-Njeriu qė i do gjėrat e natyrshme - atė
qė ėshtė e bukur, e mirė, qė e do shėndetin, ajrin e pastėr, qė e do
fitimin, shkencėn, autoritetin, humanitetin dhe dashurinė - ai do ti gjej
ato. I interesuari pėr gjėra tė mira, do ti gjejė ato (ashtu siē di ti
gjejė dhe anėt negative, nėse i kėrkon). Njeriu qė ka ide dhe dėshirė tė
fortė pėr njė qėllim, ai do ta realizojė atė domosdo. Qėndrimi pasiv dhe
sugjerimet negative njeriu i sjellin dėm pėr aq sa ai i ushtron ndaj
vetvetes.
-Gjendjes sė tashme, pavarėsisht nė ėshtė e
kėnaqshme apo e pakėnaqshme, duhet ti jepet rėndėsi. Asaj duhet ti
kushtohet kujdes i veēantė, me pėrpjekjen permanente pėr ecje pėrpara, duke
i projektuar qartė qėllimet.
-Vetėdija ėshtė udhėheqėse e jetės. Shprehia
ėshtė ushqim frymėzues i ēdo veprimi dhe ekzekutimi. Shprehitė kultivohen,
dhe punėt dhe veprimet qė bėjmė, janė zakonisht rezultat i shprehive tė
caktuara, qofshin ato tė orientuara pozitivisht apo negativisht.
-Ai qė nuk di ta shfrytėzoj rastin qė i ėshtė
dhėnė, nuk ėshtė duke ditur fatin ta shfrytėzoj. Fajin e ka nė vetėn e tij.
-Njeriu qė ka harmoni me shokė dhe hap biseda
frytdhėnėse pėr ardhmėrinė, vendin, ėshtė krijues dhe ndriēues. Ai krijon
dhe ndriēon.
-I pastėr tė jesh, do tė thotė -tė keqen ta
kuptosh dhe tė mos merresh me tė.
-Kujdes: Sugjestionet dhe autosugjestionet bėhen
pjesė pėrbėrėse tė ndėrdijes, respektivisht ato krijojnė shprehitė.
-Ndėrdija ėshtė tokė e pėlleshme, ndėrsa
vetėdija - bimėsia frytdhėnėse e saj.
-Ndėrdija, telepatia, pėrgjithėsisht fenomenet e
ashtuquajtura parapsikologjike, janė fenomene natyrore qė, kohė tė gjatė,
ndoshta gjithnjė kanė, do ti pėrjetojmė, por vetėm pjesė-pjesė do ti
kuptojmė-
-Duhet menduar nė ēdo kohė dhe nė ēdo moment.
Atė qė e dimė, ta korrigjojmė e ta pėmirėsojmė, tė dimė dita-ditės mė shumė
e mė mirė. Fjalėve tė pamatura, tė tepėrta, nervozitetit, si dhe shprehive
tė kėqija, tu vėmė kufij. Kurse mendimi, ideja, fantazia - nuk kanė kufij.
Njeriu qė jep mendime, tė mos u vė kufij atyre, se pėrfundimtare nuk ėshtė
asgjė. Fshehtėsitė dhe gjėrat e panjohura janė mė tė mėdha se sa ato qė i
kemi tė njohura. Ne jetojmė nė kopshtin e mistereve nga tė cilat varet shumė
jeta jonė.
|