|
Pėrgatiti: Jeton KELMENDI
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ALI PODRIMJA
Hyrje
Ali Podrimja
ėshtė autor i mė shumė se dhjetė vėllimeve me poezi dhe mbahet sot nga
kritika si pėrfaqėsuesi mė tipik i poezisė sė sotme shqiptare dhe si njė
poet me emėr dhe nė shkallė kombėtare. Botėn e vet poetike poeti e artikulon
pėrmes njė sistemi figurativ tė konsoliduar (veēanėrisht me simbolin dhe
metaforėn) dhe me njė shkallė mjaft tė lartė ndjeshmėrie.
Ali
Podrimja lindi e u rrit nė Gjakovė. Studjoi gjuhė dhe letėrsi shqiptare nė
Universitetin e Prishtinės, ku dhe jeton aktualisht. Periudha vendimtare pėr
formimin shpķrtėror dhe intelektual tė poetit janė vitet pesėdhjetė. Mė 1957
botoi poezinė e parė nė revistėn "Jeta e Re". Ishin vitet kur shqiptarėt nė
Kosovė pėrjetonin njėrin nga terroret me tė egra tė pushtuesit serb, kohėn e
aksionit famėkeq pėr mbledhjen e armėve dhe tė shpėrnguljeve mė dramatike tė
pėrmasave tragjike pėr Kosovėn dhe shqiptarėt (rreth treqindmijė tė
shpėrngulur dhunshėm nė Turqi). Poeti rritej dhe piqej nė kėto kushte, nė
kėtė atmosfere agonie, qė e kishte mbėrthyer Kosovėn.
Qyteti i
Gjakovės, ku kishte lindur dhe shkollohej, qytet me traditė tė pasur
patriotike, ishte mė i godituri nga kjo vėrshimė policore e UDB-sė serbe.
Poeti i pėrfshirė nė kėtė pėrditshmėri ndjeu nevojė tė rezistojė, tė
kundėrvihet dhe ta stigmatizojė tėrthorazi synimin e pushtuesit: Qaj rrafshi
im i dashur, qaj! (fjala ėshtė pėr rrafshin e Dukagjinit,) Diellin tėnd
verbuar e kanė tytat E vatrat shkimbur deri mė njė... Vargjet janė shkėputur
nga poemthi lirik ,Hija e tokės", tė cilin Ali Podrimja e shkruajti nė vitin
1960, kur ishte gjimnazist.
Njė vit
mė pas, mė 1961, Ali Podrimja botoi pėrmbledhjen e parė me vargje elegjiake
Thirrje. Mė pas vijnė pėrmbledhjet Shamijat e pėrshėndetjeve (1963), Dhimbė
e bukur (1967), Sampo (1969), Torzo (1971) etj., deri nė veprėn e tij
mjeshtėrore Lum, lumi, (1982), qė shėnoi njė kthesė nė poezinė bashkėkohore
kosovare.
Nė vitet
'80 e '90 ai do tė vazhdojė tė botojė libra poetikė si Zari, Buzėqeshje nė
kafaz etj., deri te dy librat nė prozė: Burgu i hapur (1998) dhe Harakiri
(1999). Kur pėr njė poet themi se nuk ėshtė konvencional, pra ėshtė modern,
kėtė duhet ta kuptojmė kėshtu: Ali Podrimja e ēliron poezinė shqipe nga disa
rregulla metrike, siē ėshtė: vargu i thurur, apo nga pėrmbajtjet si fryma
apologjike, brohoritėse e poezisė sė pasluftės etj. Por, ai vendos parime tė
tjera krijuese, siē ėshtė vargu i lirė, shqiptimi metaforik, gjuha e
ironisė, efikase pėr tė shprehur zona mė tė errėta apo mė tė fshehta tė
natyrės sė njeriut.
Synimi i
poetit pėr t'u fshehur pėrmes reflekseve ezopike dhe pėr t'i pėrcjellė ato,
duke shmangur ndalesat e jashtme, e nxjerrin nė plan tė parė mesazhin dhe nė
plan tė dytė atė pjesė tė vlerės artistike qė arrihet pėrmes ritmit dhe
euforisė. Me rėndėsi ėshtė tė kuptohet, nėse kėto parime poetike tė Ali
Podrimjes, janė parime tė njė brezi dhe tė njė kohe dhe duhet tė njihen si
pėrvojė. Pa to nuk mund tė kuptohet dhe tė zbulohet arti poetik nėpėr kohė,
sidomos pėr krijuesit e rinj, poetėt e mėdhenj janė shkollė, nga e cila mund
tė mėsojnė; janė pėrvojat, nga tė cilat do tė nisin ata tė krijojnė parimet
e tyre poetike.
