Akuza qė i vishet UĒK-sė pėr «trafikimin kundėrligjor me organe
njerėzore nė Kosovė» ėshtė akuza mė e mediatizuar lidhur me luftėn e
Kosovės. Qė nga publikimi i librit tė Carla Del Pontes e deri te miratimi i
projektligjit pėr krijimin e Gjykatės Speciale pėr UĒK-nė kjo ēėshtje ka
zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė tė gjitha debatet. Madje, nuk janė tė rralla
pohimet se ka edhe dėshmitarė qė konfirmojnė vėrtetėsinė e kėsaj akuze.
Duke e parė tė rėndėsishme qė ēdo shqiptar tė sqarohet se kush
qėndron prapa kėsaj akuze lus gazetat dhe portalet qė tė publikojnė pjesėn e
librit «Mashtrimi i Madh» qė ka tė bėjė me kėtė temė.
Nga shkrimi janė hequr referencat bibliografike tė cilat mund
ti gjeni nė librin e lartpėrmendur nė faqet 445-446 dhe 482-497
PROLOGU
Dėshmitari okular i trafikimit me organet e serbėve tė rrėmbyer nga UĒK-ja
Mė 7 shtator 2012, Kuvendi i Republikės sė Kosovės miratoi me 98
vota pro, 10 kundėr dhe vetėm 1 abstenim amendamentet kushtetuese qė
shėnojnė fundin e pavarėsisė sė mbikqyrur. Tė njėjtėn ditė, nė Beograd,
Prokurori serbe pėr krime lufte, Vladimir Vukčević-i, i deklaroi Agjencisė
Tanjug se prokuroria qė drejtohej prej tij kishte dėshminė e njė dėshmitari
okular pėr nxjerrjen dhe trafikimin e organeve njerėzore nė Kosovė.
Sipas prokurorit serb, fjala ėshtė pėr dėshminė e njė ushtari tė
Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, i cili sqaroi se kishte marrė pjesė nė
nxjerrjen dhe tregtinė me organe njerėzore tė serbėve tė rrėmbyer gjatė
luftės nė Kosovė, nė vitin 1998 dhe 1999.
Dėshmitari pėrshkruan nė mėnyrė rrėqethėse se si njė serbi tė
zėnė rob i ishte nxjerrė zemra nė njė vend afėr qytetit tė Kukėsit, nė veri
tė Shqipėrisė, dhe organi ėshtė transportuar nė Aeroportin e Rinasit, afėr
Tiranės pėr tu shitur nė tregun e zi.
Si nė rastin e «Krematorit tė Kleēkės, kur gjykatėsja hetuese,
Danica Marinković-i, improvizoi marrjen nė pyetje tė Bekim Mazrekut nė prani
tė gazetarėve pėr tė dėshmuar lidhur me gjoja vrasjen e civilėve serbė dhe
djegien e tyre nė «furrat e gėlqeres» dhe intervistėn ekskluzive pėr Radio
Televizionin e Serbisė qė kishte zhvilluar Milovan Drecun-i me kėtė
dėshmitar, Prokuroria serbe pėr krime lufte pėrgatiti njė emision special
pėr trafikimin e organeve tė nxjerra nga serbėt e zėnė rob.
Tri ditė mė vonė, Radio Televizioni i Serbisė transmetoi
emisionin special tė titulluar «Anatomia e krimit» nė tė cilin opinioni
publik i Serbisė pati mundėsi tė shihte intervistėn qė kishte zhvilluar
gazetari i saj me kėtė dėshmitarė tė mbrojtur. Ky emision, siē e kishin
paraparė ata qė e pėrgatitėn, tronditi opinionin publik serb.
Mysafir special i kėtij emision special ishte Zėvendės
Prokurori i Prokurorisė serbe pėr krime lufte, Bruno Vekarić-i.
Gjatė kėtij emisioni, Bruno Vekarić-i sqaroi se Prokuroria
vendosi ta publikonte dėshminė e dėshmitarit tė mbrojtur, sepse kishte
frikė se rasti mund tė heshtej. Ai theksoi se kjo dėshmi, para se tė bėhej
publike, ishte verifikuar nga ekspertė tė mjekėsisė dhe se ishte cilėsuar si
dėshmi e besueshme. Sado tronditėse qė tė jetė, dėshmia ėshtė e vėrtetė tha
Bruno Vekarić-i!
Shpresoj se nė kėtė kapitull lexuesi do tė ketė mundėsi tė shohė
se deri nė cilat pėrmasa mund tė shkojnė sajimet e njė sistemi tė
drejtėsisė sė dirigjuar nga politika, qė nuk ėshtė nė gjendje tė ēlirohet
nga logjika e regjimit tė vjetėr totalitar.
«Anatomia e krimit»
Siē e pėrmenda nė Prologun e kėtij kapitulli, Prokurori serb pėr
krime lufte, Vladimir Vukčević-i, i deklaroi Agjencisė Tanjug se prokuroria
qė drejtohej prej tij kishte nė zotėrim dėshminė e njė dėshmitari okular pėr
nxjerrjen dhe trafikimin e organeve njerėzore nė Kosovė. Tri ditė mė vonė,
Radio Televizioni i Serbisė transmetoi emisionin special tė titulluar
«Anatomia e krimit» nė tė cilin, opinioni publik i Serbisė, pati mundėsi tė
shihte intervistėn qė zhvilloi gazetari i saj me kėtė dėshmitar tė
mbrojtur. Krahas dėshmitarit okular, si mysafir special i kėtij
emisioni ishte Zėvendėsprokurori i Prokurorisė serbe pėr krime lufte, Bruno
Vekarić-i. Kopje e spektaklit mediatik me Bekim Mazrekun! E njėjta logjikė,
i njėjti skenar, vetėm personazhet ishin tjerė!
