Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Meditime 2 - Ashtu si mendon njeriu

Shkruan: James ALLEN

 Pėrktheu dhe pėrshtati: Ridvan BUNJAKU

      

ASHTU SI MENDON NJERIU

 

Ky libėr jepet pėr lexim  me miratimin e Daut Demakut

 

 

Libri  „Ashtu si mendon njeriu“ u ofrohet tė interesuarve pėr shkarkim falas nė sektorin

 „Literaturė“,    www.syri3.com  dhe  http://kalabuli.googlepages.com

 

E falėnderojmė pėrzemėrsisht pėrkthyesin Ridvan Bunjaku dhe profesorin e nderuar Daut Demaku  pėr kontributin tejet tė ēmuar, pėr  veprimtaritė tejet humane qė po i zhvillojnė nė ngritjen e vlerave morale e shpirtėrore tė shoqėrisė sonė.

 

 

 

            Mendimi dhe karakteri

 

            AFORIZMI, "Ashtu si mendon njeriu nė zemėr, i tillė ėshtė", jo vetėm qė e pėrthekon tėrėsinė e qenies sė njė njeriu, por ėshtė aq gjithėpėrfshirės sa qė mbėrrin nė secilėn gjendje dhe rrethanė tė jetės sė tij. Njė njeri ėshtė pikė pėr pikė, ajo ēka mendon, sepse karakteri ėshtė shuma e plotė e tė gjitha mendimeve tė tij.

            Ashtu si lulėzon bima prej farės, dhe nuk do tė mund tė ishte pa tė, ashtu secili veprim i njeriut lulėzon nga farat e fshehta tė mendimit, dhe nuk do tė mund tė shfaqej pa to. Kjo vlen njėjtė si pėr ato veprime qė quhen "spontane" dhe "tė paparamenduara", ashtu edhe pėr ato qė ekzekutohen me vendim tė ngadalshėm dhe tė kujdesshėm.

            Veprimi ėshtė lule-fryti i mendimit, dhe gėzimi dhe vuajtja janė frutat e tij; kėshtu njeriu e fut nė hambar bereqetin e ėmbėl dhe tė hidhur tė ekonomisė sė vet bujqėsore.

            "Mendimi nė mendje na ka bėrė neve, ēka jemi nga mendimi ėshtė gdhendur dhe ndėrtuar. Nėse mendja e njė njeriu ka mendime tė kėqija, dhembja i vjen atij ashtu si i vjen demit rrota prapa....

            ..Nėse dikush qėndron nė pastėrtinė e mendimit, gėzimi e pėrcjell atė ashtu si hija e vet; sigurisht."

            Njeriu ėshtė rritje sipas ligjit, dhe jo krijim sipas trikut, dhe shkaku dhe efekti ėshtė po aq absolut dhe jodevijues nė botėn e fshehur tė mendimit sa edhe nė botėn e gjėrave tė dukshme dhe materiale. Njė karakter bujar dhe hyjnor nuk ėshtė ēėshtje e favorit apo e shansit, por ėshtė rezultati i natyrshėm i pėrpjekjes sė vazhdueshme nė tė menduarit e duhur, efekti i asociacionit me mendime hyjnore, tė kultivuar pėr njė kohė tė gjatė. Njė karakter i pėrbuzshėm dhe i egėr, sipas procesit tė njėjtė, ėshtė rezultat i ushqimit tė vazhdueshėm tė mendjes me mendime poshtėruese.

            Njeriu bėhet apo zhbėhet nga vetvetja; nė koleksionin e mendimeve ai i farkon armėt me tė cilat e shkatėrron veten; ai po ashtu i formėson veglat me tė cilat ndėrton pėr vete rezidencat parajsore tė gėzimit dhe tė fuqisė dhe tė paqes. Me zgjedhjen e duhur dhe aplikimin e vėrtetė tė mendimit, njeriu ngritet nė Perfeksionin Hyjnor; me aplikimin abuzues dhe tė gabuar tė mendimit, ai bie nėn nivelin e bishės. Ndėrmjet kėtyre dy ekstremeve janė tė gjitha shkallėt e karakterit, dhe njeriu ėshtė bėrėsi dhe zotėruesi i tyre.

            Prej tė gjitha tė vėrtetave tė bukura qė kanė tė bėjnė me shpirtin tė cilat janė rikthyer dhe janė nxjerrė nė dritė nė kėtė periudhė, asnjėra nuk ėshtė mė gėzuese apo mė frytdhėnėse pėr premtimin dhe konfidencėn hyjnore sesa kjo: se njeriu ėshtė zotėruesi i mendimit, skulptori i karakterit, dhe bėrėsi dhe formuesi i gjendjes, i ambientit, dhe i fatit.

            Si qenie e Fuqisė, e Inteligjencės dhe e Dashurisė, dhe si zotėrues i mendimeve tė veta, njeriu e mban ēelėsin pėr secilėn situatė, dhe e pėrmban brenda vetes atė agjenci transformuese dhe rigjeneruese me tė cilėn mund ta bėjė veten ēka tė dojė.

            Njeriu ėshtė gjithmonė zotėruesi, bile edhe nė gjendjen e vet mė tė dobėt dhe mė tė braktisur; por nė dobėsinė dhe degradimin e vet ai ėshtė zotėruesi budalla qė i keq-qeveris "njerėzit e vet". Kur ai nis tė reflektojė pėr gjendjen e tij, dhe ta kėrkojė me zell Ligjin sipas tė cilit ėshtė ndėrtuar qenia e tij, ai pastaj bėhet zotėruesi i menēur, duke i drejtuar energjitė e tij me inteligjencė, dhe duke i formėsuar mendimet e veta nė ēėshtje tė frytshme. I tillė ėshtė zotėruesi i vetėdijshėm, dhe njeriu mund tė bėhet kėshtu vetėm duke i zbuluar, brenda vetes, ligjet e mendimit, zbulim qė ėshtė plotėsisht ēėshtje e aplikimit, vetė-analizės, dhe e pėrjetimit-pėrvojės.

            Vetėm duke kėrkuar dhe duke gėrmuar thellė, gjenden diamantet, dhe njeriu mund ta gjejė ēdo tė vėrtetė qė lidhet me qenien e vet, nėse do tė gėrmojė thellė nė minierėn e shpirtit tė tij; dhe se ai ėshtė bėrėsi i karakterit tė tij, formuesi i jetės sė vet, dhe ndėrtuesi i fatit tė vet, ai mund ta vėrtetojė nė mėnyrė tė pagabueshme, nėse do t'i ruajė, do t'i kontrollojė, dhe do t'i ndryshojė mendimet e veta, duke i pėrcjellė efektet e tyre nė vetvete, nė tė tjerėt, dhe nė jetėn dhe rrethanat e tij, duke e lidhur shkakun dhe efektin me ushtrim dhe hulumtim tė durueshėm, dhe duke e pėrdorur praktikisht ēdo pėrjetim-pėrvojė, edhe nė ngjarjen mė triviale, tė pėrditshme, si mjet pėr ta marrė atė njohje tė vetes qė ėshtė Tė Kuptuarit, Menēuria, Fuqia. Nė kėtė drejtim, si nė asnjė tjetėr, vlen ligji absolut qė "Ai qė kėrkon gjen; dhe atij qė troket do t'i ēelet;" sepse vetėm me durim, praktikim, dhe kėmbėngulje tė pandėrprerė mund tė hyjė njė njeri nė Derėn e Tempullit tė Diturisė.

 

            Pjesė nga libri: "Ashtu si mendon njeriu"