(Pėrmbledhje
e nxjerrė dhe e pėrkthyer nga libri Synopsis of Psychiatry, Kaplan &
Sadock, 2007)
ALKOOLIZMI
Etiologjia
Nė pėrdorimin e
alkoolit ndikojnė shumė faktorė. Fillimi i pėrdorimit tė pijeve alkoolike
kryesisht ka tė bėjė me faktorėt socialė, fetarė, psikologjikė, por edhe
gjenetikė.
Teoritė psikologjike
Shumė teori flasin pėr
pėrdorimin e alkoolit pėr zvogėlimin e tensionit, pėr rritjen e ndjenjės sė
fuqisė, si dhe pėr zvogėlimin e efekteve tė dhembjes psikologjike. Shumė
alkoolistė thonė se alkooli ua largon nervozizmin dhe u ndihmon nė
ballafaqimin me vėshtirėsitė e jetės sė pėrditshme.
Teoritė psikodinamike
Thelbi i kėtyre
teorive ka tė bėjė me pohimin se alkooli u ndihmon alkoolistėve qė tė
ballafaqohen me superegon e ashpėr, si dhe ua ulė nivelin e stresit tė
pavetėdijshėm.
Teoritė bihejvorale
Sipas kėtyre teorive,
shkaqet e marrjes sė alkoolit janė efekti i vetė alkoolit nė disponim,
papėrgjegjėsia pėr veprimet e njeriut derisa ėshtė nėn ndikimin e alkoolit,
si dhe rritja e dėshirės pas ēdo gote me alkool.
Historia e fėmijėrisė
Kėrkuesit shkencorė
kanė evidentuar njė sėrė faktorėsh nė fėmijėrinė e njerėzve tė cilėt mė vonė
gjatė jetės bėhen alkoolistė. Sipas kėtyre studimeve, fėmijėt nga tė cilėt
pritet qė tė bėhen alkoolistė, kanė deficit tė lehtė nė testet
neurokognitive, si dhe abnormalitete tė shumta nė EEG. Edhe ērregullimet e
personalitetit, sidomos ērregullimi antisocial i personalitetit, e rrisin
rrezikun nga alkoolizmi.
Teoritė gjenetike
Ėshtė parė se rreziku
nga alkoolizmi ėshtė mė i madh sa mė i madh tė jetė numri i tė afėrmve qė e
kanė kėtė problem, si dhe sa mė e madhe tė jetė afėrsia familjare me ta.
Efektet e alkoolit
Sė pari duhet tė
qartėsohen disa gjėra. Njė pije alkoolike konsiderohet pija qė pėrmban rreth
12 gramė etanol.
Ka shumė studime tė
cilat flasin pėr gjoja efektin pozitiv tė sasive tė vogla tė alkoolit. Por,
duhet tė thuhet se kėto studime janė shumė kontroverse dhe, tė shumtėn e
rasteve, janė tė financuara nga industria e alkoolit.
Absorbimi
Rreth 10% e alkoolit
tė konsumuar absorbohet nga lukthi, kurse pjesa tjetėr nga zorra e hollė.
Pėrqendrimi mė i madh i alkoolit nė gjak arrihet pėr 30 deri 90 minuta,
varėsisht se ēfarė pijesh alkoolike janė marrė, si dhe a janė pirė nė bark
tė thatė, apo me ushqim.
Sapo alkooli tė kalojė
nė gjak, ai pėrhapet nė tė gjitha indet e organizmit.
Metabolizmi
Rreth 90% tė alkoolit
tė marrė metabolizohet me anė tė oksidimit nė mėlēi. 10% ekskretohet si i
pandryshuar me veshka dhe me anė tė mushkėrive.
Alkooli metabolizohet
me anė tė dy enzimave: alkool dehidrogjenazės (ADH) dhe aldehid
dehidrogjenazės. ADH ndikon nė transformimin e alkoolit nė acetaldehid, i
cili ėshtė komponim helmues; kurse aldehid dehidrogjenaza e shndėrron
acetaldehidin nė acid acetik.