Megjithatė efekti u arrit. Nė Serbi tėrė javėn vazhdoi histeria
mediatike e provokuar nga deklaratat e dėshmitarit tė Prokurorisė pėr
krime lufte lidhur me tregtinė e organeve gjatė luftės nė Kosovė. «Ia nxorėn
zemrėn pėr sė gjalli», «I kam nxjerrė zemrėn serbit», «Ende i shoh nė ėndėrr
piskamat e viktimave serbe»... janė vetėm disa nga titujt nė ballinat e
gazetave serbe!
Qėllimi i transmetimit tė kėtij emisioni ekskluziv nuk ishte
vetėm sensibilizimi i opinionit publik tė Serbisė. Prokurori pėr krime
lufte, Vladimir Vukčević-i deklaroi tri ditė pas transmetimit televiziv tė
intervistės se priste reagimet e ekipit pėr hetime qė udhėhiqej nga Clint
Williamson-i lidhur me tregtinė me organe njerėzore nė Kosovė dhe Shqipėri.
Nuk vonoi shumė dhe mediat serbe njoftuan se Shefi i ekipit tė EULEX-it, qė
heton tregtinė me organe tė njerėzve nė Kosovė, informoi se do tė udhėtojė
pėr nė Beograd qė tė njihet me pjesėt e dėshmisė sė dėshmitarit tė
Prokurorisė serbe pėr krime lufte. Tė njėjtėn gjė e konfirmoi edhe
zėvendėsprokurori serbe, Bruno Vekarić-i, i cili saktėsoi se gjatė vizitės
sė tij nė Beograd, Williamson-i do tė ketė mundėsi tė bisedojė edhe me
dėshmitarin e mbrojtur.
Nė Serbi, krahas reagimeve qė bėheshin pėr tė nxitur urrejtjen
dhe pėr tė shpėrndarė gėnjeshtrat e sajuara nga regjimi i Beogradit, nuk
munguan as reagimet kundėr kėsaj forme manipulimi. Nga reagimet e kėsaj
natyre, qė nuk ishin tė pakta, po citoj shkrimin e gazetares Tatjana Tagirov.
Kjo gazetare e tė pėrditshmes serbe «Novosti», nė shkrimin e titulluar
Marrėzitė e Prokurorisė pėr krime lufte fyerje tė inteligjencės sė
qytetarėve tė Serbisė pėrshkrimin e procedurave mjekėsore pėr tė siguruar
njė organ njerėzor pėr tregun e zi tė organeve. Nuk ishte hera e parė qė
Prokuroria, pėrmes RTS-sė, tallet me inteligjencėn e qytetarėve deklaroi
kjo gazetare.
Fatkeqėsisht, kėtė tallje me inteligjencėn qė bėnte regjimi i
ri i Beogradit, e qė nuk dallonte nga logjika e vjetėr e funksionimit,
nuk e kuptonin ata qė ishin verbuar nga «antiamerikanizmi».
Gati tė gjithė autorėt qė ishin angazhuar nė kumbarinė e
nocioneve tė krijuara nga Shėrbimi Sekret Serb pėr ti stigmatizuar
shqiptarėt e shfrytėzuan maksimalisht Raportin e Dick Marty-t dhe deklaratėn
e dėshmitarit tė mbrojtur tė prokurorisė serbe pėr krime lufte pėr tė
treguar me gisht krimet e UĒK-sė qė gjoja ishin kryer nėn drejtimin e
Hashim Thaēit, kumbarės mė tė rrezikshme nga «kumbarėt e oktapodit» tė
Kosovės!
Duke i marrė pėr tė vėrteta provat e sajuara nė Beograd ata
shfrytėzuan rastin qė tė akuzojnė diplomacinė e SHBA-ve dhe fuqive tjera
perėndimore, pa ndihmėn e tė cilėve Hashim Thaēi nuk do tė kishte mundur tė
ngjitej nė pozitėn ku ishte.
Denoncimi i ndihmės politike dhe diplomatike tė SHBA-ve dhe
fuqive tjera perėndimore pėr «mafien shqiptare» pėrshkon shkrimet e
shumicės sė autorėve, veprat e tė cilėve u trajtuan pėrgjatė tėrė kėtij
libri. Nuk do ti citoj tė gjitha, sepse, fundi i fundit, nuk ndryshojnė nga
njėra-tjetra. Po ndalem vetėm te pamfleti propagandistik i Pierre Péan-it,
«Kosova: njė luftė e drejtė pėr njė shtet mafioz». Pėr kėtė autor, lufta e
Kosovės nuk ėshtė luftė e popullit shqiptar pėr liri dhe pavarėsi, por ėshtė
njė luftė e drejtė amerikane pėr krijimin e njė shteti mafioz!
U kufizova nė kėtė vepėr sepse ky autor e fillon angazhimin e
vet nė kumbarinė e nocioneve tė sajuara nė funksion tė stigmatizimit tė
shqiptarėve nė mėnyrėn mė dramatike tė mundshme. Ai sjell nė preambulė tė
librit tė vet dėshminė e dėshmitarit tė mbrojtur tė transmetuar nga Radio
Televizioni i Serbisė, gjatė tė cilės njė mjek shqiptar, ish-ushtar i
UĒK-sė flet se si njė serbi tė zėnė rob ia nxori zemrėn pėr tė bėrė
business.
Jo vetėm nė preambulė, por mė shumė se 1/3 e librit tė tij i
kushtohet tregtisė me organe tė organizuar nga UĒK-ja.
Po sjell nė tėrėsi publikimin qė ky autor i bėn kėsaj
dėshmie, sepse kjo nxjerr nė shesh nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme
faktin se verbimi ideologjik nga «antiamerikanizmi» e ka sjellė edhe kėtė
autor nė pozitėn e propaganduesit tė nocioneve dhe interpretimeve qė u
sajuan nė kohėn e Miloević-it dhe qė vazhdojnė edhe nga regjimi i ri i
Beogradit.
