Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ALEKSANDĖR SHALLVARI
Hyrje
U lind nė Shkodėr mė 1963.
Filloi tė shkruaja poezitė e para nė kohėn kur ndjente shumė
vėshtirėsi t'i shpreh bukurinė e madhėrishme vajzės sė parė qė i pėlqente. E
ndjente qė vargjet i dilnin me lehtė. E gjithė krijimtaria nė vazhdim e
Shallvarit ėshtė vetėm njė ndjenjė qė pėrsėritet herė pas here.
Nė rininė e hershme ka kontribuar si regjisor nė shumė
aktivitete tė Klubit tė Rinisė "Heronjtė e Vigut" nė Shkodėr, me studentėt
dhe amatorėt.
Ka shkruar shumė shkrime artistike e me tema pėr kulturėn nė
gazeta lokale si dhe nė ato qendrore.
Dy libra me poezi tė botuara deri tani:
- "Ti hėnėn tėnde dot se gjen"
- "Shpirt klandestin".
Ėshtė nė proces libri i tretė me tregime e poezi edhe nė gjuhėn
italiane.
LOJĖ
Ėshtė lojė,
E gjitha kjo ēfarė ndodh mes nesh,
Ėshtė lojė,
Lojė e marrė qė askush nuk di tė fitojė,
As tėrhiqet nga sfida kokėfortė. Ėshtė lojė,
Me dy porta zemre
E nervat tel.
Ti nė tė majtė andej nga dielli perėndon,
Nė mes njė arbitėr tekanjoz,
Qė vetėm fishkėllen,
Herė herė pa shkak, nga xhepi nxjerr,
Me mijėra kartonė tė kuq,
Si sytė tanė qė digjen nervash e xhelozish.
Topi vėrtitet sa nė njė krah nė tjetrin,
Duke marrė me vete baltėn e akuzave pa fund,
Bėn gol nė ndėrgjegjen e vrarė
Nė ndėrgjegjen pa portier.
Ėshtė veē njė lojė,
Kjo lojė e marrė,
E dashura ime.
Pa spektatorė,
Pa komentues,
Me gazetarė vesh ngritur
Gati tė shkruajnė kėtė kronikė sarkazėm
Qė ndodh mes nesh
Ėshtė lojė,
Lojė e marrė,
Rrezikshmerisht se njėri nga ne,
Patjetėr do humbė,
Pėr tė mos e ndarė humbjen
Barazisht
Ėshtė lojė,
Lojė e marrė,
Marrėzisht.
UDHĖKRYQ
Ke kohė qė mė shmangesh
Pyetjeve tė mia i shmangesh njėsoj,
Fsheh sytė pa kuptuar se pėrgjigje,
Patjetėr kėrkoj
Ke kohė qė ndryshon bisedė,
Qė pyet pėr yjet se ndezur janė,
Duke harruar qė yjet e ndriēimit tėnd,
Shuar llambat kanė
Ke frikė nga vetja,
Nga unė ke frikė,
Duke mohuar ndjenjat e vėrteta,
Ato qė tė djegin nė shpirt
Ato qė fsheh fizikisht.
Vajzė e humbur nė udhėkryq
IKI
Iki,
Pas mė ndjek kjo heshtje e pafund,
Kryqėzuar nga mijėra dilema,
Tė palosura nė tė vetmen valixhe gri,
Qė plas nga dhembja.
Iki,
Sdi se ku!
Sdi pėr ku
Veē ik,
Sa mė larg dėshpėrimit qė si njė kryq i thyer
Mė varet kurrizit tė mijra pyetjeve,
Deri sa mė hedh nė tė vetmin ishull pa oqeane rrethuar.
Rrėnjėt e tė vetmit port,
Lėkunden poshtė hijeve tė vdekura,
Ndėrsa hapat e mi kėrcasin nė pellgje mumjesh syshqyer.
Iki,
Sdi se ku
Sdi pėr ku
I vetmi banor i mbijetuar
Nė kėtė ishull pa kuptim.
PLUHUR
Ky pluhur qė ngrihet nga lart mė qorron shikimin,
Harroj se rrugės pėrballė qėndron njė mal i lartė dyshimesh
Ndėrsa veshėt mė shurdhohen nga sirenat e detrave.
Ndėrkohė kuajt hapin gropa mbi baltėn e thatė
E turfullojnė duke ngritur bishtat lart.
