Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)

Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
AGIM
DESKU
Hyrje
Agim
Desku u lind mė, 2 gusht 1957 nė Siqevė tė Klinės.
Shkollimin fillor e kreu nė Ticė, KK Skėnderaj, (klasėn e parė fillore),
pastaj nė Ujmirė, ndėrsa gjimnazin nė Klinė. ShLP Gjuhė dhe Letėrsi shqipe,
e pėrfundoi nė Gjakovė.
Ka botuar deri tani kėto vėllime poetike:
"Pėshperitje drite" (Poezi pėr tė rritur, 1995,
Shkėndija Pejė.
"Kėnga e Pranverės" (Poezi pėr fėmijė, Drini
graf-Klinė,1996).
"Nė cilin varg mbes" (Poezi pėr tė rritur),
Dukagjini-Pejė, 2007.
"Dua tė pi verė Ēamėrie 2011" (Vllamasi Tiranė,
2011), qė ėshtė promovuar nė Dajt, Tiranė - Ministria e Kulturės, nė Durrės,
nė lokalin Shi dhe lot nga Pegasi nė Tiranė, Kongresi i Rrjetit tė gruas
shqiptare mė 24 Nėntor 2012 nė Vlorė dhe nė Pejė, nė kuadėr tė kulturės
Pejane.
"Vargje qė sjellin lot Ēamėrie" ėshtė vėllimi i pestė qė i
dedikohet dhimbjes dhe plagės Ēame, qė pritet tė shoh dritėn nė Tiranė nga
miqt ēamė.
"Kėngė Ilirshte" ėshtė vėllimi i gjashtė i kėtij
autori.
Jetoj nė qytetin e Pejės.
Ēmimet letrare:
2011
Ēmimi i parė nė poezi ,nga Konkursi letrar Tė rinjtė e Ēamėrisė
2012 Ēmimi i parė nė poezi nga Tė rinjtė e Ēamėrisė,Poet nderi
2012
Pėrsonaliti vitit 2012 Vlorė nga Kongresi i VII i Rrjetit tė Gruas shqiptare
2014
Ēmimi i parė nė Flakėn e Janarit
2014
Ēmimi i parė nė Konkursin letrar ,Poezia del Poopuli,Milano,Itali
SONTE MOS ME PYET PĖR DHEMBJET
Sonte mos mė pyet pėr dhembjet
Mos mė pyetni as cila ditė ėshtė
Pėr plagėt pyetni engjėjt qė shėrojnė
Kohėn e mati me sydeti qė mundė ēmėndoritė..
Sonte mos me pyet pėr udhėt e mia
Nuk di nė cilėn drejtim di tė shkoj
E vetmja fotografi qė mė doli pėrpara
Jam unė vet piktori i kėsaj mbrėmje tė shenjtė..
Sonte mos me pyet as pėr kohėn time
Mbrėmjen nuk e duroj tė me ikėn para sysh
Pa botėn time plot buzėqeshje dhe lumturi jete
Kohėt ndoshta mė dėnojnė pse i dua yjet vargut tim..
Tė ēmallėm me kohėt kur nuk njihja asnjė njeri
Do tė doja fatin ta ndaja me pulėbardhat e detit
Vetėm kujtimet e bukura ma kthejnė jetėn e lumtur
Tė kthehem nė vet aromėn e bukur tė trėndafilave..
Sonte mos mė pyet as pėr ngjyrat e pranverės
Nė vet ngjyrat e pranverave me tė bukura u shndėrrova
Kalorės udhėtimesh nėpėr ėndrrat e njė mijė e njė nate
Dhe hi lulesh pėr me tė bukurat tė ēelin kopshtit tėnd..
Sonte mos mė pyet as pėr vargun e harresės
Qė harrohet kur gota thyhet botės se krisur
Sa do tė doja tė jem vet kjo gotė e thyer
T ́̒i mundė tėrė mėkatet e botės se krisur..
TANAGRA
(80 km afėr Athinės
ka jetuar Tanagra,Hyria mė e bukur Pellazge )
Mbi flokėt bishtaleca
Tė hedhur mbi kokė
Gėrsheta mė ngjanė
Nė ma tė bukurėn
Hyjni.
Nė Arkide e shndėrruar
E vetmja HYRI
Nė dheun dardan
Shqip mė foli me shekuj
Para Krishti.
Vetėm unė nuk e di
Cili jam
Nė cilėn tokė zbrita
Mbi cilin yll Davidi
U rrita.
Nė djep e varr
Cili jemi mė shqiptar
Kur e ruajta cilin kryqin
Unė Rugovasi me shall
Tė bardhė.
Shih nėn dhe varri
E gjej edhe nga njė emėr
Si plagė shpirti e zemre
Mu nė ballė si yll lirie
Tė kėsaj toke dardane.
Rrėnjė Pellazgėsh
Ilirishte
TANAGRA njė HYRI
Hyjnish para zotit
E para e botės.
Gjashtėmbėdhjetė shekuj
Para KRISHTI
Foli shqip
Nė Arkide.
PLAGĖT TUA
Mė morėn fuēi shpirti
pėr dhimbje dikur pa shėrim
ku u takuam nė fjalė shėrimi
nė shpirt tė vulosa si dritė syri.
Pėr pak dritė yjesh si shkėlqim.
Eh,sa larg e afėr qenka e bukura
me shpirt matet dhimbja
kur engjėjt shėrojnė me vargun tim
zot tė falėm pėr ėndrra miqėsie.