Nė tekstin e deklaratės sė dėshmitarit tė mbrojtur tė
Prokurorisė serbe pėr krime tė luftės disa nga fjalėt do ti shėnoj me
ngjyrė tė theksuar pėr ti dalluar nga teksti tjetėr, me qėllim qė tė tėrheq
vėmendjen e lexuesit pėr kundėrthėniet logjike tė pohimeve tė tilla, tė
cilat do tė trajtohen mė poshtė.
Zemra rrihte ende
Disa minuta mė pas ata sollėn njė djalė tė ri, pėrafėrsisht
19-20 vjeēar, me duar tė lidhura pas shpinės. Nuk ishte ushtar i UĒK-sė dhe,
kuptohet, unė nuk kisha tė drejtė tė bėja pyetje. Fundi i fundit, kush isha
unė? Njė i ri karshi eprorėve tė vet. I burgosuri u zgjidh nga dy
ushtarėt qė e sollėn, pastaj e vendosėn nė tavolinė mjekėsore ashtu siē
vendosen pacientėt. Pastaj i thirrėn edhe dy persona tė tjerė qė ti
mbanin kėmbėt e tė burgosurit qė tė mos lėvizte.
Mjeku qė mė udhėzonte si tė veproj ia grisi bluzėn nė dy copė
duke e lėnė lakuriq, siē e kishte lindur nėna! Njė nga mjekėt e
pranishėm solli njė ēantė tė zezė, tė tillė siē e mbajnė
mjekėt. Ishte diēka e re pėr mua. Nga brendia e kėsaj ēante nxori
instrumentet kirurgjikale. Ishte hera e parė qė shihja skalpel,
bisturi dhe ēdo gjė qė ėshtė e nevojshme pėr tė kryer njė operacion
kirurgjik. Atėherė ndodhi njė zėnkė. Mjeku mė i vjetėr filloi tė
bėrtiste dhe ta shajė mjekun mė tė ri, tė cilit i thoshte: «biri im». E
kuptova se ishin tė afėrt. Mė zgjati njė skalpel. Filloi tė mė vinte keq dhe
tė ndija pėrbuzje. Si nė njė ėndėrr tė keqe, njė ankth pa fund. Edhe sot e
kėsaj dite mė kujtohen skenat e asaj dite dhe mė vijnė tė njėjtat emocione.
Mjeku qė mė udhėzonte mė tha se ēka duhej tė bėja. Tė bėja njė vijė tė
drejtė nė trupin e tė burgosurit, qė nga fyti e deri te fundi i brinjėve,
dhe ta prisja duke ndjekur vijėn. Mjeku tjetėr kishte sjellė njė kuti. Nė tė
kishte fasha dhe njė shishe qelqi tė bardhė prej nga dilte erė alkooli, tė
cilėn e vėrejta kur filluam ta pastrojmė lėkurėn. Pasi e pastrova atė pjesė
tė trupit ai mė tha: «Shpejto, nuk kemi shumė kohė!»
E vėrejta se djali i ri nė tavolinė nuk ishte shqiptar. Si e
vėrejta kėtė gjė? Kur iu afrova me skalpelin tim ai u mundua tė ēlirohej dhe
atyre qė e mbanin iu desht ta shtrėngonin edhe mė fort. Filloi tė ulėrinte
pėr ndihmė, ta thėrriste zotin nė ndihmė, tė lutej: «zot, mos mė prisni
fytin, mos mė vrisni!» Meqė isha njė ushtar i ri, i nėnshtruar urdhrave tė
njė eprori tė lartė, isha i detyruar tia filloja. Ia nisa ashtu siē
kisha mėsuar ta bėja gjatė stazhit (pėr kirurgji): vendosa dorėn e majtė
mbi gjoks pėr ta mbajtur dhe me dorėn e djathtė mora skalpelin dhe fillova
ta pres. Kur skalpeli mbėrriti nė pjesėn e poshtme tė trupit, gjaku filloi
tė rridhte rrėke. Kur mbėrrita pėrafėrsisht nė mes tė prerjes djali filloi
tė ulėrinte qė tė mos e vrisnim dhe u alivanos. Isha aq i tmerruar sa nuk
e di nėse shtirej apo kishte vdekur. Nuk e di nėse kishte vdekur, por ai
nuk mbrohej mė dhe nuk lėvizte. Kur e pėrfundova mė thanė tė bėja edhe njė
prerje transversale nė pjesėn e poshtme tė trupit. Pastaj u desh tė bėhet
edhe njė prerje nė pjesėn e sipėrme tė trupit. Kėtė prerje e bėri mjeku
sepse e hetoi se isha i tmerruar dhe mė dridhej dora. Ai mė tha: «Mos u
mėrzit, jam unė kėtu». Para se ta merrte bisturinė nuk ndihem mirė kur e
kujtoj kėtė skenė - plasi njė zėnkė tjetėr mes mjekut dhe tė afėrmit tė tij.
Ky i fundit kishte harruar instrumentet pėr prerjen e brinjėve. Pėr tė dalė
sa mė shpejt nga kjo situatė e mundimshme mu kujtua se e kisha bajonetėn e
kallashnikovit qė mund tė kryente punė. Pėr ta pėrfunduar sa mė shpejt dhe
pėr ti dhėnė fund kėsaj pune, e shndėrrova bajonetėn time nė instrument
kirurgjik.
Mjeku mė tregoi se ku duhet tia prisja brinjėt. I futi duart
ndėr brinjė dhe mė tha:«Ndiqe shenjėn qė tė tregon dora ime dhe preje. Tė
mbetet ta ēosh pėrgjatė dorės sime». Pėr anėn e djathtė ai tha: «do ta
presim indin aty ku brinjėt dhe pjesa tjetėr e trupit janė njė». Tėrė kohėn
mė thoshte tė isha i vėmendshėm, tė kujdesesha qė tė mos dėmtohet AJO. E
«ajo» ishte zemra! Kėshtu veprova. Pastaj kaloi nė anėn tjetėr tė tavolinės
dhe i futi duart nė thellėsi tė kraharorit. Nė atė moment erdhi njė mjek
tjetėr i cili mė tha: «duhet tė pėrfundojmė shpejt. Nuk kemi shumė kohė.» Ky
mjek solli njė kuti, tė cilėn e vendosi pranė meje. Dhe aty pėr herė tė
parė pashė njė organ njeriu. Mė kaploi tmerri.