Ndikimi i alkoolit nė
sjellje
Alkooli ka efekt
depresues, gati si barbituratet dhe benzodiazepinet. Me njė pėrqendrim prej
0.05% tė alkoolit nė gjak vjen deri te ndikimi, e herė pas here edhe te
pengesat nė tė menduar, tė gjykuar, si dhe vetėkontroll. Nėse alkooli arrin
pėrqendrimin 0.1%, zakonisht veprimet motorike tė vullnetshme bėhen tė
ngathėta. Nė shumicėn e shteteve, niveli legal i alkoolit nė gjak sillet nga
0.1 deri 0.15%. Te pėrqendrimi i alkoolit nė gjak me vlerė 0.2%, vjen deri
te njė dobėsim i ndjeshėm i tėrė zonės motorike tė trurit, ku ndikohet edhe
nė pjesėt e trurit qė e kontrollojnė sjelljen emocionale. Nėse pėrqendrimi i
alkoolit nė gjak arrin vlerėn 0.3%, personi zakonisht ėshtė nė konfuzion,
apo mund tė kalojė edhe nė stupor. Te vlerat 0.4 deri 0.5%, personi bie nė
komė. Nėse vazhdohet me rritjen e pėrqendrimit tė alkoolit nė gjak, vjen
deri te ndikimi nė zonat primitive tė trurit qė kontrollojnė frymėmarrjen
dhe tė rrahurat e zemrės, ku vdekja zakonisht vjen si rezultat i dobėsimit
tė frymėmarrjes, apo i aspirimit tė tė vjellave. Por, personat me njė
histori tė gjatė tė pėrdorimit tė alkoolit, mund tė tolerojnė pėrqendrime
shumė mė tė mėdha.
Ndikimi i alkoolit nė
mėlēi
Pėrdorimi i alkoolit,
qoftė nėse kemi tė bėjmė edhe me periudha tė shkurtra, shkakton grumbullimin
e dhjamėrave dhe proteinave. Por, dėmtimet e rėndomta tė mėlēisė nga alkooli
kanė tė bėjnė me hepatitin alkoolik dhe cirrozėn e mėlēisė.
Ndikimi i alkoolit nė
sistemin gastrointestinal
Pėrdorimi i gjatė i
alkoolit shoqėrohet me paraqitjen e ezofagjitit, gastritit, aklorhidrisė, si
dhe ulcerave tė lukthit. Mund tė vijė edhe deri te pėlcitja e venave tė
zgjeruara tė ezofagut, gjė qė paraqet njė gjendje emergjente mjekėsore, qė
shpesh pėrfundon me vdekje.
Trajtimi dhe
rehabilitimi
Pas diagnostikimit tė
alkoolizmit, duhet tė ndėrmerren tre hapa tė pėrgjithshėm: intervenimi,
detoksikimi dhe rehabilitimi. Alkoolisti duhet tė ballafaqohet me
realitetin, duhet tė detoksikohet dhe tė fillohet me rehabilitim.
Intervenimi
ka pėr qėllim qė alkoolisti tė vetėdijesohet se ka problem, dhe se gjėrat
do tė shkojnė duke u pėrkeqėsuar nėse kjo sėmundje nuk trajtohet.
Detoksikimi
nė fillim nėnkupton njė ekzaminim tė thuktė fizikal, kurse hapi i dytė ka
tė bėjė me ofrimin e pushimit, tė ushqyerit adekuat, nė dhėnien e
preparateve vitaminoze, sidomos tė tiaminės.
Efektet e abstinencės
paraqiten pėr shkak se truri ėshtė mėsuar nė praninė e depresantit tė
trurit, apo thėnė thjeshtė, nė prani tė drogės sė quajtur alkool. Pėr kėtė
shkak, nė fillim tė procesit tė detoksikimit, duhet dhėnė depresantė tė
tjerė tė trurit, si psh benzodiazepine. Pastaj, mund tė vazhdohet me
pėrdorimin e ilaēit tė quajtur disulfiram (Antabus), i cili, meqė konkurron
me enzimat qė metabolizojnė alkoolin, ndikon qė, nėse merret alkooli, tė
shkaktohet vjellje, mundim dhe ndjenjė tė nxehtėsisė nė fytyrė dhe bark.
Por, kohėt e fundit janė duke u pėrdorė dy barna tė reja. I pari ėshtė
antagonisti i opioideve, naltreksoni, e i dyti ėshtė akamprostati. Mekanizmi
i veprimit tė akamprostatit nuk dihet me siguri, por mendohet se ai ndikon
nė receptorėt GABA. Pėrdoret edhe ilaēi kundėr ankthit, buspirone, por
efekti i tij ende ėshtė duke u studiuar.
Rehabilitimi
ka tė bėjė me kthimin e ish-alkoolistit nė jetėn e pėrditshme, me qėllim
qė tė arrijė sa mė shumė qė ti rikthejė aftėsitė pėr njė jetė tė qetė e
normale.
NARKOMANIA
Ekzistojnė disa grupe
tė drogave.
