|
PARATHĖNIA
Poezia gojore arvanitase ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm
nė paraqitjen e realitetit duke na bėrė tė njohur ngjarjet nga jeta e
pėrditshme dhe problemet shoqėrore. Vjershat me motive tė ndryshme si nga ai
familjar, bujqėsor, kulturor, ekonomik dhe satirik kanė ndikuar nė rritjen e
vetėdijes dhe zhvillimin e tyre.
Mė sė shumti arvanitasit i thurėn vargje
ngjarjeve qė lidheshin me luftėn pėr liri nga pushtuesit e ndryshėm.
Arvanitasit ishin njė popull luftarak, krenaria e tė cilit nuk mund tė
toleronte poshtėrimet e skllavėrisė dhe ishte e natyrshme qė trimėria e
treguar nė luftėrat pėr liri tė shprehej dhe nė vargjet poetike letrare. Por
arvanitasit shprehėn edhe shqetėsimin pėr fatin e keq qė po pėsonte gjuha e
arbėrit. Nė vargjet pėr gjuhėn ata tregojnė dhimbjen kolektive shpirtėrore
pėr pa mundėsinė e shkrimit tė gjuhės sė tyre. Dhe pėr ruajtjen e saj ata
zgjodhėn rrugėn e tė kėnduarit.
Arvanitasit i kushtuan poezi edhe punės sė
pėrditshme qė ata bėnin. Poezi tė shumta i kushtuan bujqėsisė, blegtorisė,
pra puna qė ata bėnin u bė frymėzim i krijimeve tė vjershave duke shprehur
botėkuptimin e arvanitasve pėr punėn.
Nė vargje satirike arvanitasit kanė vėnė nė lojė
pushtetin nė Greqi. Ata talleshin me punėt e dobėta tė ministrave,
deputetėve, gjykatėsve, priftėrinjve etj. Satira arvanitasve ka pasur fat tė
mirė, ajo shumė shpejt arriti tė botohej nė gjuhėn shqipe edhe nė shtypin
grek nga fillimi i shek. XIX.
Dashuria midis djalit dhe vajzės shpeshherė
shprehej nė vargje poetike qė ngjallnin emocione pėr afrimin midis dy tė
rinjve. Nė kėto poezi vėrehet besnikėria dhe ndjeshmėria e pėrjetshme qė
shprehin tė rinjtė pėr njeri-tjetrin.
Pėr herė tė parė fillimet e poezisė arvanitase i
ndeshim diku nga shek. XIII. Sipas studiuesit Aristidh Kola balada me
titullin Vdekja e Luftėtarit mendohet tė jetė shkruar nė fillimet e viteve
14002,
kur turqit kanė hyrė nė More (Peloponezin e sotėm) dhe arvanitasit luftojnė
pėr ti dėbuar ata. Balada Vdekja e Luftėtarit ėshtė ribotuar nė vitin
1986 nga Giuseppe Schiro nė Napoli, MCMXXIII, nė festivalin Kėngė
Tradicionale qė u zhvillua nė Piana Albanezi pa titull. Por kur u ribotua
nga shoqata Lidhja e Arvanitasve tė Greqisė nė kalendarin e vitit 2003,
autorėt i vendosėn titullin qė ka sot. Njė dallim tjetėr pėr kėtė baladė nga
regjistrimi i Giuseppe Skiroit ėshtė shkronja ė e alfabetit tė gjuhės
shqipe. Giuseppe Skiroi shkronjėn ė e ka ae. Kurse arvanitasit
shkronjėn ė e kanė e, dhe shkronjėn e e emėrojnė
ε.
Nė vitin 1534 rreth 20.000 mijė arvanitas me nė
krye kapitenin Andrea Doria largohen nga Korona e Moresė nė drejtim tė
Italisė sė Jugut. Largimit tė kėsaj mase tė madhe tė popullsisė arvanitase
nga trojet dhe shtėpitė e tyre u kushtohet poema O e bukura More. Pėr fat
tė keq ende nuk dihet autori qė e krijoi kėtė poemė e cila u kthye nė himn
pėr tė gjithė popullin arbėr. Por, pėr herė tė parė poema O e bukura More
u gjet e shkruar nė vitin 1708, nė dorėshkrimet e Kieutit. Filologu arbėresh
Dhimitėr Camarda (1821-1882), do ta ribotonte nė vitin 1866 kėtė vjershė nė
gjuhėn shqipe por me shkronja greke nė librin Appendice al Saggio"
O E BUKURA MORE
Petkat e tė mirat tona
Na i lam te Korona
Krishtin na kemi me ne
Oj e bukura More
Thell tė plas, me lot ndėr si
Na tė lipisnjėm, Arbėri!