Do tju shpjegoj pse pati grindje nė mes tė mjekėve. Njėri prej
tyre kishte harruar pinceta qė ndėrpresin rrjedhjen e gjakut nga venat
dhe enėt e tjera tė gjakut. Pėr tė bėrė lidhjen nė dy vende ne
filluam tė pėrdorim fije najloni nė vend tė tyre. Tė najlonit qė
pėrdoret pėr peshkim. I bėmė tri herė nga dy lidhje dhe u ndalėm. I
premė venat dhe kur e mora nė duart e mia, zemra vazhdonte tė rrihte. I
lamė duart dhe shpejt e shpejt hapėm frigoriferin vogėl qė mund tė mbahet nė
dorė. Nė fund tė tij kishte njė vend tė rregulluar apostafat pėr kėtė gjė.
Mjeku nxori njė kuti plastike, tė llojit tė njėjtė si ato qė pėrdoreshin
gjatė stazhit tim. Pastaj e vendosėm kutinė qė kishte zemrėn, lėng dhe
akull dhe e mbyllėm me lloj-lloj penjsh, llastika dhe lidhėse tjera, qė nuk
mund ti pėrshkruaj me saktėsi, me qėllim qė tė mos pėrmbysej kutia. Pas
disa minutash mė ftuan qė tė shkoj nė njė sallė ku ishin eprorėt e mi. Njė
komandant i UĒK-sė, nga mė tė njohurit, mė tha: «Ta heq kapelėn! Nė Kosovė
kemi nevojė pėr ushtarė si ti! Pikėrisht kėshtu do tė ngadhėnjejmė!» Dhe mė
dha urdhėr tė merrja frigoriferin e dorės qė kishte zemrėn dhe ta vendosja
pranė njė veture. «Vendose te Volvo-ja»-mė tha ai. Volvo-ja kishte ngjyrė tė
gjelbėr tė mbyllur. Shoferi e hapi gepekun dhe mė tha ta vendosja
frigoriferin nė anėn e majtė, nė njė skaj tė izoluar afėr rrotės ndihmėse.
Pasi e vendosa frigoriferin, e lidha mirė qė tė mos lėvizte gjatė udhėtimit.
Kur mė pyetėt mė parė sesi dhe kur e kuptova se transplantimi
nuk ishte i destinuar pėr ndonjė pėrgjegjės tė lartė tė organizatės
(...)Mendoja se zemra ndoshta i ėshtė dedikuar ndonjėrit me grada tė larta,
tė cilin e kishim dėrguar nė spitalin ushtarak dhe i cili kishte vdekur
gjatė transferimit tė tij. Mendoja se zemra do tė shkonte nė Tiranė. Por,
jo! Nuk ndodhi kėshtu! Vazhduam udhėtimin deri nė aeroportin e Rinasit, afėr
Tiranės. Kur kemi mbėrritur atje dhe, kur u hap porta, pamė ushtarė
shqiptarė nė uniforma. Aty pamė njė aeroplan. Njė person doli prej tij, me
pamje tė hijshme dhe me mjekėr tė mbajtur mirė. Nuk ishte shqiptar.
Aeroplani privat kishte ngjyrat turke! Atėherė e kuptova se bėhej fjalė
pėr biznes e jo pėr mbrojtje tė atdheut. Tregti me organe. Para tė mėdha.
Asgjė tė pėrbashkėt me idealet qė mbroja. Por, bėhej fjalė pėr diēka tė
tmerrshme.
Pasi e pėrfundon dėshminė e dėshmitarit tė mbrojtur, tė kėtij
mjeku shqiptar, ish-ushtar i thjeshtė i UĒK-sė i cili pohon se ka marrė
pjesė nė kėtė krim tė urdhėruar nga eprorėt e tij, Pierre Péan-i shtron
pyetjen nėse ishte kjo dėshmi e montuar nga shėrbimet sekrete serbe,
ashtu siē pohojnė njė numėr i protagonistėve tė Ēėshtjes shqiptare?
Rreth kėsaj dėshmie, Pierre Péan-i deklaron se nuk mund tė gjejė
fjalė qė do tė mund tė komentonin fjalėt e kėsaj dėshmie qė tė rrėqeth.
Krejt ky tmerr ėshtė bėrė pėr biznes!
Ndėrsa, sa i pėrket vėrtetėsisė sė kėsaj dėshmie ai ėshtė i
bindur se lexuesi do ta krijojė opinionin e vet sapo ta mbyllė librin e
tij.
Libri i Pierre Péanit mund tė jetė me interes qė tė studiohet si
shembull i kumbarisė sė nocioneve tė pėrpiluara nga shėrbimet sekrete serbe
e sidomos shembull i shpėrndarjes sė raporteve tė sajuara mes nocionit
«mafia shqiptare» dhe ambicieve politike tė shqiptarėve tė Kosovės. Por,
mendoj se lexuesi nuk ka nevojė ta lexojė tėrė librin e Pierre Péan-it pėr
tė vėrejtur kundėrthėniet e mėdha qė pėrmban kjo dėshmi.
Nuk ka nevojė tė lexohet tėrė libri pėr tė parė absurditetin e
pohimeve se njė mjek qė ka bėrė njė stazh nė kirurgji sheh pėr herė tė
parė njė organ njeriu! Dhe tmerrohet!!! Ėshtė e tmerrshme se, nė tė njėjtėn
mėnyrė siē tallej prokuroria serbe pėr krime lufte me inteligjencėn e
qytetarėve tė Serbisė, nė tė njėjtėn mėnyrė, Pierre Péan-i, mundohet tė
tallet me inteligjencėn e lexuesve frankofon.
