Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

TV KLAN

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

NACIONALE

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.AL

KOSOVARJA

Kulturė 8 - ARTI I LUFTĖS SĖ SKĖNDERBEUT

Nga: Hysen S. DIZDARI

Studiues i Historisė dhe Filatelisė / Tiranė me, 20.01.2024

      

ARTI I LUFTĖS SĖ SKĖNDERBEUT

17 JANAR-1468 - 17 JANAR 2025

NĖ KUJTIM TĖ 557 VJETORIT TĖ VDEKJES SĖ

GJERGJ KASTRIOTIT - SKĖNDERBEUT

 

 

Libri: “JETĖSHKRIM I NJERĖSVE TĖ ҪQUAR” – “LES HOMMES CELEBRES” pėrkthyer nga Perto Qirias, botuar nė Konstancė, 1921 jep shkollimin e Skėnderbeut  nė Artin e Luftės.

Nė faqen 108, 117 e 121, tė kėtij libri theksohet:

“Kohėn e djalėrisė e tė burrnisė Skėnderbeu  e shkoj nė oborrin mbretėrorė tė Turqisė, n, Andrianopojė qė nė 1413-1943. Kėtu u stėrvit duke marrė mėsimet e duhura prej mėsojsve shqiptarė dhe atyre mė tė mirė mėsonjės tė Turqisė. Kėtu u thellue nė mėsimet e mėnyrės sė luftimit. U strėvit bukur nė hipjen e kuajve dhe mė mirė nė pėrdorimin e shpatės. Mėsimėt ė gjeografisė, tė matematikės dhe tė historisė u bėnė pėr tė ushqimi mendorė i pėrditshėm. dhe me ndihmen e kėtyre arriu  shkallė aq tė naltė nė shkencėn e luftės, qė kudo gjendeshe as qė nuk u mundet  tė mendonte kurrė humbjen, vetė pėrsoni i tij ishte fitimi i luftės. Midis mėsimeve tė tjera dhe ai i gjuhės merrte njė shkallė tepėr tė naltė.

Heroji shqiptarė fliste bukur veē gjuhės amtare, (gjashtė gjuhė tė hueja) Turqishten, Arabishten, Greqishten, Sllavishten, Italishten, dhe Llatinishten,

Oratoria (bukur-folja) ishte mjeti mė i fortė pėr tė zbutur dhe pėr tė ndezur zemren e gjithė kujt. Nuk ishte vetem oratoria (bukur-folja) me tė cilėn Skėnderbeu ndizte zemren e gjithėkujt , vertyte tė nalta tė tij, nderi, zemra e butė e gjerė, urėsia, mėshira, shpirt madhėsia, dashuria si dhe goja e embėl, altruizmi hidhnin cilindo nė dashurinė e tij.

Para shpatės sė Skėnderbeut, s,qėndruan dot dhe dy remetet e dy ushtrive tė mbretėrve tė Turqisė, Murati me 150.000 dhe Mehmeti II, pushtonjėsi i stambollit me 200.000 ushtarė u kthye me turp tė madh tė mundur prej 10.000 shqiptarėsh.

Shpata e Skėnderbeut, nuk drodhi e kalli frikėn e vdekjes vetem nė ushtrinė turke, po asaj si qėndruen dot as italianėt e Venetisė nėn komandėn e Giuricos, as trimi mė i madh Italjan i kohės, si  gjenerali Piceinino me ushtrinė italiane dhe franceze sė bashku.

Ėshtė vėrtetė pėr tu habitur se me vullnetin e hekurt tė njė burri, me njė grusht luftėtarė, theu e dėrmoi ushtritė e Turqisė me njė shumicė 20 herė mė tė madhe. Ata turq qė mbuallėn frikė e trithem nė tė gjithė Europen, shkatėrrohen e ē,armatosen prej shpatės e njė trimi qe vetem me zėrin e tij, bėnė ēdo ushtarė hero.”

Pjesė nga libri: “Jetėshkrim i njerzve tė ҫquėar”, Konstance, 1921

 

Foto nga libri origjinal dhe Pulla Postare, nga emisioni i 8-tė, kushtuar Skėnderbeut me rastin e 500-vjetorit tė vdekjes, nė vitin 1968, qė janė pjesė e autorit tė kėtij shkrimi.