Dy metėr mė tutje
Qiparisat qajnė
Pėr tė vdekurin qė vonon,
Mbi varr tė hapur
shtrirė mėnjanė,
E njė tufė korbash bėjnė kryq
me krra, krra
Ky pluhur gri qė ngrihet nga lart
Ka shijen e njėjtė me ndarjen,
Tė futet nga hundėt e deri nė shpirt,
Helmon udhėt, nga nis e mbaron
kjo frymėmarrje jete,
Mbėshtetur nė tė vetmen shpresė:
"Se ēdo ideal do kthehet nė prostitutė",
Paguar nė tė zezė,
pa faturė,
Pa taksė orgazme qė tė shpėrthen nga hundėt,
Ndėrkohė,
Demonet qeshin nė gjumė
Harroj,
se para meje ka veē hendeqe,
Kurthe lepujsh, dhe zagare tė tėrbuar,
Gjahtarė me ēifte grykė-zgjuar
Dhe zjarre,
gati pėr tu bėrė karbon
Alucinacione tė njė shpirti qė vdes,
Vetmisė sė kohės
kur,
kambanat me heshtjen e tyre shurdhojne
Akrepat e orėve qė ecin mbrapsht
MORALI
Sa shumė peshon,
Supeve tė thatė,
Mbi gropėn e stomakut
Ngėrē i gjatė.
Pėrbindėsh imoral,
Kacavarur simptomave meskine,
Nė duel moralistesh bisht gjatė
Nė paqe me lumturinė klandestine.
Mbi kudher shtrirė,
I ngrirė,
Me ēekan tė lirė
Goditet pa mėshirė,
Nėn thundrėn shkrirė,
Mbi zjarr ciklopesh
Trup mpirė,
As I burgosur,
As I lirė
SHI
I imėt,
monoton ,
i ftohtė,
rrėqethės,
pa zhurmė,
kryeneē,
profet nė idenė
e vet,
melankonik
nė trishtimin
qė pėrcjell,
platonik
nė abstrakten
se si bie,
ashtu pikė, pikė
nė tokė tė askujt.
Lėndon
optimistėt
Nervozon
xhironistet
Pikėllon mė tepėr
Melankonistet,
Bie
trishtueshėm
Nė tokė tė askujt.
I lehtė ,
I ujshem,
Indiferent
I llastuar,
I bezdisshėm,
Ky shi I hollė
Nė marsin
E sapo nisur.
BURGU IM
Pa pranga - duar lidhur para e mbrapa
Pa njė ēeli - rrethuar nga mure tė padukshme intrigash,
Pa roje - thundrėn e rėndė mbi gjoks
Pa gjyq - mjekėr gjatė, gjykatės tė pėrditshėm,
rrugės nga ec,
Pa bukė - mė ushqejnė me pjata demagogjish,
Pa njė vendim - pa njė faj qė e vuaj ēdo ditė,
Pa njė shtrat - dy metėr tokė tė djerrė e njė shelg,
Pa njerėz afėr - foto pėrbindėsh tė kuq mbi komedinė,
Pa njė cigare - poshtė kėmbėve zjarre qė nuk shuhen kurrė,
Pa njė apel - avokatė tė vdekjes veshur nė tė zezė,
Pa dritė - diellin e kanė burgosur nė qelinė pėrballė,
Pa shpresė - ajri mbyt mushkėritė,
Pa kuptim - kuptimin e kanė arrestuar njė ditė pas meje,
Pa dashuri - e varrosen nė mėngjes, para syve tė mi
ĒAST
Dy shpate njė lum dhe njė urė,
Njė tokė,njė arė dhe njė bujk,
Njė zjarr njė thengjill dhe njė furreė
Njė dritė,njė mėngjes dhe njė muzg.
Njė kalė,njė shalė e njė princ blu,
Njė det njė valė e njė varkė diku,
Njė stinė njė verė dhe njė karajfil,
Njė darkė,njė natė dhe njė kandil,
I ndezur gjoksit e shpirtit tim.
Njė bletė mbi nektar e njė zgjua,
Njė pemė njė mollė e njė ftua,
Njė vajzė njė nėnė e njė grua,
Njė shteg,njė blerim e njė krua,
Qė freskon e shplodh shpirtin tim
Njė bli njė stol e njė pėrkulje,
Njė vashė dy buzė e njė puthje,
Njė trup dy duar e njė pėrqafim,
Dy fjalė buzė veshit e njė dritherim,
Dy duar tė tjera e njė tjetėr trup,
Njė hėnė nė ikje qė gjurmon pa turp,
Pėrplasen zhurmshem mbi fantazinė time.
RETORIKĖ
Asht nji koh,
pa koh,
nkohėn e vet,
Asht nji ēast,
si ēasti
nēastin e vet
Asht nji rrugė,
rrugės qė tė ēon
nė rrugė tė vet,
Asht nji orė,
pa orė,
kur ora tė thėrret,
Asht nji drit,
qė ndrit
nė dritė tė thell
Asht nji fjalė ,
pa fjalė,
fjalė kėrkon
Asht nji buzė,
buzė me buzė
puth me epsh,
Asht nji ti,
kur je ti,
nė vet tė parė,
Asht nji mendje,
pa menduar
mendon,
Asht nji ankth,
nė panik
tkerkon,
Asht nji frik,
mbush me makth
sdi ku shkon,
Asht ky varg,
krejt pa faj
Veē lėngon
|