Dikur nė fshatin e Yllit me emrin Hapėsira jetonin
disa mijėra banorė, tė pasur dhe shumė tė lumtur. Nė mesin e tyre ishin edhe
dy bashkėshortėt me tetė fėmijėt e tyre, qė s ishin tė pasur si tė tjerėt,
por edhe kėta ishin tė lumtur, pasi shpresonin nė ardhmėrinė e fėmijėve tė
tyre. Ishin mjaftė tė sjellshėm dhe e respektonin kafshatėn e bukės, qė ua
sillnin prindėrit e tyre. Ata ėndėrronin qė njė ditė do ti zhduknin tė
gjitha vuajtjet dhe kurrė nuk do t u mungonte gjė nė shtėpinė dhe magjen e
bukės.
Pasi u rritėn, njė ditė tė gjithė u nisėn pėr nė
kurbet dhe morėn drejtime tė ndryshme, duke menduar se mė shpejt dhe mė
lehtė do tė gjendeshin pėr punėsim. Ditėn qė u ndanė, rrodhėn njė lumė lot,
duke premtuar shumė njėri-tjetrit dhe prindėrve tė dashur. Kėshtu filluan
rrugėtimet e para, por me premtimet nė kokėn e secilit.
Pas largimit tė tyre, shtėpisė i ra njė hije e rėndė,
sepse nuk e kishte mė gjallėrinė e mėparshme.
Ata tashmė ishin larguar dhe rrugėtonin nė tetė
drejtime tė ndryshme. Kaluan fusha, male qytete, krahina, edhe disa shtete
bile, por mė kot. Asnjėri prej tyre nuk gjeti punė ose vend tė pėrshtatshėm
pėr jetesė. Edhe pse kaluan aq shumė vende, dukej se nuk kishin parė gjė,
pasi syve u dilnin vazhdimisht prindėrit dhe vėllezėrit dhe sidomos motra e
vetme shumė e dashur. Ata mendonin se njė ditė, kur tė kthehen, do ta
mbushnin shtėpinė plot e pėrplot, pasi nė xhepat e tyre do tė kishin aq para
sa nuk do tė harxhoheshin kurrė.
U ndalėn nė vendin e parė pas Hapsirės dhe kėrkuan
punė, por kudo hasnin nė dyer tė mbyllura. Tė lodhur e tė rraskapitur,
vazhdonin rrugėn e kurbetit me shpresė pėr jetė mė tė lumtur. Lodhja dhe
mundimet filluan t ua largojė pak nga pak nga truri prindėrit dhe
vendlindjen, shtėpinė dhe oborrin e dashur plot lule me aromė dhe ngjyra tė
bukura.
Udhėtime vazhdonte me plot lodhje, vuajtje dhe
rraskapitje prej asaj pune qė bėnin sa pėr kafshatėn e gojės. Bile, ndodhte
shpesh qė fitimi ditor nuk u mjaftonte tė shuanin as urinė e asaj dite.
Vetmia dhe skamja ua ngjallte dashurinė pėr tė nxėnė
krejt atė qė u shikonin sytė, prandaj filluan tė mos lodheshin mė pėr
kafshatėn e gojės e as pėr tė kaluarėn e tyre. Nga dita nė ditė, me dituritė
e fituara ata bėni ēudira, u binin nė sy tė gjithė banorėve tė atij vendi
dhe fama e tyre rritej e rritej. Nė fillim krejt ishte nė rregull dhe
mbretėronte njė lumturi nga sukseset e shėnuara nė lėmin e shkencės dhe
teknikės. Kėtė sukses dikush e shfrytėzonte pėr qėllime okupuese, prandaj
njė ditė filloi ajo lufta shfarosėse pėr tėrė njerėzimin e atyre vendeve. Me
aftėsitė e tyre ata ngelėn tė gjallė, por tė vetmuar. Dita-ditės mplakeshin
dhe rrudheshin nga vuajtja dhe nga vetmia. Filluan tė ecin nėpėr truallin e
atyre vendeve qė kishin mbetur tė shkreta, por nė shumė vende kishin ngelur
mbishkrime me emrat e tyre si shenjė respekti pėr arritjet shkencore. Mė nė
fund, pa dijen e tyre, ato vende i emėruar me emrat e fėmijėve tė ardhur nga
fshati i YLLIT HAPSIRA. Ata ecėn me ditė, me javė, me maj..., por gjė tė
gjallė nuk gjetėn. Asnjėrit prej tyre nuk iu plotėsua dėshira dhe amaneti qė
ia kishin lėnė njėri-tjetrit...
Pjese nga romani pėr fėmijė "Anija kozmike"
|