Vetėm ti di ti thurė legjendė
asnjė kėngė nuk kėndohet pa lumturi engjėjsh
qė takojnė lule tė njėjtės aromė
sa i falėm fjalės sė poetit qė mė bėn jehonė.
K ur di tė shuaj etje vargjesh
dhe falė fjalė shpirti e zemre
njė shekull e prita ylberin
tė mė falė ngjyrat mė tė bukura.
Qė vetėm ai di tė falė
mos tė rrjedhin mė plagėt shpirtit
tė ruhen si relikt dashurie nė zemėr poeti
aty ku vetėm ti di tė shndėrrohesh nė engjėll.
Sa herė kujtoj fjalėt,rri urtė,mos mė sjell lot
trus,shuaj etje dhe ndez zjarre dashurish
fito nė kohė betejash,ulurit qiellit deri nė ozon
lufto djajtė e shpirtit tėnd.
O zot kam parė lotėt nė faqe yjesh
kur ndritin shpirtin tėnd qė ngjanė nė engjėj kujtimi
sa tė falėm pėr hyjnitė qė sjell vargut tim
mė vini bashkė me buzėqeshjen e hėnės.
Nė krah fluturash tė shoh nė fluturim ėndrre
sa me fat janė engjėjt pėr varg poeti
kur hyn dhe mbetet relikt e valė deti
sot kam udhėtua drejt dritės sė qiellit.
Tė takohem me yjet qė falin zė zanash
ku ėshtė e tėrė bota ime e vargut tė poetit
qė nuk ka fund e bukura e shpirtit tėnd
ti mė erdhe ėndėrr kur isha nė fluturim.
Mbi krah fluture e gjethi kujtime shkruaj
pėr secilėn orė zane qė mbaj pranė
si loti im qė erdhi faqeve sipėr faqeve ylberit
kujtim ma fale kėtė kur nuk e pritja kėtė mbrėmje.
Dashuria pėr ty fjala ime e shenjtė me treti diku
thellėsive tė asaj aromės sė trėndafilit
tė dytė ngjani nė lule tė kėsaj toke
ku betejat zhvilloheshin pėr sy e faqe jete.
Sonte jam shndėrrua nė vet kėto beteja
fluturimthi nga ti o engjėll mė erdhi si rrufeja
dhe unė pėr kėtė zot tė mbaj nė besė e fjalė
si ėndėrr poeti o varg i veshur me margaritar.
Kujt ti falėm pėr kėtė mbrėmje hyjnie
ty o engjėll si varg madhėshtie
a ty o det me valė lartėsie
qė ngjani nė letra shpirti e dashurie. .
SHI NĖ TRĖNDAFIL ĒAMĖRIE
Shi
E shkruar
fjalė vargu.
I thėnė
Lot shpirti.
Shi
Dikur
E sot
Trėndafil
Ēamėrie.
Relikt plagėsh
Tė ruajtura
Secilit cep
Shqipėrie.
Shi
Zemre
Lot dhembje
Plagė
Trėndafil Ēamėrie.
Shi
Gjethi
I shndėrruar
Nė emrin tim
Agim.
I thėnė
Shqip
Plagė e lot
Dhimbje
Trėndafil Ēamėrie.
NĖ VĖRMICĖ SKA MĖ KUFI
Nė vėrmicė ska kufi vargu
Asnjė shenjė nuk mė ndalon
Udhėtimin tim drejt teje Evropė
Fajtore me vite ishe e kurrė nuk ta thash
Ora e shqipeve vet jam
Po deshėt pasaportėn time
Atė e kam nė secilin shkėmb Shqipėrie
Ngritė ka kokėn deri ozonit
Flamuri ynė i shpirtit e gjakut tė tė rėnėve
Pasaporta ime ėshtė kjo Rruga e Kombit
Nėpėr tė eci deri nė Ēamėri
Vetėm atje e kanė kufirin shqipet
Qė njė shekull nė lot engjėjsh ngjajnė
Sa mėkat tė mė kėrkoni pasaportė
Mua njė shqiptari nė Shqipėrinė time
Mos bėni budallaqe Evrope e bajlozėsh pėr rreth
Tė tillėt na sollėn urrejtje,ndarje,e ēfarė
Nuk na sollėn nė kėtė tokė qė vet zoti e ka bekua
Pėr shqipet dhe Shqipėrinė
O zot bekoma pasaportėn time
Me emra lapidarėsh ku shkruhet letėrnjoftimi im
Nė letėr dhe zemėr ngado qė shkojmė
Plagėt i kam ende tė freskėta nė shpirti im
Qė betejave i morėm qė pesėqind vite
Kur do tė ndalėm pėr pak pushim
Njėherė tė di ku e kam kufirin e atdheut
Unė e di,por ti miku im poet pse heshtė
Mos heshtė kurrė pėr kėtė tokė shqipesh
Askujt mos ju pėrkul nėse tė kėrkojnė leje udhėtimi
Ti je vet Vera poete,mos mė del nė kufi se ska mė ndarje
Rrafsh me tokė e thyen gurin e ndarjes nė Koshare mė 1999
Luftėtarėt e lirisė qė i kam nė pasaportėn time
Mė prit pėr njė kafe nė Kukės dhe do fshijmė lotėt
E ēamėve qė me vite na presin gati tė harruam
O zot sa nė mėkate ėshtė njeriu, si dje, si sot
Po nesėr cili do tė jetė njeriu,me cilėn fytyrė
Do mė takoj mua,me fytyrė engjėlli apo me fytyrė djalli.
|