|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
AGIM
VINCA
Hyrje
Agim
Vinca (Veleshtė, 1947), poet, kritik letrar, historian i letėrsisė,
publicist, pėrkthyes, antologjist. Ka botuar kėta libra me poezi:
Feniksi (1972),
Bregu i mallit (1975),
Nė
vend tė biografisė (1977),
Buzėdrinas (1981),
Arna
dhe ėndrra (1987),
Kohė
e keqe pėr lirikėn (1997),
Dri'
(1999),
Sonet i vetmuar (2001).
Poezia e Agim Vincės ėshtė pėrfshirė nė pjesėn
dėrrmuese tė antologjive tė poezisė shqipe dhe ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn
frėnge, angleze, italiane, gjermane, turke, arabe, ruse, polake, rumune,
bullgare, serbokroate, maqedonase etj.
POETI
Mjellmė e pikėlluar nė ujėrat kristalore tė liqenit
A rosak i shėmtuar i Hans Kristian Andersenit?
Trumcak i gjorė shkurresh a shqiponjė majė mali
Zgalem mes stuhish a bretkosė moēali?
Brenda njė ēasti vjen e shkon e shkon e vjen sėrish
Nė ferr e parajsė; nė Parnas e Paris;
Nė Tomorr e Korab; nė Drin e nė Bunė
Veshunė me diell, mbathunė me hanė.
Sa ēel e mėshel sytė hyn e del nė burg e nė bordel
Zbret nė horizontin e nėntė a ngjitesh nė Kullėn Eifel!
Bilbil parėverak me kėngė e vaj nė buzė
Qiellin ke jatak e liqenin - muzė.
Pėrherė i dashuruar marrėzisht gjer nė pleqėri
Ishnje a s'ishnje, vallė, grua a shajni?
Azilkėrkues plak nė kantonin e shpresėkotės
A Arlekin i pėrlotur nė cirkun e fundbotės?
Ėshtė i marrė poeti e i urtė nė marrėzinė e vet
Nuk i bėn ballė lotit, pret me dorė rrufetė!
1998
PLEPAT E VENDLINDJES
Sėrish mė dolėt para dhe mė pėrshėndetėt,
bashkėfshatarėt e mi truphedhur.
Ju shoh si tundni kokat dhe mė thoni
miserdhe
nė gjuhėn tuaj tė gjelbėr.
Mė shikoni me vėmendje e disi qortueshėm,
por nuk mė mbani mėri.
Ju qasem pranė dhe e tokim si burrat:
Jungjatjeta! - miqtė e mi tė vjetėr.
Ka kohė qė sjemi parė, por nuk jemi harruar.
Dhe ja, tani, ky takim i (pa)pritur.
Ju njoh dhe mė njihni:
jemi rritur bashkė,
bashkė i kemi pritur ditėveret dhe shėngjergjet.
Kam bredhur nėpėr botė, unė shtegtari,
ju sjeni tundur fare nga vendi i lindjes.
Nė ju - ēerdhe laraskash,
nė mu - ēerdhe kujtimesh,
o pirgje tė gjallė tė fėmijėrisė sime.
Ka kohė qė sjemi parė, por nuk jemi harruar
dhe ja, tani, ky takim i (pa)pritur.
Qėndroni nė rresht pėr njė si ushtarėt,
roje jetike tė kėtij trualli:
tė gjatė, tė hollė, krenarė.
Ju lėngun e thithni nga toka-nėnė,
flokėt e gjatė jua kreh era,
jua rrit shiu.
Kėtu keni lindur dhe kėtu do tė vdisni
(ashtu bukur, vertikalisht, siē dini ju tė vdisni)
banorė tė hershėm tė kėtyre brigjeve,
kryengritės e sqimatarė.
Ju shoh tek bisedoni me retė
dhe i raportoni tokės:
priten tė reshura e bubullima.
Dhe nė qoftė se ndonjėri nga ju bie njė ditė
nė pėrleshje me stuhitė
pėr tė do mbajnė zi motrat tuaja, shelnjat.
Nė tė hyrė tė fshatit,
nė tė hyrė tė botės
me kėmbėt tek lumi
me kokat tek retė
me krenarinė tuaj vertikale
pėrjetėsisht qėndroni, o plepa,
o vėllezėrit e mi buzėdrinas.
BALADĖ PĖR MALIN E THATĖ
Ėshtė njė mal nė Jug
Nė mes dy liqenesh
I thonė Mal i Thatė
Dhe askush sdi tė thotė
Si mbeti ky mal
I thatė midis ujėrash
Pranė tij shtrihet njė lėndinė
Me emėr tė ēuditshėm
Lėndina e Lotėve
Dhe askush sdi tė thotė
Si mbeti ky mal
I thatė edhe pranė lotėve
Ėshtė njė mal nė Jug
Me emrin Mal i Thatė
Nė mes dy liqeneve
Dhe askush sdi tė thotė
Pėrse mbeti ky mal
I etshėm ndanė ujėrave
Mal i Thatė
Pa bimė, pa drurė, pa zogj
I vdekur pėr sė gjalli.
Si njė njeri
I tharė nga malli.
ORĖ POLICORE
Nata vjen e ngarkuar me ankth
Ajri klith: Ndal! Duart lart!
Rrugėve policė autoblinda
Prapa ēdo dere patrullon frika
Hapa. Hape! Rrapėllimė, kuisje
Pėrsėri plagė, arrest, bastisje
Spiunėt si langonj vrapojnė pas gjahut
Qentė nuhasin erėn e gjakut
Nata vjen e mbarsur me ankth
Era tulatet mbi asfalt
Qyteti fle si qen i rrahur
Angullin e lėpin plagėt...
1989
I JASHTĖZAKONSHĖM
Jetoj nė kushte tė jashtėzakonshme.
Furnizohem me artikuj jashtėzakonisht tė shtrenjtė
Marr rrogė jashtėzakonisht tė ulėt
Thith ajėr jashtėzakonisht tė ndotur.
Jetoj nė njė vend tė jashtėzakonshėm.
Rrethuar nga njerėz tė jashtėzakonshėm
Jashtėzakonisht tė qetė
Jashtėzakonisht nervozė.
Jetoj nė gjendje tė jashtėzakonshme.
Bėj gjumė tė jashtėzakonshėm
Shoh ėndrra tė jashtėzakonshme
(njė ujk jashtėzakonisht tė butė
e njė qengj jashtėzakonisht gjakpirės)
Sillem nė mėnyrė tė jashtėzakonshme
Jashtėzakonisht urtėsisht
Jashtėzakonisht marrėzisht
Vėrtet jam i jashtėzakonshėm.
I jashtė-zakon-shėm!
Prishtinė, nėntor 1989
|
