|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ARJAN
TH. KALLĒO
Hyrje
Arjan Kallēo lindi nė Korēė mė 22 nėntor 1967. Frekuentoi shkollėn e mesme
Raqi Qirinxhi nė qytetin e lindjes dhe mė pas Universitetin e Tiranės, nė
degėn Gjuhė Italiane, ku u diplomua nė vitin 1990. Ka dhėnė mėsim nė shumė
shkolla tė qytetit tė Korēės dhe si pedagog nė Universitetin Fan S. Noli.
Ka qenė disa herė bursist i Ministrisė sė Jashtme Italiane
nė Peruxha, ku ka kryer edhe studime pėr tema gjuhėsore dhe letrare. Qė nga
viti 2008 ėshtė pjesėmarrės nė Konferenca tė shumta Ndėrkombėtare brenda dhe
jashtė vendit, si nė Korēė, Selanik, Tiranė, Kraiovė, Banja Luka, Shkup,
Sofie, Tetovė, Ljubjanė, Ohėr etj.
Ėshtė anėtar i Shoqatės Ndėrkombėtare tė Kritikėve Letrarė me
qendėr nė Itali dhe ka marrė pjesė nė disa konferenca tė saj si, nė Morra de
Sanctis dhe Leēe.
Ka shumė botime letrare dhe pėrkthime si Proverba tė gjuhės
italiane, Poezi italiane pėr dashurinė, Tregime tė shkrimtarėve italianė tė
viteve 80, novela Plaku i mirė dhe vazhėza e bukur, Antologji e poetėve
bashkėkohorė italianė, Pafundėsia jote mė deh -poezi tė shkruara gjatė
qėndrimti nė Greqi; Imazhe tė jetuara jete poezi tė shkruara nė Itali,
Flatėrim nėpėr stinė poezi udhėtimi nėpėr Evropė; versione dygjuhėshe tė
librit tė tij tė parė me poezi; Ėndrrat thyhen shpejt dhe Shkėndija drite
mes reve tregime, 2 volume me poezi Haiku nė shqip dhe italisht etj.
Nė janar tė vitit 2014 u laureua nė Romė me ēmimin Njė poet pėr
Europėn nė Selinė italiane tė Parlamentit Evropian, mė pas nė Strugė dhe nė
Ulqin. Nė vitin 2015 ėshtė fitues i disa ēmimeve nė Ulqin, Strugė, Itali.
NJĖ MBRĖMJE
Edhe atėherė hapat i hidhja
Tė shpenguara tek ky breg kėtu,
I mbėrthyer nga njė nostalgji e hidhur
Qė trupin ta kėrrus drejt tokės
Dhe shpirtin ta dėbon gjithnjė
E mė larg prej qenies,
Nė tjetėr vend tė humbur
Nė tjetėr yjėsi.
Asgjė ska ndryshuar pėrreth:
I njėjti qytet
I njėjti liqen, veē ndjenjat tona
Janė kryqėzuar qysh atėherė,
Si profetėt ėndėrrimtarė
Qė u vetėshpallėn tė pavdekshėm, por
Kurrė nuk e panė jetėn nė sy.
Ato nga koha, si valėt hakmarrėse
Godasin mbi kujtime heshtjesh
Tė murosura, por plotėsisht tė ēarmatosura
E pa djallėzi.
E njėjta mbrėmje ėshtė dhe tani
Sado ta gėnjejmė veten,
Ne, po, po ne
Nuk jemi mė ata tė dikurshmit
Dhe pranė nuk je as ti.
PAK MALL
Triestja sot rrezaton
Bukurinė e verės, sepse
Qyteti ėshtė vetė stina e shkėlqimit.
Nga deti sirena anijesh
Shtegtojnė nėpėr ajrin e nxehtė
Dhe qetėsisht pėrplasen
Mbi muret e bardhė tė ndėrtesave
Qė koha dot si shembi.
Jehonat pasojnė jehona
E tė gjitha bashkė derdhen
Mbi shpirtrat tanė. Pak nostalgji
Pikėlon nė zemėr, sa pėr tė
Mė grrishur nga pėrhumbja
E mė thotė: a e kupton?
Njė shpirt tjetėr
Diku larg teje pret njė mesazh.
Malli sjell mall.
SIRENAT E MOĒME
Mbi rėrėn e freskėt tė mėngjesit
Afėr bregut nė Perea
Disa sirena qė kohėn e vet
E kishin kaluar ia morėn kėngės
Sė gėzuar nė gjuhėn e tyre tė nėnės.
Eh, kujtonin kohėn e shkuar
Kur zemrat e tyre ndizeshin
Prej shpėrthimeve tė moshės
Nė fluturime tė pandalshme ndjenjash,
Kur netėve nėn dritėn e hėnės
Bėnin betimin e dashurisė
Dhe plot pasion i puthnin shokėt.
Prapė kėnga e tyre
Ka diēka sensuale, diēka femėrore
Se edhe vitet mbi supet e tyre
Nė u plakshin, Shpirti jo, nuk
E shpall kurrė vdekjen
Sa tė ketė jetė, merr tė tjera forma
Se ka ngjizje
Tė pakapshme hyjnore.
HĖNA
Hėna kėtė natė
Nuk ėshtė ajo romantikja
Rrumbullake e plotė tek e cila
Shpesh tė kapur nga trishtimi
Shumė kemi shpresuar.
Dita ditės, pėr fat tė keq shprishja
Ėshtė gjithmonė mė e shpejtė,
Hėna e ngrėnė pak nga pak,
(a nuk konsumohet kėshtu
edhe dashuria pa kthim prapa?)
Do tė marrė rrugėn e fshehjes
Deri nė zbehje, e vetme dhe
E dėshpėruar. Por sonte,
Tė paktėn sonte,
Liqeni e ka tė dashurėn e vet
Mbi krye, edhe pse pak nazelie,
Qė mbi tė, si njė kurorė parajse
Ku lulet janė vetėm tė bardha,
Rreze ka lėshua
MAGJI LIQENI
Rrezet e diellit mbi liqen
Valėzojnė tė gjitha pupthi
Mbi valėt gjysmė tė zymta
Qė pakt kanė bėrė me qiellin.
Nė penelatėn e fundit
Piktori bashkoi mė shumė ngjyra
ku u ngatėrruan lindja dhe perėndimi
I njė dielli tė vakėt qė nuk nguroi
Tė na jepte buzėqeshjen e fundit.
Mė pas u shfaq nga ėndrra
Njė flutur valltare, e ndėrsa
Iu afrova bregut ta prekja lehtė
Mbi krahėt delikate, Ajo
Nazemadhe njė shikim tundues
Mė hodhi dhe drejt reve u nis
Me pak mėrzi.
|
