Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ALI SH
BERISHA
Hyrje
Ali Sh.
Berisha u lind mė 20.05.1949 nė fshatin Llukar, komuna e Prishtinės.
Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje. Gjimnazin, SHLP - dega e
Albanistikės, Fakultetin filologjik - Dega Letėrsi dhe Gjuhė Shqipe nė
Universitetin e Prishtinės.
Nga viti 1971 e deri nė vitin 1976 punoi nė Normale tė
Prishtinės, nga 2 shkurti i vitit 1976 e deri mė 5 korrik 1990 punoi nė
Televizionin e Prishtinės, nė vitin 1992 dhe 1993 punoi nė Qendrėn pėr
Informim tė Kosovės, nga viti 1993 punoi arsimtar i gjuhės shqipe nė
Shkollėn fillore "Zenel Hajdini" tė Prishtinės, nga fillimi i vitit 2003 e
deri nė gusht tė vitit 2005 punoi nė Radiotelevizionin e Kosovės kur edhe
migroi nė Gjermani pėr shkak tė martesės.
Pėr pjesėmarrje nė demonstratat e vitit 1968 dhe pėr udhėheqjen
e referendumit pėr pavarėsi nė Kodrėn e Trimave mė 1991 u dėnua me burg.
Me kultivimin e poezisė u mor qysh si gjimnazist dhe vazhdon
edhe sot. Kultivoi prozėn e shkurtėr pėr fėmijė si dhe shkroi tregime pėr tė
rritur, tė cilat i botoi nėpėr gazetat dhe revistat e kohės. Nga viti 1990
u mor me hulumtime trashėgimore e historike.
Botoi kėto vepra:
1. Dua ta pres lirinė (rrėfejza pėr fėmijė), 1996
2. Krizantemė pėr Nėntorin e Tretė (poezi), 1997
3. Bashkia e Llukarit (monografi), 1998
4. Bashkia e Llukarit II - Masakrat serbe nė Bashkinė e Llukarit
(monografi), 2000
5. Dhembje e krenari (poezi), 2001
6. Flijimet pėr tokėn e lirė nė Gallapin e Prishtinės
(monografi), 2002 (Kjo monografi ėshtė pjesa e VI e projektit "Gallapi i
Prishtinės")
7. Ujė dhe prush (poezi), 2003
8. Gurė me rrėnjė (roman historik), 2004
9. Alfabeti i shpirtit (poezi), 2004
10. Globi (roman pėr fėmijė), 2004
12. Kuvendi i mbretėrisė sė lodrave (poezi pėr fėmijė), 2008
13. Gallapi i Prishtinės I, 2008
14. Gallapi i Prishtinės II, 2009
15. Gallapi i Prishtinės III, 2009
16. Muza e dhembjes (poezi), 2010
17. Gallapi i Prishtinės IV, 2010
18. Gjyshi ka siklet (poezi pėr fėmijė), 2011
19. Gallapi i Prishtinės VII, 2012
20. Ēlirimi i shpirtit (poezi), 2012
21. I kujt ėshtė dielli (tregime), 2013
22. Gallapi i Prishtinės V, 2014
23. Gallapi i Prishtinės VIII, 2014
INDĒELIK
(Akrostik pėr dėshmorin Bajram Bahtiri)
Bazamentit
tė kullės sė lirisė iu fute edhe ti,
Ante,
pasi vrave tradhtinė
Jelekun
zbėrtheve e pusi zure n'Kodėr
Radhėt
e hienave qėllove thekshėm
Atėherė
me motin e shkurtit nė perėndim
More plagėn qė vetėm ēlirimin do kishte shėrim
Babė
Hajrushi t'pėrcolli me dhembje
Atė
dimėr t'pėrvėluar nė pėrjetėsi
Hijet
makabre i shikoi nė sy dhe mbylli derėn
Tek
n'zemrėn e ndrydhur fuste gulēimėn
Idilėn
e kuqe me rreze dielli
Rėnkimin
e hequr pranė altarit tė lirisė
Indēelikun
Besnik tė atdhedashurisė
LIRINĖ E DUA SI SYTĖ E MI
(Pranė lapidarit tė heroit Zahir Pajaziti)
Ju qė jeni rreshtuar
nė shkallėt e amfiteatrit
nėse nuk e dėgjoni zėrin e heroit
pikasne zemrėn tuaj
nė sytė e tė afėrmit
dhe do tė ndjeni tek vjen
herė si murrlan e herė si fllad vere
fjala e njeriut nė bronz
dhe shpėrthen murmurimshėm heshtjen
- Lulen e lirisė e mbolla
Ju ushqejeni tė jetė liri
MAJI I BLERTĖ
Thuhet nga balta ka lindur njeriu
nga gjelbėrimi engjėlli
por unė jam nga ashti e mishi
qė tė digjem e piqem
pėr blerimin qė zė fill
Maji pėrsėritet e pėrsėritet
e unė lutem e lutem
shėndetshėm si hithi
e fort si hekuri
ndėrsa engjėlli im ēelė pesėshe
me mjaltin nė gjuhė
me agimin nė sy
UNĖ E KAM GJET HĖNĖN TIME
Nuk kishim zili askėnd
nė rrugėn e qumėshtit
nė bashkimin e orbitave
brenda galaktikės sonė
E gjeta a mė gjeti zoti e di
dhe qė tė dy kėnaqemi
kur galaktika pjellė yj e hėna
brenda orbitės sė dashurisė
Pėrpiquni tė keni orbitė tė njėjtė
por kurrsesi kopje jona
se mund tė keni vetėm pėrplasje
dhe djegie e fikje me dhemb
VRIMĖ NĖ ZEMĖR
(Zonjės Silka Liria Blumbach)
Ndjeshmėria s'pikė prej qielli
as merret hua nga askush
ėshtė dhunti e zemrės sė vrimuar
Padashtas nė atė zemėr hyjnė
edhe zemra prej guri
me fshikullima vrastare
Ndjeshmėria rritet e pėrfundon
nė lotin e padukshėm
qė rrėshqet nė lumin e amshimit
Le tė shėrbejė ajo vrimė si zurna
dhe melodi dashurie
tė mos e njohė vdekjen asnjėherė
|