|
KULTURA E KOMANIT
Tė shpjegosh rrėnjėt autoktone dhe prejardhjen
iliro-shqiptare, nė tė njėjtėn kohė e bėn mė tė lehtė kuptimin e orientimit
tonė properėndimor.
Ne kemi mbirė mbi kėto troje pellazgo-ilire,
shumė shekuj mė herėt se sa tė vinin nė Gadishullin Ballkanik grekėt,
romakėt, hunėt e gotėt, sllavėt, e sė fundi nė shekullin e XV-tė edhe
osmanėt.
Shqiptarėt janė e vetmja rracė nė Ballkan qė
tregon tė vėrtetėn historike, Edith Durham
Nė Gajtan tė Shkodrės janė gjetur vendbanime tė
vjetra 6.000 vjet p.e.s, ndėrsa nė Xarė tė Sarandės 10.000 vjet
p.e.s. Gjuha jonė ėshtė pjesė e trungut tė gjuhėve indoevropiane nė cilėsinė
e degės shqipe, pra shumė e hershme, e qė na ka afruar mė herėt se popujt e
tjerė tė perėndimit.
Albert Dymo thotė se nuk ka racė mė tė vjetėr se
shqiptarėt nė Europė. Ilirėt gjendeshin nė qendrėn e saj para se tė lindte
nocioni i Europės.
Milan Shuflay, George Hahn, Ēabej, Mayer, Jokli
e tė tjerė, vėrtetojnė duke e krahasuar rritjen e kėsaj bote tė lashtė
ballkanike me njė lis vigan me rrathėt e tij vjetorė.
Kultura e Komanit ėshtė kulturė e hershme e
Arbėrisė, qė pason kulturėn ilire, gjė qė do tė thotė se bartėsit e saj,
arbėrit, janė shqiptarė tė hershėm, pasardhės tė ilirėve. Zbulimet e bėra nė
Delmace tė Komanit i hapėn rrugė njė rindėrtimi arkeologjik dhe historik,
duke u bėrė njė pikė reference pėr mėnyrėn e zhvillimit tė Ballkanit
Perėndimor
nė shekujt VI-XIII pas Krishtit.
Gėrmimet arkeologjike nė Koman janė bėrė
fillimisht nė vitin 1898 nga Konsulli i Francės nė Shkodėr, Degrand. Nga ato
gėrmime u gjetėn varrezat e mesjetės sė hershme, mbi tė cilin u bė ndėrtimi
shkencor i njohur si Kultura e Komanit, qė e bėnte lidhjen e shqiptarėve si
pasardhės tė arbėrve dhe ilirėve. Pėr mėse njė shekull, varrezat e Delmacės
kanė qenė nė qendėr tė vėmendjes sė arkeologėve tė huaj dhe atyre shqiptarė.
Nė Europėn Perėndimore, gjetjet nė kėto varreza
u bėnė tė njohura me emrin Kultura e Komanit, pėrderisa sllavėt dhe
osmanėt e kishin rrėnuar dhe humbur atė kulturė shumė herėt. Delmace ėshtė
njė fshat i Komanit nė njė lartėsi mbidetare 568 metra. Kėshtjella e
Delmacės dhe Kisha e Shėn Kollit shikuar kalimthi dhe si zbulim i
rėndėsishėm pėr historinė tonė, janė lėnė pėrgjysmė pėr 50 vjetėt e kaluara.
Delmace me rrethinė ėshtė shumė mahnitėse me fshehtėsinė e vet ende jo krejt
tė zbuluar.
Emrin Delmace e gjejmė kryesisht nė shkrime ku
i njohuri pėr ne, studiuesi Hahn e krahason me shqipen dele, delmer, bari
delesh. Emri Delmace bashkė me gjetjet arkeologjike nė varreza, dėshmojnė
vazhdimėsinė iliro-arbėrore nė malet e Dukagjinit, si Pukė-Iballė-Spas. A.
Dhima e sheh vazhdimėsinė edhe nė tiparet antropologjike tė arbėrve tė shek.
VI-VIII, nė banorėt e Pukės nė masėn mbi 70 pėr qind.
Hulumtuesit kanė studiuar nė fushėn e toponimeve
tė Delmacės e sipas Xhemal Meqit, dallohen: Varrezat e Delmacės, mbi njė
rrafshinė nė jug tė kėshtjellės, Qafa e Delmacės nė mes tė Kodėr Varrezė te
Majės sė Cungut tė shkėmbit tė kalasė, Kėshtjella e Delmaces 4 km nė lindje
tė Komanit, Kroni i Delmacės i humbur mes gurėsh, ana perėndimore e Kodėr
Varrezės e njohur si Masdelmace, Gryka e Delmaces nė veriperėndim tė
Masdelmaces.
Delmace, duke qenė njė vend malor, kur ishin tė
favorshme rrethanat historike tė shek. VI-VIII, u bė njė qendėr me pėrmasat
e njė kulture qytetare (H. Spahiu Gjetja e Delmaces, 1971). Sipas
arkeologes Etleva Nalbani, kėrkimet shkencore pėr jetėn e Mesjetės sė
hershme nė Kalanė e Delmaces, shtrihen nė njė sipėrfaqe prej 2.500 metrash
katrorė.
Aty janė tė vendosura nė forma tarracash mbi 35
banesa prej guri. Zbulime tė rėndėsishme e me vlerė janė edhe ato tė 300
varreve e qė japin shenja edhe pėr njėmijė varre tjera tė pahapura nė atė
lartėsi mbidetare.
Zbulimet e tilla e klasifikojnė Komanin edhe si
qendėr tė referencės sė mėsimit nė tė gjithė Ballkanin.
Komani si i tillė, i banuar nga popullata ilire,
ka qenė njė nga metropolet e Ballkanit Perėndimor.
Nė kalanė e Delmaces gjenden toponimet e katėr
kishave si ajo e Shėn Kollit, Shėn Gjergjit, Shėn Mėhillit si dhe Kisha e
Zonjės sė Mirė.
E gjithė kjo tregon se sa e madhe ishte shtrirja
e kėtij qytetėrimi tė hershėm, por edhe me rėndėsi kishtare e kulturore tė
Krahinės sė Pultit tė Sipėrm. Zona e epėrme e Pultit, sė bashku me kalanė e
Delmacės nė bazė tė shėnimeve dhe fakteve, toponimeve tė mbledhura, kanė
qenė qendrat mė tė mėdha tė krishtėrimit nė kėtė rajon.
Pėr Kishėn e Shėn Kollit kemi tė dhėna shumė me
vlerė nga Gjergj Bardhi, 1634, arqipeshkėv i Tivarit dhe ipeshkvi i Sapės,
Frang Bardhi mė 1637. Sipas tyre, famullia e Shėn Kollit ishte pėr tre
fshatrat nė Koman, Bytyē (Mtyēi Buzhalės), Qerreti i vogėl dhe Delmace.
Gjergj Bardhi shkruan mė 1634-ėn: nė Shėn Koll janė shenjat se pėrpara
kishte qenė vend i dalluem
, ndėrsa Frang Bardhi vazhdon: me sa kuptohet,
kėto shenja janė gjurmė tė njė zhvillimi tė hershėm qė dalloheshin ndėr
vendet e tjera tė Maleve tė Pukės, Iballes dhe Spasit. Me gjithė ekspeditat
ndėshkuese osmane nė kėto male, nė Shėnkoll kishte ende begati tė dukshme
.
Pjesė nga libri "Antika e mohuar"
|