Cili lexues do ta gėlltisė gėnjeshtrėn se njė mjek, qė ka bėrė
edhe stazh nė kirurgji, sheh pėr herė tė parė skalpel, bisturi dhe
instrumente tjera qė pėrdoren pėr operacione! Cili lexues do tė besojė se
njė mjek, sado i tronditur qė tė jetė, nuk mund ta dijė nėse pacienti
shtiret apo ėshtė i vdekur! Cili mjek do tė pohonte se zemra e nxjerrė
vazhdon tė rrahė!
Nėse dikush nga lexuesit mund tė besojė se njė operacion aq i
ndėrlikuar mund tė bėhet pa anestezi, nuk ka lexues qė mund ta gėlltisė
absurditetin qė fillimisht pacientit i zgjidhen duart e pastaj angazhohen dy
vetė pėr ti mbajtur kėmbėt qė tė mos lėvizė!!! Ėshtė e qartė se njė gjė e
tillė i duhej skenaristit tė kėtij produksioni pėr tė krijuar imazhet ku
pacienti pėrpėlitet dhe hedh shkelma pėr ti shpėtuar copėtimit!
Tė mos flasim pėr pretendimet pėr harrimin e picetave dhe
pėrdorimin e najlonit tė peshkatarėve pėr ti mbyllur enėt e gjakut! Najlon
peshkatarėsh! Ndoshta mendonin tė gjuanin nė ujėrat e turbullta mediatike qė
krijoi publiciteti i Raportit tė Dick Marty-t! A ka mė absurde se tė humbet
kohė pėr ti mbyllur enėt e gjakut njė personi qė i ėshtė nxjerrė zemra! Aq
mė tepėr kur dėshmitari i mbrojtur dėshmon se eprorėt e urdhėrojnė disa
herė tė shpejtojė se nuk kishin kohė!
Prerjen e brinjėve me bajonetė kallashnikovi! Kush e beson? Kėtė
po e lė pėr fund! Ēka mund tė thuhet pėr shprehjen se pacientit ia
grisėn bluzėn nė dy copė duke e lėnė lakuriq,
siē e kishte lindur nėna!
Nuk pėrjashtohet mundėsia qė kėtė shprehje tipike serbe ta pėrdor edhe
ndonjė shqiptar, por, gjatė pėrshkrimit tė zhveshjes sė pacientit, nuk u
pėrmendėn pantallonat dhe nga dėshmia e dėshmitarit del se nėna e kishte
lindur kėtė pacient me pantallona veshur!
Sė paku gjatė leximit tė kėsaj dėshmie lexuesi mėsoi se dikush
mund ta njohė njė aeroplan nė bazė tė ngjyrave, madje ta identifikojė nėse
ėshtė aeroplan privat apo jo! Mėsoi se ekzistonin ngjyra turke! Shpresoj se
lexuesi nuk ėshtė habitur nga ky zbulim! Ėshtė e qartė se ai qė ia qep me
najlon peshkatarėsh enėt e gjakut personit tė cilit i ėshtė nxjerrė zemra,
ėshtė nė gjendje ti identifikojė edhe ngjyrat turke!
Ēka ka pasur nė mendje ai qė e sajoi njė shprehje aq tė
palogjikshme si pohimi pėr ngjyrat turke? Nėse ka menduar pėr ngjyrat e
flamurit turk, i cili pėrbėhet nga ngjyra e kuqe dhe ajo e bardhė, ngjyra qė
nuk janė monopol identifikimi i asnjė kombi dhe i asnjė flamuri, atėherė
shtrohet pyetja pse ky ish-ushtar i UĒK-sė nuk deklaroi se kishte njohur
ngjyrat zvicerane tė aeroplanit privat! Sepse edhe flamuri i shtetit tė
Zvicrės, si dhe i dhjetėra shteteve tjera pėrbėhet vetėm nga kėto dy ngjyra!
Ti atribuohej ky aeroplan privat Zvicrės do kishte qenė edhe mė koherent
me propagandėn serbe, sepse autoritetet e Zvicrės u akuzuan nga Shėrbimi
Sekret i Serbisė se gjoja i paskėshin lejuar kampet paramilitare private,
sallat e gjuajtjes me armė dhe klubet e sporteve luftarake pėr nevojat e
UĒK-sė.
Nė kėtė kontekst, pėrpiluesit tė dėshmisė qė u shfaq nė emėr tė
dėshmitarit tė mbrojtur nuk e sheh tė udhės tė kalohej pėrtej Adriatikut,
por ishte mė e lehtė nė drejtim tė Detit tė Zi! Ndoshta nė kėrkim tė ujėrave
tė turbullta pėr tė peshkuar, krijuesit e kėtij rrėfimi kishin nevojė pėr
ngjyrėn e Detit tė Zi!
Por, nuk ėshtė koha e peshkimit nė ujėra tė turbullt! Ata qė
dėshirojnė tė informohen objektivisht kanė mundėsi ta bėjnė kėtė. Pikėrisht
pėr shkak tė mundėsive tė mėdha qė ofron interneti, edhe pse Dick Marty
tėrhiqte vėrejtjen se asnjėherė nuk kemi qenė mė tė rrezikuar tė
shndėrrohemi nė viktima tė helmimit nga informatat. Ndoshta pėr shkak se,
siē thotė njė shprehje popullore shqiptare, «e ka mizėn nėn kėsulė»!
Ata qė kanė dashur tė informohen objektivisht kanė pasur dhe
kanė mundėsi tė shohin se pėrballė kėsaj propagande absurde as intelektualėt
serbė nuk mbetėn pa reaguar. Mė lart pėrmenda rastin e gazetares serbe
Tatjana Tagirov, e cila veprimet e mėsipėrme i cilėsoi si marrėzi tė
Prokurorisė pėr krime lufte. Kjo gazetare nuk ishte e vetmja qė reagoi
kundėr manipulimit me opinionin publik. Humanistja e njohur serbe, Nataa
Kandić, nė intervistėn qė dha pėr Radion Evropa e Lirė, hodhi dyshime rreth
tregimit tė kėtij dėshmitari. Pėr drejtoreshėn e Fondit pėr tė drejtėn
humanitare nė Serbi, ėshtė e pabesueshme tė ketė ndodhur ashtu. As edhe nė
filmat e zhanrit horror, qė kanė ēmimin fare tė lirė, njė skenar i tillė nuk
mund tė shihet.
