|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
AVDYL
SULAJ
Hyrje
Avdyl
Sulaj ka lindur mė 1 korrik 1945 nė fshatin Begaj, Tropojė. Ai ka punuar nė
shėrbim tė shtetit e tė shoqėrisė shqiptare nė mbi 20 zanate, profesione e
detyra tė ndryshme, si bujk e bari, punėtor, nėpunės, mėsues, bibliotekist e
drejtor biblioteke, poet, prozator, studiues e publicist etj.
Veprimtarinė botuese e ka nisur nė vitin 1979 nė publicistikė.
Nė rrjedhėn e kėtyre viteve ka botuar 8 libra, sikundėr janė:
1. Evropa e bashkuar, Shqipėria e copėtuar, Publicistikė, Tiranė
1999.
2. Visare gjuhėsore - kulturore nga Malėsia e Gjakovės I,
Tiranė, 2000.
3. Visare gjuhėsore - kulturore nga Malėsia e Gjakovės II,
Tiranė, 2003.
4. Kristale alpine, Poezi, Tiranė, 2006.
5. Fjalor fjalėsh dhe shprehjesh popullore, Tiranė, 2009.
6. Shkrime dhe hulumtime gjuhėsore, Tiranė 2012.
7. Krokodili mallėngjen fqinjėt, Fabula, Tiranė, 2013.
8. Larushia e fjalės nė gojėn e popullit, Tiranė, 2013.
Ai ka nė dorėshkrim dhe disa libra tė tjerė me poezi, prozė etj.
EH, KĖTA SHTEGTARĖ!
Zogjtė duke fluturuar me hare,
Tufa tufa u nisėn nė shtegtim.
Bijtė e shqipes me sytė pėrdhe,
Rrugėve tė fatit ikin nė mėrgim.
Zogjtė duke cicėruar nė pranverė,
Sėrish do tė kthehen ndėr kėto fole.
Bijtė e shqipes a do kenė ndonjėherė
Stinė tė lumtur kthimi nė atdhe
?!
DHURATA SĖ DASHURĖS PĖR SHĖN VALENTIN
Sot e dashur, pėr Shėn Valentin
Dhuratat do ti bėj nga peizazhi alpin.
Njė fustan do ta end nė vegjė tė erės
Prej fluturzash bore te Kroni i Verės.
Njė ylber do ta mbėrrij lart nė bjeshkė,
Me stofin e tij do tė bėj njė xhaketė.
Majė Shkėlzenit do tė kap njė vetėtimė,
Ta bėj fjongo flokėsh tė artė vizėllimė.
Gjerdan do ta bėj Valbonėn shtatkristal
Mbushur nė muzg yje dhe hėnėza argjend e ar.
Nė njė bohēe resh ato do ti bie,
Zdritur me margaritarė e perla dashurie.
BJESHKĖT E NEMUNA
Mes bukurive pa cak
tė kėtyre Bjeshkėve
Shtrirė nė madhėshti
Si kreshtė e madhe mali
Njė pikėpyetje rri ?
Kush i quajti, vallė, ato
tė mallkuara ?
Epiteti t Nemuna
pse u mbet ?
me shtatė shkronjat
mbi shtatė shkėmbinj
si shtatė korba tė zinj ?
Pse , vallė, t Nemuna,
Pse, tė truara ?!
Kur duheshin pagėzuar:
Bjeshkėt e Bekuara.
V E T Ė R O B Ė R I A
Nė qendėr tė botės vėmė unin tonė
Marrėzisht gėnjehemi pėr pėrjetėsi.
Nė kalė tė lakmisė etshėm vrapojmė
Pėr seks, para, pushtet e lavdi.
Tradhti, mėkate, vese e smirė.
Kalit tė tyre ia bėjmė tagji.
Lirisė sė unit ato i bėhen zinxhirė
Dhe shpirtit tonė - vetėskllavėri.
NDALIMQARKULLIM NĖ ALPE
Tirani dimėr zemėrak,
Nga froni i tij nė Majė tė Hekurave,
Nxorri urdhėrin e zi farmak:
Ndalimqarkullim pėr banorėt e bjeshkėve!.
Malėsorėve ua kumtoi me vetėtima,
Ua pėrsėriti me gjėmim tė rrufeve.
Ortekė lėshoi poshtė nė lugina,
Me borė qafėmaleve ngriti ledhe.
Nė Ēerem, Rrogam, Dragobi
Njerėzit mbeten nė kulla, ngujim.
Spipėtinte kafshė e egėr as bagėti,
Nė atė tė rreptė ndalimqarkullim.
Valbona shtatkaltėr mėsyu nė betejė,
Iu vėrsul ortekėve nė luginė.
I shkriu e i zhbiroi tej pėr tej,
Jetė i dha visores alpine tė ngrirė.
TEMPULLI IM
E vėrteta, drejtėsia,
e njerėzishmja, dashuria.
I shenjti tempulli im
Qė i falem me pėrgjėrim.
PĖLLUMBAT MBI GJAKOVĖ
Njė tufė pėllumbash tė bardhė e tė zinj
nėn shatėrvanin e rrezeve mėngjesore
lodrojnė me reflekset diellore
ulen e ngrihen, rrotullohen gjithė hijeshi.
Njė tufė pėllumbash tė zinj e tė bardhė
Njėri - tjetrin ndjekin fluturim
nė qiellin e zgjedhur skenė pėr vallėzim
njė simfoni bukurie luajnė radhė-radhė.
Kėtė shfaqje tė hyjnishme
E kundrojnė njė tufė fėmijė.
E u thonė prindėrve me doēkat prej qielli:
- O, babi! O, mami! Shihni ēmrekulli!
|
