Neurobiologjia e intuitės dhe shkenca qė e studion atė na tregojnė se
zbatimi i saj ėshtė mė i rėndėsishėm sot se kurrė. Nė njė botė qė ndonjėherė
ėshtė kaotike dhe komplekse, tė dish se si ta dėgjosh zėrin e brendshėm mund
tė ndihmojė nė marrjen e vendimeve tė duhura.
Neurobiologjia e intuitės ekziston dhe na zbulon njė aspekt vėrtet
interesant: ne i marrim shumicėn e vendimeve bazuar nė tė ashtuquajturat
paragjykime. Nė fund tė fundit, ėshtė ai zė i brendshėm qė ėshtė nė kontakt
me identitetin tonė dhe me thelbin e gjithēkaje tė pėrjetuar, dhe ndjerė.
Duke i dhėnė hapėsirė pjesės sonė intuitive, ne lehtėsojmė njė mjet me
vlerė tė madhe.
Le ta pranojmė, intuita shpesh na hap botėn e padukshme, duke na vėnė nė
kontakt me njė anė tė vetes sonė qė vepron nė skutat mė tė thella tė tė
pandr4rgjegjshmes. Ndonjėherė na duket aq e huaj sa nuk ėshtė e pazakontė ta
mendojmė kėtė dimension si diēka jo shumė shkencore, jo shumė logjike dhe
pėr rrjedhojė mė shumė qė i pėrket sferės mistike. Megjithatė, ėshtė gabim
ta mendosh kėshtu.
Intuita ėshtė shqisa jonė e gjashtė dhe, si e tillė, ky dimension pėrdor
literaturė tė gjerė shkencore. Ne gjejmė libra vėrtet interesantė, si
Edukimi i Intuitės, nga Robin M. Hogarth ose Inteligjenca Intuitive, nga
Malcolm Gladwell. Nė kėto punime, si nė tė tjerat, na kujtohet rėndėsia e
kėtij burimi, i cili na ndihmon tė integrojmė tė menduarit analitik.
Disa studiues mjekėsorė si Jonas Salk, i njohur pėr zhvillimin e vaksinės sė
poliomielitit, shkroi njė vepėr interesante nė vitin 1983, tė titulluar
Bashkimi i intuitės dhe arsyes, nė tė cilėn ai diskutoi nevojėn pėr tė
mbajtur nė mendje shqisėn tonė tė gjashtė nė jetėn tonė tė pėrditshme. Ne tė
gjithė kemi nevojė pėr atė zė tė brendshėm pėr tė marrė vendimet e duhura.
Ēfarė na thotė neurobiologjia e intuitės?
Neurobiologjia e intuitės na thotė se kėto procese mendore nuk vijnė nga
imagjinata njerėzore. Ata nė fakt kanė njė rrėnjė neurologjike. Ishte Dr.
Keiji Tanaka nga Instituti i Shkencave tė Trurit RIKEN, i cili pėrfundoi njė
studim interesant nė kėrkim tė pėrgjigjeve se si artikulohet shqisa e
gjashtė nė nivelin e trurit.
Pėr ta arritur kėtė, ai pėrdori lojtarė tė aftė shogi qė vepruan si subjekte
testimi. Ėshtė njė lojė strategjike shumė e ngjashme me lojėn e shahut, nė
tė cilėn njerėzit mė tė aftė pėrdorin shkėlqyeshėm intuitėn e tyre pėr tė
bėrė lėvizje tė jashtėzakonshme. Dr. Tanaka kreu gjithashtu njė seri
rezonancash magnetike nė kėtė grup njerėzish pėr tė verifikuar se cilat zona
tė trurit ishin aktivizuar nė njė masė mė tė madhe.
Nė kontekstin e neurobiologjisė sė intuitės, u vu re se zona qė ndriēoi mė
shumė ishte e quajtura precuneus. Kjo ėshtė njė pjesė e vogėl e lobit
parietal sipėror e cila, pėr mė tepėr, ndodhet pikėrisht midis dy
hemisferave cerebrale.
Pėr mė tepėr, precuneus ėshtė e lidhur me kujtesėn episodike, pėrpunimin
pamor-hapėsinor dhe, shumė interesante, me vetėdijen tonė.
Korteksi ventromedial paraballor dhe roli i tij nė neurobiologjinė e
intuitės
Njė zonė tjetėr interesante qė aktivizohet kur pėrdorim kėto pėrgjigje mė
intuitive ėshtė korteksi ventromedial paraballor. Kjo e fundit ėshtė njė
strukturė vėrtet relevante. Arsyeja? Pėrmban informacion nė lidhje me
shpėrblimet e kaluara, si dhe peshėn e gabimeve tė pėsuar ose tė kryera qė
duhet tė shmangim pėr tė mos pėsuar pasoja tė pakėndshme.
Ishte neuroshkencėtari i famshėm Antonio Damasio ai qė pėrcaktoi rėndėsinė e
kėsaj fushe nė vendimet tona. Aspekti mė interesant ėshtė se na shtyn tė
kemi reagime tė bazuara nė emocione. Le tė marrim njė shembull: takojmė njė
person nė njė festė dhe mė pas ai na fton tė shkojmė nė shtėpinė e tij.
Korteksi prefrontal ventromedial mund tė bėjė analiza tė shpejta bazuar nė
pėrvojat e kaluara. Mund tė ndodhė qė karakteri, pamja, mėnyra e tė
shprehurit tė kėtij personi tė nxisin mungesėn e besimit tek ne, sepse na
kujton njė person tjetėr me tė cilin gjėrat nuk pėrfunduan mirė.
Kjo strukturė do tė shkaktojė njė reagim vigjilent. Kjo do tė jetė mėnyra nė
tė cilėn zėri i intuitės do tė shfaqet nė pjesėn tonė tė ndėrgjegjshme.
Tani, sapo tė dėgjojmė atė zė tė brendshėm, kemi dy mundėsi: ta dėgjojmė ose
tia nėnshtrojmė atė ndjesi filtrit tė mendimit mė analitik, pėr tė bėrė njė
vlerėsim mė skrupuloz.
Bėrthama kaudate
Studimet shkencore mbi neurobiologjinė e intuitės na tregojnė gjithashtu pėr
bėrthamėn kaudate. Kjo strukturė ėshtė pjesė e ganglioneve bazale, zona qė
lidhen me proceset e tė mėsuarit, zakonet tona dhe sjelljet mė automatike.
Prandaj, bėrthama kaudate stimulon atė impuls tė shqisės sė gjashtė pėr tė
na ndihmuar tė marrim vendime tė shpejta dhe pothuajse automatike bazuar nė
pėrvojėn dhe mėsimet e mėparshme.
Nė kėtė mėnyrė dhe siē mund tė konkludohet nga tė gjitha kėto tė dhėna
ka pak vend pėr tė dyshuar se proceset e lartpėrmendura janė rezultat i
imagjinatės sė pastėr ose rastėsisė. Intuita nuk pėrbėhet vetėm nga lidhjet
neuronale; nis nga pėrvoja jonė, ushqehet me thelbin e personalitetit tonė
dhe me atė arkė qė ėshtė e pandėrgjegjshmja, mbi tė cilėn qėndron thelbi i
qenies sonė.
Tė flasėsh pėr parandjenja nuk do tė thotė tė flasėsh pėr pseudoshkencė: nė
realitet je duke pėrdorur atė mekanizėm qė gjithmonė ka pėrcaktuar qenien
njerėzore, pavarėsisht gjinisė apo kulturės. Le ta dėgjojmė gjithmonė atė zė
tė brendshėm duke e integruar me tė menduarit analitik. / bota.al
|