Reaguan edhe avokatė si Dragoljub Todorović-i dhe Đorđe Dozet-i
tė cilėt theksuan se kjo formė manipulimi dhe sidomos nxjerrja e
« dėshmitarit tė mbrojtur » para kamerave paraqet shkelje tė rėndė tė
procedurave legale. Aq mė tepėr kur Prokuroria serbe pėr krime lufte nuk
ishte e ngarkuar tė zhvillonte hetime pėr kėtė rast.
Vėrejtje tė shumta u bėnė lidhur me shpjegimin qė dėshmitari i
mbrojtur u bėri procedurave tė nxjerrjes sė organit pėr transplantim!
Operimi nga ai qė kishte bėrė vetėm stazh kirurgjie, pėrderisa mjeku me
pėrvojė asiston operacionin, mungesa e anestezisė, mungesa e instrumenteve
kirurgjikale dhe zėvendėsimi i tyre me bajonetė, lidhja e enėve tė gjakut me
najlon qė pėrdorej pėr peshkim ishin vetėm disa nga vėrejtjet qė bėnin rreth
besueshmėrisė e kėtij rasti!
Nė kapitujt paraprakė lexuesi pati mundėsi tė njihej me
angazhimin e ekspertėve tė mjekėsisė ligjore, nė shėrbim tė regjimit tė
Miloević-it. Ndyshe nga praktika e regjimit tė vjetėr, kur patologėt dhe
ekspertėt e forenzikės si Slavia Dobričanin-i, Vujadin Otaević-i, Duan
Dunjić-i, Milo Tasić-i pėrpiqeshin ti fshihnin krimet, regjimi i ri i
Beogradit, gjeti njė ekspert mjekėsie, njė kirurg, pėr tia atribuuar krimin
shqiptarėve.
Pėr ti dhėnė fuqi besueshmėrisė sė deklaratave tė dėshmitarit
tė mbrojtur, skenaristėt e emisionit special Anatomia e Krimit
intervistuan edhe kirurgun, Drago Stojanović-in. Nė bazė tė asaj qė u tha
para se tia jepnin fjalėn, qėllimi i kėsaj interviste ishte tė merrnin
mendimin e njė eksperti tė kirurgjisė nėse ishte e mundur tė kryhej nxjerrja
e organeve nė mėnyrėn se si e kishte pėrshkruar dėshmitari i mbrojtur.
Drago Stojanović-i, i cili e kishte parė intervistėn ende pa u
transmetuar nga Radio Televizioni i Serbisė, nė cilėsinė e ekspertit tė
njohur, deklaroi se pėrshkrimi i dėshmitarit tė mbrojtur ėshtė i besueshėm
(...) Nė parim, teknikisht dhe teknologjikisht ėshtė e mundur qė tė bėhet
ashtu. Edhe rreth vendosjes sė zemrės nė frigorifer dhe transportimi i
duken tė besueshme dhe autentike. Parimisht tė gjitha kėto i pėrkasin disa
aspekteve procedurale, qė natyrisht bėhen nė njė mėnyrė specifike. Nė parim,
ēdo gjė qė thuhet nė kėtė dėshmi pėrputhet me metodat se si bėhet njė gjė e
tillė, kur duhet tė bėhet nė bazė tė metodave tė sofistikuara.
Tė gjithė kirurgėt e dinė se, nėqoftėse zemra e nxjerrė nga njė
pacient nuk transplantohet menjėherė apo nėse nuk vendoset nė aparaturė
speciale qė do ta mbanjė nė funksionim deri nė momentin e transplantimit,
ajo zemėr, mund tė bėhet e pa pėrdorshme!
Edhe nė qarqet mjekėsore serbe u shpreh habi se si ishte e
mundshme qė dikush nga mjekėt tė deklarojė si tė besueshėm versionin e
dėshmitarit se mund tė nxirret zemra pa anestezi, nga njė stazhier
kirurgjie, me bajonetė
!
Arsyet pse nuk do tė vazhdoj me citimet e tė gjitha reagimeve do
tė dalin nė shesh nga pėrmbajtja e epilogut tė kėtij kapitulli. Jam i bindur
se ky epilog do ta sqarojė lexuesin pėr shumė aspekte tė anatomisė sė
krimeve qė i visheshin UĒK-sė.
EPILOGU
Kirurgu i njohur serb i kirurgjisė vaskulare, Goran Kronja, i
cili ka qenė shef i ekipit pėr transplantimin e organeve nė Akademinė
Spitalore Ushtarake nė Beograd, nė intervistėn pėr «Svedok» reagoi lidhur me
emisionin sensacional tė Radio Televizionit tė Serbisė, tė titulluar
«Anatomia e krimit».
Po sjell pėr lexuesin pjesė nga deklaratat e kėtij kirurgu sepse
ėshtė njė dėshmi e mirė se logjika e moēme e regjimit tė vjetėr tė
Beogradit pėr sajimin e krimeve dhe stigmatizimin e shqiptarėve, logjikė qė
vazhdon edhe nga regjimi i ri, nuk gėlltitet me lehtėsi as nga
intelektualėt serbė.
