|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
AGIM
RAMADANI
(1963 -
1999)
Hyrje
Agim Ramadani lindi nė fshatin Zhegėr tė komunės sė Gjilanit, nė
Kosovė, me 3 maj tė vitit 1963. Shkollimin fillor e kreu nė vendlindje, tė
mesmen shkollėn teknike nė Gjilan nė vitin 1980, ndėrsa Akademinė
ushtarake-drejtimi i komunikacionit nė Zagreb tė Kroacisė.
Me poezi dhe pikturė ėshtė marrė qė nga shkollimi i mesėm.
Pėrderisa poezitė e tij, sa ishte gjallė i mbetėn tė shpėrndara nėpėr
revista tė ndryshme e nė dorėshkrim, si piktor organizoi ekspozita kolektive
e personale nė Kroaci, ku punoi si ushtarak e nė Zvicėr, ku jetoj si
emigrant politik, mė qe me fillimin e luftės nė Kroaci, ai braktisi ish
Armatėn Jugosllave ku punonte si oficer. Nė vitin 1998 pranohet anėtarė
nderi nė Akademinė Evropiane tė Arteve.
Ndonėse kishte tė rregulluar statusin e emigrantit, Agim
Ramadani nė vitin 1998, iu pėrgjigj thirrjes sė atdheut dhe u inkuadrua nė
radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, duke lėnė nė Zvicėr tre fėmijė dhe
gruan.
Gjatė luftės u dėshmua si strateg i lartė dhe udhėheqės i dashur
pėr ushtarėt. Ishte njėri ndėr hartuesit e planit pėr thyerjen e kufirit
shqiptaro-shqiptar, gjė tė cilėn edhe e bėri bashkė me shokėt e vet. Ishte i
pari qė shkuli gurin-piramidėn-kufitare nė Koshare. Pas thyerjes sė kėtij
kufiri, nė pjesėn e Kosovės, tek vendi i quajtur Rrasa e Zogut, ai ra
heroikisht- duke mos vdekur kurrė. Njihet me emrin konspirativ-Katana.
Llogaritet si njė nga heronjtė mė tė njohur tė historisė sė re shqiptare. Nė
Gjilan para Teatrit Kombėtar i ėshtė ngritur njė shtatore, nė tė cilėn janė
komponuar tė gjitha elementet artistike dhe luftarake tė Agim Ramadanit-Katanės.
Ėshtė pėrfaqėsuar nė disa leksikone dhe antologji tė shkrimtarėve shqiptarė,
tė botuara pas vitit 2000. Libri "Njė jetė tjetėr" iu botua nė vitin 2002
pas vdekjės sė autorit./ Burimi: Wikipedia
DIĒKA E NEMUR PARA BJESHKĖVE
Le tė shkrihet terri kur marshojmė drejtė majės
Duke hapur shtigje nė bjeshkė e nė shpirt
Pranvera e djegur zgjohet nė vargun e Nėntorit tė tretė
Me plumb filluam nokturno tė shkruajmė
Pėr gjymtyrėt e mbetura nė fushėbeteja me ujin e ashtit tonė
Pėr kohėn e Skėnderbeut e shuajmė etjen
Trimėria nė kulmin e ėndrrave hėna u flakėron
Lartėsia e mendimit tejkalon breshrit e plumbave
Kokrrat e mėdyshjes kaherė u bluan
Ndėrmjet shtėpive tė kallura tė Dukagjinit fusha tė minuara
Nė kurriz fėmije bėrrylat e kohės thyhen
Dridhet gėzhoja e lėbyrur e mendimit
Para bjeshkėve tė bekuara diēka e nemur po fshihej.
ZHGĖNJIMI
Askund nuk isha
Po kthehem
Me buzėqeshje tė humbur
Binarėve tė largimit
Andej nga tė kėrkova
Nuk ishe
Nė stacionin e fundit
Tė zhgėnjimit
Zbres
UR TĖ KTHEHEM
Kur tė kthehem
Asgjė nuk do tė jetė
Siē ishte mė parė
Kur tė kthehem
Sa do tė jem i vetes
Nuk e di
Qentė e lagjes
Nė mua do vėrsulen
Sdo tė mė njohė askush
Njerėz tjerė do tė jenė
Njerėz tė gjakut tim
Kur tė kthehem
Edhe Unė do tė jem ndoshta
Njė jetė tjetėr.
PIKTURALE
Trėndafili i tharė
Nė kornizė te dritares
Dhe njė cep pėlhure
Qė njomet
Nė tė paavulluarėn
E gotės se kujtimeve
Nė horizontalen
E matur tė penelit
Mė shteren ngjyrat
Nė kavaletin
E sė kaluarės
NĖ MUNGESĖN TIME
Tani unė jam hi dhe hije nuk kam
Se kam ndėrruar jetė askush nuk e di
Mė kėrkojnė pyesin ku kam mbetur
Nė trupin tėnd tė brishtė jam shkrirė
Nuk jam tretur
Mu shtershin sytė nėse pushoj
Lirinė tėnde me ėndėrrua
mallkua qoftė gjaku im
nėse mė vrasin pa luftua
|