Poezia e
Ali Podrimjes, e pėrkthyer nė shumė gjuhė tė huaja, ėshtė pranuar e
vlerėsuar pikėrisht pėr arsye se nė thesarin universal tė vlerave, hyn
bindshėm pėrmes koloritit tė veēantė, pėrmes botės shpirtėrore me
individualitetin e vet tė formuar, tė ndryshėm nga tė tjerėt.
(http://wikisource.org/wiki/Author:Ali_Podrimja)
Poezi
Ali PODRIMJA
UNĖ BIRI YT
Unė biri yt, Kosovė, t'i njoh
dėshirat e heshtura,
t'i njoh ėndrrat, erėrat e fjetura me shekuj,
t'i njoh vuajtjet, gėzimet, vdekjet,
t'i njoh lindjet e bardha, caqet e tua tė kallura;
ta di gjakun qė tė vlon nė gji,
dallgėn kur tė rrahė netėve tė pagjumta,
e tė shpėrthejė do si vullkan,
mė mirė se kushdo tjetėr tė njoh, Kosovė,
Unė, biri yt.
EPIKA
Me shekuj kam shitur gjakun
e rritur jam me gjakun e shitur
Me shekuj kam hėngėr me veten
e ditur s'kam tė qesh me veten e tepruar...
Miq,
Kosova ėshtė gjaku im qė nuk falet!
ANKTHI
Toka ime digjet, toka ime e dashur,
balli im i ngrysur,
pishė...
Caqet e tua herėt t'i kam pėrbirė me hijet e mia,
Kosovė, pėrrallė e lashtė!
Herėt m'i ke lidhur kėmbė e duart me skamje,
vuajtje e vdekje...
Medet, kė mė parė tė shpėtoj: veten apo zogjtė
e ngrirė n'ajėr?
Nipave ē'tu them pėr kėngėn time tė vdekjes?
- Heu, edhe kryet po tė ma hiqni, tjetra do t'mė
kish mbirė!
Toka ime digjet
nė ēdo pėllėmbė tė trupit tim - toka e mallkuar..
ME JETUE
Tim bir, Lumit
Erdhe nė jetė
Nuk ka mė nevojė pėr kuje, lutje
Kryesorja tė jetosh
Kėtė gur ta hedhėsh mė larg se Unė
Prandaj:
Bukėn ta pjekėsh dy herė nėn saē
Ujin ta ziesh deri nė shkallėn 99
Derisa tė mbetesh ti i vetmi kėrthi nė ajėr
nė kohė kozmos.
Metafora e Jetės Sime
nėse s'flas
jeta ime s'ka qetėsi
fjala ime bėhu Unė
heshtja tė tė mos shtypė
nė gurė
rnulliri
nėse s'flas
jeta ime s'ka qetėsi
fjala ime bėhu Unė
plaga ime
le tė marrė
frymė thellė
ME QENĖ
Tė jesh shqiptar
e vdekja tė mos tė gjejė
edhe nė skaj tė botės
e pamundur ėshtė
Tė jesh shqiptar
e ndonjė qen tė mos tė ndjek
deri nė varr
e pamundur ėshtė
Shqiptar tė jesh
botėn varr tė mos e kesh
e pamundur ėshtė
e pamundur
Nė trupin tim
plaga mė e thellė
sa mė afėr
Bregut
lum lumi nuk ėshtė nė linjė
TI DHE UJI
Diellin ta shikosh nga hija e
plepit
Dhe ta matėsh
Kur hijen tėnde s'mund ta kapėrcesh mė
Qenit ruaju se tė kafshon ajo kafshė shtėpiake
Besnik i madh i Njeriut
Nga kafshimi i gjarprit mund tė shpėtosh
Macen nxirre nga fjalori yt gjithsesi
Ajo s'ėshtė simbol i kohės sate as i artit tėnd
(Unė gjithmonė ia kam frikėn edhe
Lules edhe
Femrės)
Kur tė flasėsh fol tė dėgjohesh nė
bjeshkė
tė dėgjohesh nė shkretėtirė
Pėr tė dytėn herė mbetesh pa kokė ose kush
nuk tė beson:
Sa mė pak shikoje veten nė pasqyrė
Dhe kurrė mos mendo: I pari
Ai qė ka ekzistuar para teje jam UNĖ
Ai qė do tė kujdeset pėr ditėt e mia tė mbrama
Pėr ėndrrat e mia e qetėsinė je Ti
Me pleh kurrė mos u pajto: Nxirre nė gjysmė
tė natės
nė pikė tė vapės
Asgjė mos rrit asgjė mos krijo me dhunė
Rast i humbur nuk je edhe pse pylli
dendėsohet
Mund ta kalosh natėn nė Kullėn time tė vetmuar
nė botė
Dhe si tė duash Ti Lumi
Kryesorja: jetėn ta jetosh pa e vrarė
Dhe pa tė mbetur nė kėmbė ndonjė therrė
e saj e zezė
Bashkudhėtari im
Ta provojmė vetveten derisa kemi frymė.
