Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ARTUR
VREKAJ
Hyrje
ARTUR VREKAJ
U lind nė Podgoran, Pėrmet mė 1967.
Ka botuar: Dashuri qė mė kthen pas, poezi, 2012;
Love letters, poezi Anglisht, 2013 dhe Klithmėlindje, poezi,
2013.
Jeton familjarisht nė SHBA.
.
POETJA E DITĖVE TĖ ARDHMĖRUARA
Nė tė njėjtėn orė rrugės sime vrapon,
bregliqenit valėt shtrydhin vetminė;
Ecjemenduar vargun ma rrugėron,
mėnd me bukuri natyrėn pėrditė.
Nga rrahja e hapave trokitjelehtė
lulet e tulipanėve shkopsitin gjinė,
mėngjesit larė me ajkė vese
trup-gjethja ditėn flladėrin.
Dritėpikuar sysh shpreh fjalėshkruara,
pėrēelen luletulipanėt njė pas njė,
poetja e ditėve tė ardhmėruara
dashuruar me vargun pėrgjithnjė.
MAJIT FRYN NJĖ FLLAD
Majit fryn njė fllad
ēel, deh trėndafilin,
perdesh hyn pėrnatė.
Rrug e njerėz fresken
nga tė dashurive
afshe dhe mėngjese.
SARTSAY
(Ishull i ri, kufi Islande)
Lindi pėr vendprehje pulėbardhash,
hirit vullkanik jeta thuret ngadalė,
brigjeve frymėmekur shuhen dallga,
mbi dhe numėron vitet pemė e parė.
Nė sytė e peshkatarit ēastit ndodhur
llava ende zgjuar qiellit flak imazhe;
Shtohen fluturakėt ishullit tė zjarrtė
lėndinash lulėzuar pėrmbi gjurma zjarresh.
Pllajave tė hirta bukėruar nė dhe
bletėt e Evropės lulesh kėngėzojnė,
valė-valė Atlantiku puthje shton mė nge,
gjallet erė pagane kur emrin shqiptojnė.
MALIT TIM
Vullkan mu bė shpirt i dashuruar
malit tim rrėnjėruar lule e jetė,
zėri dheut-kult rrokte hapėruar
detin e fjalės perėndimit tė dielltė.
Me dorė tė perėndisė i kam prekur
yjet nė De(j)an zbritur si dhėndurė,
Kasolles Bardhė bukėn e re thekur
argjendpikuar kam shijuar mbi gur.
Trebeshinė, uji yt trok i kohės
briskėron zemrės sime pėrgjithnjė,
mik tė kam rrugėve tė botės,
mikun mė tė mirė edhe kur fle.
ATDHEUT
Rozafė mbete,
shekujve murosur vdekja
gjyleve tė pashkrehura.
|