1. Amfetaminat
Amfetaminat janė
drogat ilegale mė tė pėrdorura pas kanabisit. Kohėve tė fundit ėshtė bėrė mė
e njohur droga me emėr metamfetaminė. Amfetaminat janė analeptikė,
simpatomimetikė, stimulues dhe psikostimulues. Pėrdoren pėr rritjen e
performancave, si dhe pėr tė shkaktuar ndjenjė euforike. E shkaktojnė
efektin e tyre duke ndikuar nė lirimin e katekolaminave, sidomos tė
dopaminės, nga mbaresat presinaptike. Abuzimi me amfetamina mund tė
shkaktojė efekte tė padėshirueshme cerebrovaskulare, kardiake dhe
gastrointestinale. Ndėr efektet mė serioze duhet tė pėrmenden infarkti i
zemrės, hipertensioni, sėmundjet cerebrovaskulare dhe koliti iskemik.
Trajtimi
Trajtimi nga kėto
droga ballafaqohet me vėshtirėsinė qė tu ndihmohet pacientėve qė tė mos i
pėrdorin ato, pėr shkak tė nevojės sė madhe qė ndihet pėr to. Pėr kėtė
shkak, duhet tė pėrdoret terapia individuale, familjare dhe psikoterapia
grupore. Mund tė pėrdoren antipsikotikėt dhe anksiolitikėt pėr njė afat tė
shkurtėr kohor.
2. Kafeina
Kafeina ėshtė
substanca psikoaktive mė sė shumti e pėrdorur nė botė. Pėrkundėr faktit qė
shumė studime kanė treguar se pėrdorimi i saj ėshtė i padėmshėm nė doza tė
rėndomta ditore, pėrdorimi i saj mund tė shoqėrohet me simptoma dhe
ērregullime psikiatrike.
Kafeina ėshtė njė
metilksantinė, mė e fuqishme sesa teofilina. Kafeina ndikon si antagonist i
receptorėve tė adenozinės, duke shkaktuar rritjen e pėrqendrimit tė cAMP-sė
nė neuronet gjegjėse. Kafeina mund tė ndikojė nė neuronet e dopaminės dhe
noradrenalinės. Nėse teprohet me marrjen e kafeinės, mund tė hasen
simptomat, si aksioziteti, agjitimi psikomotor, shqetėsimi, si dhe dridhjet
muskulore, ndjenja e tė nxehtit nė fytyrė, nauzea, djersitja, si dhe
pagjumėsia. Marrja e mė shumė se 1 g kafeine mund tė shoqėrohet me tė folur
pa lidhje, tė menduar konfuz, agjitim, dridhje, kurse marrja e mė shumė se
10 g kafeine, mund tė shkaktojė ndėrprerje tė frymėmarrjes dhe vdekje.
Trajtimi
Pėrdorimi i
analgjetikėve, si psh i aspirinės, gati gjithmonė janė tė mjaftueshme pėr
trajtimin e kokėdhembjeve dhe dhembjeve tė muskujve qė shoqėrohen me
sindromėn abstinenciale tė kafeinės.
3. Kanabisi
Preparatet e kanabisit
pėrfitohen nga bima indiane Kanabis Sativa, e cila ėshtė e njohur pėr rreth
8.000 vite. Ėshtė identifikuar njė receptor specifik i kanaboideve nė
sistemin nervor qendror. Pėrkundėr vartėsisė psikike, vartėsia fizike nuk
ėshtė dokumentuar.
Trajtimi
Abstinimi nga
pėrdorimi i kanabisit mund tė arrihet me anė tė hospitalizimit. Terapia mund
tė jetė individuale, familjare apo psikoterapi grupore. Mund tė pėrdoret
edhe ndonjė bar kundėr anksiozitetit, por pėr njė kohė tė shkurtė.
4. Kokaina
Kokaina ėshtė alkaloid
i pėrfituar nga kaēuba Erythroxylon coca. Efekti primar i kokainės vjen nga
bllokimi i rimarrjes sė dopaminės, gjė qė e rritė pėrqendrimin e dopaminės
nė hapėsirėn sinaptike duke e rritur aktivitetin e receptorėve tė dopaminės.
Efektet e kokainės hetohen menjėherė dhe zgjasin nga 30 deri 60 minuta pas
marrjes sė saj, pėr kėtė shkak ajo merret shpesh.
Kokaina shkakton
vartėsi tė madhe, sidomos psikologjike. Infarktet e zemrės dhe aritmitė janė
efektet mė tė padėshirueshme tė pėrdorimit tė kokainės. Dozat e mėdha mund
tė shkaktojnė edhe vdekje, pėr shkak tė dobėsimit tė frymėmarrjes.