Marrėzia e Prokurorisė serbe pėr krime lufte
Tregimet pėr trafikimin e organeve nė Kosovė janė marrėzi. Ku
janė provat materiale? Ajo pėr ēka dyshohet se ėshtė bėrė nė Kosovė dhe
Metohi dhe nė Shqipėri, pėr nga lloji ėshtė transplantim kadaverik. Nė kėtė
aspekt, e vetmja gjė e logjikshme ėshtė se organi ėshtė marrė nga njeriu i
gjallė dhe pastaj ėshtė lėnė tė vdesė. Sipas mendimit tim, nėse kjo ėshtė e
vėrtetė atėherė kjo veprimtari ėshtė e pėrbindshme dhe ky krim do tė ishte
krimi mė i rėndė i shekullit 20. Por, nėse njė gjė e tillė nuk ka ndodhur,
atėherė ėshtė i pėrbindshėm edhe mendimi nė atė drejtim. Truri qė e ka
menduar njė gjė tė tillė duke u bazuar nė indikatorė tė paverifikuar, tė
pabesueshėm ėshtė gjithashtu pėrbindshėm.
Jam i bindur se nė Kosovė nuk janė nxjerrė organe. Jam i bindur
se ky tregim nuk qėndron. Ėshtė e mundshme qė ka pasur krime, ėshtė e
mundshme qė tė rrėmbyerve tua kenė shkulur organet, ėshtė e mundshme qė ti
kenė copėtuar... Por, jo pėr ti pėrdorur si material transplantimi.
E dimė se me organe pėr transplantim bėhet tregti. Por kjo ėshtė
njė ēėshtje tjetėr. Qė tė shitet cilido organ qoftė duhet ti plotėsojė disa
kritere mjekėsore rigoroze dhe tė ndėrlikuara. Organi nuk mund tė nxirret nė
ēfarėdo dhome dhe prej njeriut tė gjallė. Ėshtė e pakuptimtė! Pohimet e
kėtij dėshmitari se e ka nxjerrė zemrėn nga njeriu i gjallė pėr ta shitur mė
vonė janė thjesht budallallėk dhe unė habitem pse Prokuroria pėr krime lufte
e ka marrė njė gjė tė tillė si tė ishte e vėrtetė. Zemra e nxjerrė nė atė
mėnyrė, siē e ka pėrshkruar dėshmitari, ėshtė e pavlefshme. Nuk ekziston
kirurg qė mund tė transplantojė njė organ pa origjinė, pa analiza paraprake
mjekėsore. O njerėz, afati i qėndrueshmėrisė sė zemrės nga koha e
ndėrprerjes sė rrahjeve e deri te transplantimi ėshtė maksimumi 12 orė. Ky
ėshtė njė detaj logjik qė lidhet me pohimet se tregtia me organe, shtėpia
e verdhė e kėshtu me radhė kanė ndodhur nė Shqipėrinė Veriore. Nė atė kohė,
nga Kukėsi dhe Burreli (Shtėpia e Verdhė) e deri nė Tiranė, ku ndodhej
aeroporti mė i afėrt, ėshtė dashur tė kesh dhjetė orė tė mira nė dispozicion
dhe veturė tė mirė terreni sepse rrugėt ishin jashtėzakonisht tė kėqija. E
tė mos flasim pėr kushtet e sterilizimit qė lypen.
Prokurori pėr krime lufte, Vladimir Vukčević-i thotė se para se
tė bėhej publike kjo dėshmi janė konsultuar shumė ekspertė mjekėsorė, me
qėllim qė tė tregojnė nėse mund tė kryhej ndėrhyrja ashtu si e tregonte
dėshmitari. Kjo ndėrhyrje, ku e vetmja gjė e rėndėsishme ėshtė tė merrej
organi dhe tė paketohej nė mėnyrė tė sigurt, nuk duhet tė ngatėrrohet me
metodėn e transplantimit tė organit.
Sigurisht qė njė veprim i tillė, qė me aq lehtėsi prokurori e
cilėsoi si ndėrhyrje kirurgjike, mund tė ndodhė, siē mund tė ndodhė qė
njeriu i gjallė tė ngulet nė hunj. Megjithatė, paketimi i sigurt ėshtė
diēka tjetėr. Nga tregimi i dėshmitarit del se kėtu nuk kemi tė bėjmė me
kurrfarė paketimi tė sigurt. Kjo ėshtė e qartė edhe pėr secilin spektator
tė vėmendshėm tė televizionit dhe lexuesit e gazetave, e lere mė pėr shumė
ekspertė mjekėsorė qė na i paska konsultuar Prokuroria pėr krime lufte.
Prokurori pėr krime lufte Vladimir Vukčević-i flet pėr gjoja
respektimin e procedurave mjekėsore! Pėr ēfarė procedurash mjekėsore dhe
pėr ēfarė paketimi tė sigurt flet ai? Kush janė ata shumė ekspertė
mjekėsorė qė janė konsultuar qė tė na tregonin se si ėshtė e mundur qė
dikujt ti hapet kraharori me bajonetė Kallashnikovi. Me bajonetė, e cila
ėshtė e konceptuar pėr tė prerė telat me gjemba, mė parė mund ta dėmtosh
zemrėn sesa ta nxjerrėsh pėr transplantim. Madje edhe te njeriu i vdekur, e
jo mė te njeriu i gjallė i cili lėviz, dridhet dhe ulėrin. Dėmtimi i zemrės
mund tė ndodhė edhe me instrumentet mė tė sofistikuara kirurgjike nga dora e
pashkathėt e lėre mė nga bajoneta.
Siē shihet, Prokuroria pėr krime lufte sėrish ka rrėshqitur. Pėr
mė tepėr, nuk ėshtė hera e parė.
Organi qė eksplantohet duhet tė nxirret nė mėnyrė qė tė mos
dėmtohet as fizikisht e as biokimikisht. Organi i nxjerrė pastrohet mirė,
mbushet me konservans dhe futet nė kontejner tė sterilizuar dhe tė mbushur
me akull. Madje edhe manipulimi me kontejnerin duhet tė jetė i sterilizuar.
Paralelisht me kėtė proces zhvillohet edhe procesi i pranimit nga
recipienti, respektivisht pranuesi i organit. Veshka duhet tė transplantohet
brenda 24 orėve ndėrsa mėlēia brenda dhjetė orėsh. Sa kam punuar nė
Akademinė Spitalore Ushtarake veshkėn e kemi futur brenda 45 minutave e
deri nė njė orė.
