tė
konsiderohet njė test i duhur i meritės, por rasti i shkrimit tė kėngės
ėshtė, mendoj, njė nga tė paktėt.
Ka njė domethėnie nė entuziazmin e vėrtetė.
Ata qė ėndėrrojnė ditėn njohin shumė gjėra qė iu shpėtojnė atyre
qė ėndėrrojnė vetėm natėn.
Tė pėrgojuarit e njė njeriu tė madh ėshtė mėnyra
nė tė cilėn njė njeri i vogėl mund tė arrijė madhėshtinė.
Ne kemi dashur me njė dashuri qė ishte mė shumė se dashuri.
Nėse mua mė kėrkohet tė pėrkufizoj, shumė
shkurt, termin Art, unė do ta quaja atė 'riprodhim tė asaj qė Shqisa kap nga
Natyra pėrmes velit tė shpirtit'. Imitim i thjeshtė, por i saktė, i asaj qė
ėshtė nė Natyrė, nuk ia jep tė drejtė asnjė njeriu tė ketė emrin e shenjtė
"Artist".
www.voal-online.ch
|
