Mendimi dhe karakteri
AFORIZMI, "Ashtu si mendon njeriu nė zemėr, i tillė ėshtė", jo vetėm qė e
pėrthekon tėrėsinė e qenies sė njė njeriu, por ėshtė aq gjithėpėrfshirės sa
qė mbėrrin nė secilėn gjendje dhe rrethanė tė jetės sė tij. Njė njeri ėshtė
pikė pėr pikė, ajo ēka mendon, sepse karakteri ėshtė shuma e plotė e tė
gjitha mendimeve tė tij.
Ashtu si lulėzon bima prej farės, dhe nuk do tė mund tė ishte pa tė, ashtu
secili veprim i njeriut lulėzon nga farat e fshehta tė mendimit, dhe nuk do
tė mund tė shfaqej pa to. Kjo vlen njėjtė si pėr ato veprime qė quhen
"spontane" dhe "tė paparamenduara", ashtu edhe pėr ato qė ekzekutohen me
vendim tė ngadalshėm dhe tė kujdesshėm.
Veprimi ėshtė lule-fryti i mendimit, dhe gėzimi dhe vuajtja janė frutat e
tij; kėshtu njeriu e fut nė hambar bereqetin e ėmbėl dhe tė hidhur tė
ekonomisė sė vet bujqėsore.
"Mendimi nė mendje na ka bėrė neve, ēka jemi nga mendimi ėshtė gdhendur dhe
ndėrtuar. Nėse mendja e njė njeriu ka mendime tė kėqija, dhembja i vjen atij
ashtu si i vjen demit rrota prapa....
..Nėse dikush qėndron nė pastėrtinė e mendimit, gėzimi e pėrcjell atė ashtu
si hija e vet; sigurisht."
Njeriu ėshtė rritje sipas ligjit, dhe jo krijim sipas trikut, dhe shkaku dhe
efekti ėshtė po aq absolut dhe jodevijues nė botėn e fshehur tė mendimit sa
edhe nė botėn e gjėrave tė dukshme dhe materiale. Njė karakter bujar dhe
hyjnor nuk ėshtė ēėshtje e favorit apo e shansit, por ėshtė rezultati i
natyrshėm i pėrpjekjes sė vazhdueshme nė tė menduarit e duhur, efekti i
asociacionit me mendime hyjnore, tė kultivuar pėr njė kohė tė gjatė. Njė
karakter i pėrbuzshėm dhe i egėr, sipas procesit tė njėjtė, ėshtė rezultat i
ushqimit tė vazhdueshėm tė mendjes me mendime poshtėruese.
Njeriu bėhet apo zhbėhet nga vetvetja; nė
koleksionin e mendimeve ai i farkon armėt me tė cilat e shkatėrron veten; ai
po ashtu i formėson veglat me tė cilat ndėrton pėr vete rezidencat parajsore
tė gėzimit dhe tė fuqisė dhe tė paqes. Me zgjedhjen e duhur dhe aplikimin e
vėrtetė tė mendimit, njeriu ngritet nė Perfeksionin Hyjnor; me aplikimin
abuzues dhe tė gabuar tė mendimit, ai bie nėn nivelin e bishės. Ndėrmjet
kėtyre dy ekstremeve janė tė gjitha shkallėt e karakterit, dhe njeriu ėshtė
bėrėsi dhe zotėruesi i tyre.
Prej tė gjitha tė vėrtetave tė bukura qė kanė tė bėjnė me shpirtin tė cilat
janė rikthyer dhe janė nxjerrė nė dritė nė kėtė periudhė, asnjėra nuk ėshtė
mė gėzuese apo mė frytdhėnėse pėr premtimin dhe konfidencėn hyjnore sesa
kjo: se njeriu ėshtė zotėruesi i mendimit, skulptori i karakterit, dhe
bėrėsi dhe formuesi i gjendjes, i ambientit, dhe i fatit.
Si
qenie e Fuqisė, e Inteligjencės dhe e Dashurisė, dhe si zotėrues i mendimeve
tė veta, njeriu e mban ēelėsin pėr secilėn situatė, dhe e pėrmban brenda
vetes atė agjenci transformuese dhe rigjeneruese me tė cilėn mund ta bėjė
veten ēka tė dojė.
Njeriu ėshtė gjithmonė zotėruesi, bile edhe nė gjendjen e vet mė tė dobėt
dhe mė tė braktisur; por nė dobėsinė dhe degradimin e vet ai ėshtė zotėruesi
budalla qė i keq-qeveris "njerėzit e vet". Kur ai nis tė reflektojė pėr
gjendjen e tij, dhe ta kėrkojė me zell Ligjin sipas tė cilit ėshtė ndėrtuar
qenia e tij, ai pastaj bėhet zotėruesi i menēur, duke i drejtuar energjitė e
tij me inteligjencė, dhe duke i formėsuar mendimet e veta nė ēėshtje tė
frytshme. I tillė ėshtė zotėruesi i vetėdijshėm, dhe njeriu mund tė bėhet
kėshtu vetėm duke i zbuluar, brenda vetes, ligjet e mendimit, zbulim qė
ėshtė plotėsisht ēėshtje e aplikimit, vetė-analizės, dhe e
pėrjetimit-pėrvojės.
Vetėm duke kėrkuar dhe duke gėrmuar thellė,
gjenden diamantet, dhe njeriu mund ta gjejė ēdo tė vėrtetė qė lidhet me
qenien e vet, nėse do tė gėrmojė thellė nė minierėn e shpirtit tė tij; dhe
se ai ėshtė bėrėsi i karakterit tė tij, formuesi i jetės sė vet, dhe
ndėrtuesi i fatit tė vet, ai mund ta vėrtetojė nė mėnyrė tė pagabueshme,
nėse do t'i ruajė, do t'i kontrollojė, dhe do t'i ndryshojė mendimet e veta,
duke i pėrcjellė efektet e tyre nė vetvete, nė tė tjerėt, dhe nė jetėn dhe
rrethanat e tij, duke e lidhur shkakun dhe efektin me ushtrim dhe hulumtim
tė durueshėm, dhe duke e pėrdorur praktikisht ēdo pėrjetim-pėrvojė, edhe nė
ngjarjen mė triviale, tė pėrditshme, si mjet pėr ta marrė atė njohje tė
vetes qė ėshtė Tė Kuptuarit, Menēuria, Fuqia. Nė kėtė drejtim, si nė asnjė
tjetėr, vlen ligji absolut qė "Ai qė kėrkon gjen; dhe atij qė troket do t'i
ēelet;" sepse vetėm me durim, praktikim, dhe kėmbėngulje tė pandėrprerė mund
tė hyjė njė njeri nė Derėn e Tempullit tė Diturisė.
Pjesė nga libri: "Ashtu si mendon njeriu"
|