Trajtimi
Pacientėt qė janė nė
procesin e lėnies sė kokainės, zakonisht kanė disfori, ērregullim tė gjumit,
si dhe dėshirė tė madhe pėr marrjen e saj. Terapia pėrfshinė atė
individuale, familjare dhe psikoterapinė grupore.
5. Halucinogjenėt
Halucinogjenet quhen
edhe psikodelike dhe psikomimetike, ngase pėrpos halucinacioneve, shkaktojnė
edhe humbje tė kontaktit me realitetin. Halucinogjenet natyrore janė
psilocibina dhe meskalina, kurse halucinogjeni mė i njohur sintetik ėshtė
LSD.
Trajtimi
Trajtimi i
intoksikimit me halucinogjene ėshtė marrja orale e 20 mg diazepam. Duhet
edhe pėrkrahja psikologjike dhe sociale.
6. Drogat inhaluese
Drogat inhaluese quhen
edhe volatile dhe pėrfshijnė toluenin, n-hexanin, methyl butyl ketonet,
trichloroethylenet, trichloroethanin, benzinėn dhe butanin. Gjendja pas
marrjes sė kėtyre drogave karakterizohet me apati, funksionim tė ulur social
dhe profesional, por mund tė ketė edhe anoreksi, vjellje, nistagmus,
reflekse tė dobėsuara dhe diplopi.
Trajtimi
Intoksikimi me
inhalantė, si dhe ai me alkool, zakonisht largohet vetvetiu. Por, simptomat,
si koma, bronkospazma, aritmitė e zemrės etj, duhet tė trajtohen.
Benzodiazepinet janė tė kundėrindikuara, ngase e keqėsojnė intoksikimin.
7. Nikotina
Nikotina ėshtė njė
drogė shumė e pėrdorur dhe qė shkakton vartėsi. Shkakton kancer tė
mushkėrive, emfizemė, si dhe sėmundje kardiovaskulare. Nikotina ndikon nė
receptorėt nikotinikė tė sistemit nervor qendror. Besohet se vetitė e
kėndshme dhe vartėsia e nikotinės shkaktohet nga aktivizimi i rrugės
dopaminergjike qė projektohet nga zona ventrale tegmentale nė koren e trurit
dhe sistemin limbik. Pėrdoruesit e duhanit thonė se ajo ua rritė disponimin,
si dhe ua lehtėson punėn dhe mėsimin. Nikotina ėshtė alkaloid shumė helmues.
Dozat mė tė larta se 60 mg janė fatale pėr tė rriturit, pėr shkak tė
paralizės sė frymėmarrjes. Njė cigare na furnizon me 0.5 mg nikotinė.
Trajtimi
Duhet qė tė gjithė
pacientėve tu preferohet lėnia e duhanit, qoftė e menjėhershme, apo
graduale. Ekzistojnė preparate tė ndryshme qė mund ta lehtėsojnė kėtė.
8. Opioidet
Droga mė e njohur nga
ky grup ėshtė heroina. Efektet e kėtyre drogave arrihen nėpėrmes tė
receptorėve opioidė. Heroina shkakton vartėsi fizike dhe psikike.
Trajtimi
Te overdoza me
heroinė, gjėja kryesore ėshtė qė tė sigurohet kalueshmėria e rrugėve tė
frymėmarrjes. Duhet tė bėhet aspirimi i sekrecionit trakeofaringeal. Mė pas
duhet tė jepet naloksoni, njė antagonist i opioideve nė dozė 0.8 mg pėr 70
kg tė peshės trupore. Kjo dozė mund tė pėrsėritet nė rast nevoje.
9. Feniciklidina
Kjo drogė, bashkė me
ketaminėn, quhen anestetikė disociativė, pėr shkak se, pas pėrdorimit tė
tyre, pacientėt zgjoheshin, por ishin tė disocuar. Fenilciklidina zakonisht
pėrdoret si shtesė e kanabisit.
Trajtimi
Trajtimi ka pėr qėllim
uljen e nivelit tė kėsaj droge nė gjak, si dhe njė qasje adekuate mjekėsore,
bihejvorale dhe psikiatrike.
10. Sedativėt,
hipnotikėt dhe anksiolitikėt
Bėhet fjalė pėr
keqpėrdorimin e kėtyre barnave
11. Keqpėrdorimi i
steroideve anabolike androgjenike
Bėhet fjalė pėr
hormonin testosteron dhe shumė substancave tė ngjashme sintetike. Pėrdoren
pėr rritjen e masės muskulore.
Trajtimi
Ka pėr qėllim
abstenimin. Pėr kėtė qėllim, nė perėndim formohen grupe anonime, ku
aplikohet psikoterapia grupore.
|