Petkat e tė mirat tona
Na i lam te Korona
Shėn Mėrin kemi me ne
Oj e bukua More!
Thell tė plas, me lot nder si
Na tė lipisnjėm, Arbėri!
Petkat e tė mirat tona
Na i lam te Korona
Papėn na kemi me ne
Oj e bukura More!
Thell tė plast, me lot ndėr si
Na tė lipisnjėm, Arbėri!
Malet tan me lis e driza
Tė bukur sheshe me muriza
Tė bukur kroje, tė bukur gropa
Tė bukur gjerdhe me fallopa!
Jemi e vemi ndė Itali
E mė sju shomi me kėta si!
16 Teuta Kamberi-Llalla
Dherat tė huaj hare skan
Se smbllin printėt tan
Prindė, luftuat me thik mė dor
Ndėrpėr shi e ndėpėr bor
Ni ju lėm pa njė qiri
E pa njė vajim. Oj Arbėri!
Luajtim valle ndatė More
Shtum kangjele ndė ato hje
Klisht e tona tė bukuruara
Shpizit tona tė nderuara!
Ni vjen Turku, Turku i zi
E tėrpron klish e shpi
Qeti: Shihni jet e re,
Na tha Dorja, zoti Ndre,
Lipim qellnjėm ka do vemi
Se buartim mallin e se kemi
Me kėt zemėr, me kėta si
Klajėm keq kėt Arbėri!
Ndallandishe e ler e ler
Kur tė vish ti njatėr hjer
Vjen tė vish ti te Korona
E sgjėn mė shpit e tona!
Mė sė gjėn trima hajdhjar
Po ngė njė qen, ēė kloft i vrar!
Kur u nistin gjith anit
E dherat tan iktin ka sit
Burrat gjith me njė vajtim
Thirrtin grat me njė vajtim,
Dil e hana ti, Stihji!
Oj More! Oj Arbėri!
Kristo Papadhopulos
GLUHA JON
Kemi gluhėn pa gram
si na e than nė mend e mbam.
Gluha vetėm flitet
edhe sa vete ritet
Ritet edhe shtonet
nuku pakėsonet
shtonet edhe ritet
edhe sa vete flitet
Gluha kuvendonet
edhe sa vete shtonet
Arvanite me kamar
kudo ven jan tė par
Kaq vitra shkuan
prindėt se haruan
gluh e Besėn na lan
tė mos i haroni than
GLUHA
Arvanitat kėndonin
gluhėn mos e haronin
Gjigjion si kėndon ai plaku
shihe si lėviz ai gjaku
Goj m goj e mbahet jeta
mbahet me kėng t drejta
Arvaniti s mund t shkruan
me kėndimin tėr i ruan.
Vagjel P. Lapi
NE ARVANITASIT
Gluha jona, vetėm thuhet,
nuk e llan pėr t shkruhet
Kėng porsimet shtruora
t mos ven haruora
Nga Sokrati e Perikliu
xum si vete ndreqi niriu
E nga Aristidhi vet
xum koma ē isht e drejt
Mendi Mistos, Ksenofon
isht qesem e na mbėson
Ngata bura, sa ē shkuan
mendi in ē than, e ruon
Ng ato mende muorm frim,
Sa na than, mir i dim
Na dhan krehe, hapėt mend
ng ajo fort e mbam vent
Arvaniti, ku lluftoj
nga tuti ipari shkoj
Mos rim si t vdekur
malet t marėm tor
t vishemi nd hekur
t marėm pall nd dor
Po ngrini kriet, zemėra pllot
kulitoni prind tan
pse at vend ē rojm sot
llėruor na e dhan
Me frim lliris, me kėto arm
ti shtijm turqit nd det
vendin llėruor t e bam
ashtu t e tshonin djelt
MINISTRAT ARVANITAS
Kemi gjasht Ipurgo
nuk vėlenjėn njė lepto.
Kemi sum vulefti
nuk vėlenjėn po njė-di.
Kemi edhe njė Muxuridh
do na muxurisnj sit.
Mir bėn edhe Karidhi
ēė thėret vre Muxuridhi
Edhe ipurgi bėn mir
tė dėrgonj ndė Sirė
tė ikėnj edhe nga kėtu
pse u tha, e u bėn dru.
Kėto thom, edhe sthom mė
pse ndė filaqi mė vė.
DASHURISĖ
Do pjenjė sajtėn
si e shkon vajza ditėn
Vajza nat edit n argali
Djali nuk e sheh me si me si
Jain vajza nat e dit
pėr tė drenjė sum prik
Do bėnem gjarpr me pika
ti shkone vajz ne sajta
Do bėnem gjarpr i bardh
ti shkoni vajz nė mitar
Pjesė nga libri "Antologji e
poezisė arvanitase"
 |