NJĖ NATĖ NGA NETET PA GJUMĖ
Zgjohu Kosovė!Zgjohu nėna ime e dashur,
balli dhe emri im i shkelur,
zgjohu,oj!A po e ndien vajin tim?
A po sheh si ti kam ngulur sytė
mu nė zemėr,mu nė shpirt,
si t`i kam hedhur duart rreth belit
pėr tė pėrqafuar unė, ashti yt?
Zgjohu,Kosovė!
Nga degėt e mia tė thyera kush po dahet,
kėtė cater kush po e le?
Ē`janė kėto gjurmė gjaku qė po shtohen
nėpėr fytyrėn tende,
kėto varre e murana qe po sillen vėrdallė
rreth shtėpisė sime?...
Zgjohu, Kosovė!Zgjohu, nėna ime e dashur,
balli dhe emri im i shkelur,
Zgjohu, Kosovė!...
Sonte vetėm mbeta e
nė derė tė oborrit askush s`po me troket,
askush mė, thua vdekur jam e harruar
Nė kėto troje e suka gjaku.
Thua mė ėshtė shkrimbur hisja
e mbyllur dera e konakut.....
Zgjohu, Kosovė, flakė e hershme e ashtit tim
t`pelcitur.
Bota nė ty le tė kallet!
PARISI, VENDLINDJA
Do tė hyjmė nė Paris
gurin tonė aty do ta ngulim,
nuk do tė na presė Teuta, Genti,
nuk do tė na presė hordhi e egėr romake,
nuk do tė na presė njeri i gjallė.
Nė Paris do tė hyjmė;
ėndėrrat do t'i varim nė krahė tė lejlekėve
te njė krua do t'i lajmė sytė, duart lythore,
do t'i lėmė netėt ballkanike pas shpine
vallet, kėngėt, baladat, pėrrallat,
vetėm fyellin do ta marrim
t'i biem kur tė na rrokė malli,
kur humbim nė grumbullin e klosharėve,
tė hijeve,
tė minjve,
deri vonė rrugėve tė Parisit nė metro marramenthi:
do t'i marrim erė ftoit tė vendlindjes
pėr kohėt pis do tė flasim me gishta,
nuk do tė shkelim asnjė mizė,
nuk do tė trembim asnjė zog,
nuk do tė derdhim zjarr, vrer,
mbi kokė tė njeriut,
Evropės sė pėrgjumur s'do t'i pėrulemi
as perėndive tė krisura.
Ma jep besėn, Lum Lumi,
se nuk do tė harrojmė vendlindjen.
RĖNKIMI
Qaj, rrafshi im i dashur, qaj!
Diellin tėnd verbuar e kanė tytat,
E vatrat shkimbur deri nė njė.
Zogun nė qiell, zogun ta kanė vrarė
Me duar tė mia tė ēara
Me rrashtat tona tė shpuara mbuluar tė kanė;
Pragje thyer e konaqe mbyllur...
Pėr gjithkė e pėr askė vrarė jemi...
Qaj, rrafshi im i dashur, qaj.
Plepi im qiellin do ta shpojė,
Plepi im i kallur
Qiellin e humbur majė njė shpate.
|