Nė rastet kur kemi tė bėjmė me transplantim kadaverik procesi i
konservimit tė organit fillon ende pa u nxjerrė nga trupi. Fillimisht
instalohen kanilat, nėpėrmjet tė cilave veprohet me konservues dhe organi
ftohet. Nė kėtė rast nuk duhet tė harrohen edhe problemet tjera teknike pėr
sigurimin e sasisė sė nevojshme tė akullit tė sterilizuar. Sigurimi i
akullit tė sterilizuar paraqiste problem tė madh edhe pėr Akademinė
Spitalore Ushtarake. Vetėm pėr njė transplantim shpenzohet nga 30kg e deri
nė 40kg akull i sterilizuar. Pra, pėr nxjerrjen e organeve duhen kushte tė
sterilizuara, mbėshtetje e mirė laboratorike dhe mjete shumė tė shtrenjta.
Deri para pak kohėsh nė Serbi, qė jemi shumė mė mirė tė pajisur se Kosova,
vetėm nė Akademinė Spitalore Ushtarake nė Beograd ka pasur laborator pėr
pėrgatitjen e mjeteve. Mendoj se nė Kosovė nuk janė nxjerrė organe. Jam i
bindur se ky tregim ėshtė i paqėndrueshėm.
Pohimet e Prokurorisė serbe pėr krime lufte nė rastin mė tė mirė
mund tė konsiderohen si mendjelehtėsi, nėse jo politikisht tė motivuara me
qėllim qė tė provokohet sensacion pėr njė lėndė gjyqėsore qė ende nuk ka
lėvizur mė larg se indikacionet.
Ajo qė ėshtė e pakuptueshme lidhet me atė pse askush nga kolegėt e mi
kirurgė nuk e ka ndjerė nevojėn qė tė ngrihet dhe tė tregojė publikisht pėr
mungesėn e logjikės dhe pėr kundėrthėniet e qarta mjekėsore qė dalin nga
tėrė ky tregim. Ka mjaft kirurg tė mirė qė do tė kishin mundur ta bėnin njė
gjė tė tillė.
I kam pyetur disa prej tyre pėr kėtė gjė. Privatisht mė thanė se
vėrejtjet e mja janė tė drejta dhe se kėtu diēka nuk ėshtė nė rregull. Por,
nuk dėshirojnė tė shprehen publikisht. Ndoshta ka ndonjė lidhje me
politikėn - shprehet Goran Kronja, ish-shefi i ekipit pėr transplantime
organesh nė Akademinė Spitalore Ushtarake nė Beograd.
Vėrejtjeve tė kirurgut tė njohur serb tė kirurgjisė vaskulare,
qė ka bėrė mbi 200 transplantime tė organeve, nuk kam ēka ti shtoj asnjė.
Ndėrsa, pėr dilemat e tij nėse heshtja e kirurgėve tjerė nė Serbi ka lidhje
me politikėn, mendoj se Goran Kronja nuk e ka lexuar shkrimin e gazetarit
serb, Miroslav Filipović-i, «Marshi i
gjatė drejt sė vėrtetės pėr krimet». Lexuesit i kujtohet se Miroslav
Filipović-i pėrjetoi pasoja tė rėnda nga regjimi i Beogradit pėr shkak se
kishte ngritur zėrin kundėr krimeve serbe nė Kosovė. Nė kontekstin e
shprehjes sė habisė nga ana e kirurgut serbe Goran Kronja-s pse kirurgėt
tjerė serbė nuk reagojnė ndaj budallallėqeve pėr trafikimin e organeve po
sjell kritikat qė kishte bėrė Miroslav Filipović-i 13 vjet mė parė ndaj
sjelljes sė intelektualėve, institucioneve kulturore, fetare dhe akademike
tė Serbisė qė kishin hyrė nė shėrbim tė regjimit tė Miloević-it.
Ėshtė vėshtirė tė gjendet institucion kombėtar qė tė jetė
munduar ta ruajė popullin serb nga kryerja e krimeve. Nė veēanti ėshtė e
vėshtirė tė gjenden institucione qė nuk e kanė nxitur popullin serb tė
kryejė krime. Ku ka qenė Akademia e Shkencave, ku ka qenė Kisha, ku ka qenė
Universiteti, ku kanė qenė partitė politike? Ēka ndodhi me Kishėn e cila
paralajmėroi se do ti hapė dosjet e krimeve serbe nė Kosovė? Ku mbeti
paralajmėrimi i Kishės se nė emėr tė popullit serb do tė pendohet dhe do tė
kėrkojė falje nga viktimat tona?...
Nė perėndim Miloević-in moti e kanė quajtur «kasap tė
Ballkanit» dhe e kanė krahasuar me Hitler-in. Gjermania e para Luftės sė
Dytė nuk mund tė krahasohet me Serbinė e fillimit tė viteve tė nėntėdhjeta.
Kur Hitler-i filloi tė ēartet dhe ti ngjajė njė kafshe tė tėrbuar, e
braktisėn njė numėr i intelektualėve, i shkencėtarėve dhe i artistėve mė
eminentė tė popullit gjerman. Edhe pse Serbinė e Miloević-it e braktisėn
njė numėr artistėsh, shkencėtarėsh dhe intelektualėsh, shumica e tyre u vunė
nė shėrbim tė tij, pėrkundėr asaj se e dinin se me urdhrin e tij, me
miratimin e tij ose sė paku me dijeninė e tij, ēdo ditė nga dora serbe
pėsonin qindra njerėz tė pafajshėm. Tani, tė kėrkohet nga kėta njerėz qė tė
flasin pėr krimet qė janė bėrė, do tė thotė tė kėrkohet nga ata qė ta
pranojnė fajėsinė e tyre.
Miroslav Filipović, Marshi i gjatė drejt sė vėrtetės pėr krimet f.27-28
|