|
Biografia e Aristidh
Kolės
Aristidh Kola lindi mė
8 korrik tė vitit 1944, nė njė fshat tė banuar me arvanitas, Kaskaveli (sot
Leondari) tė rrethit tė Tebės nė Greqi. Fėmijėrinė e kaloi nė fshatin e
lindjes sė tij pranė gjyshit dhe gjyshes qė i mėsuan gjuhėn e vatrės,
arbėrishten .
Nė vitin 1968, mbaron
Fakultetin Juridik, duke vazhduar mė vonė punėn si avokat nė Athinė. Mbas
disa vitesh do tė njihej me Nansin, e cila u bė gruaja e tij dhe do t'i
dhuron dy fėmijė tė mrekullueshėm, Poliksenin dhe Panajotin. Nė vitet 1980
Aristidhi e braktis profesionin e tij tė avokatit pėr t'u marrė me studimet
historike, folklorike dhe gjuhėsore, tė arvanitasve tė Greqisė. Nė vitin
1983 do tė anėtarėsohej nė shoqatėn Lidhja e Arvanitasve tė Greqisė dhe do
tė zgjidhet disa herė kryetar i saj. Nė vitin 1983 do botonte librin e tij
tė parė me titull Arvanitasit dhe origjina e grekėve, njė libėr i
ringjalljes sė vetėdijes pėr arvanitasit nė Greqi, qė do tė ribotohej edhe
nėntė herė tė tjera nė gjuhėn greke.
Nė vitin 1985, ishte
organizatori kryesor i koncertit tė parė nė Greqi me kėngė arvanitase, ku me
Dhimitėr Lekėn dhe kėngėtarin Thanasi Moraitin, bėnė tė mundur nxjerrjen e
diskut CD me kėngė arvanitase. Nė vitin 1989, boton librin Gjuha e
Perėndive, dhe mė 1995, Aristidhi themelon shtėpinė botuese Thamiras, me
qėllim qė tė botojė veprat e autorėve arvanitas, por edhe tė autorėve tė
tjerė shqiptar. Po atė vit do tė botonte librin mė tė suksesshėm nė gjuhėn
greke dhe shqipe Greqia nė kurthin e serbėve tė Millosheviēit. Njė libėr
qė tregon pėr komplotet dhe masakrat ēnjerėzore serbe kundėr kombeve tė
ish- Federatės Jugosllave dhe kryesisht tė shqiptarėve. Nė kėtė libėr
Aristidh Kola do tė paralajmėronte pėr masakrėn qė po pėrgatiste
Millosheviēi dhe bashkėpunėtorėt e tij kundėr popullit shqiptar tė Kosovės.
Nė vitin 1996,
Aristidhi i nderuar do jepte dorėheqjen si kryetar i Lidhjes Arvanitase tė
Greqisė pėr tu marrė vetėm me studimet pellazgjike, dhe nė vitin 1997, do
botonte i vetėm revistėn tre mujore Arvanon. Ku nė kėtė revistė, ai merrte
pjesė bashkė me shqiptarėt e Kosovės nė luftėn e drejtė tė tyre.
Me punėn e tij tė
palodhshme, nė ndihmė tė ēėshtjes shqiptare tė Kosovės, ai informonte
publikun e painformuar drejtė grek, pėr dramėn e dhimbshme qė po kalonin
shqiptarėt nė Kosovė. Pėr kėtė shkak, akuza dhe shigjeta me helm do tė
hidheshin kundėr tij.
Mė 24 maj 2000, njė
ditė pėrpara prezantimit tė librit tė tij, kushtuar arbėreshit tė njohur
uratė Antonio Belushit, me titull Antonio Belushi dhe magjia e traditės
popullore, Aristidh Kola do tė shtrohet urgjentisht nė njė spital tė
Athinės i sėmurė rėndė. Veprimtaria pėr prezantimin e librit tė tij u bė pa
tė, pa frymėzuesin e atij takimi. Njė sėmundje e pashėrueshme po pėrparonte
me shpejtėsi pėr ti marrė jetėn njeriut tė mirė nė mbrėmjen e 11 tetorit
2000, nė spitalin Evangjelizmos nė Athinė ku rėnkonte prej njė muaj.
Vdekja e Aristidh
Kolės goditi zemrat e mijėra emigrantėve shqiptarė qė punojnė e jetojnė nė
Greqi. Ajo vdekje preku shpirtrat e arbėreshėve kudo qė ndodhen. Njė vdekje
e parakohshme qė mori jetėn e historianit dhe studiuesit arvanitas, kėtij
avokati tė ēėshtjes shqiptare, qė punoi pėr miqėsinė dhe bashkėpunimin e
popujve tė Ballkanit. Pak ditė para se tė vdiste kishte pėrfunduar nė
dorėshkrim librin Zeusi pellazgjik dhe mashtrimi indoeuropian. Nė kėtė
libėr tė fundit tė tij, ai na sjell shumė tė dhėna tė rėndėsishme, pėr
periudhėn parahistorike dhe kryesisht pėr paraardhėsit e shqiptarėve tė
Kosovės qė ishin Dardanėt Pellazgjik.
Pėr punėn e tij nė
fushėn e historisė dhe kulturės arvanitase, Aristidh Kola nė vitin 1995
ėshtė dekoruar nga Kryetari i atėhershėm i shtetit shqiptar Sali Berisha me
ēmimin Ismail Qemali dhe, pas vdekjes, ish-Kryetari i shtetit shqiptar
Rexhep Mejdani e nderoi me dekoratėn e klasit tė parė Naim Frashėri.
Nė vitin 2004,
Kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi e nderon me certifikatė Mirėnjohje,
ndėrsa Bashkia e qytetit tė Skenderajt e shpalli Qytetar Nderi.
Pjesė nga libri "Aristidh
Kola dhe shtypi shqiptar"
 |
