Avni Rrustemi, lindur nė Libohovė, nė vitin 1895 nė gjirin e njė
familjeje atdhetare me tradita tė lashta pėrparimtare. Shkollėn fillore e
mbaroi nė vendlindjen e tij. I etur pėr dituri, mėsimet i vazhdoi nė
normalen e Elbasanit e mė pas edhe nė Shėn Mitėr Korone, ndėrkaq studimet e
larta pėr pedagogji i ndoqi nė Universitetin e Romės.
Avniu, biri i Libohovės dhe
i Shqipėrisė, atdhetar dhe i patundur me orientime demokratike tė kohės,
duke parė gjendjen e rėndė ekonomike dhe shoqėrore nė Shqipėri, ai u shkri
si qiriri, i Namit i gatshėm pėr tė dhėnė ēdo gjė nga vetja e tij si
shembull i brazave djaloshare tė kohės, qėllimi i tė cilit ishte edukata e
gjeneratės sė re, e cila po rritej nė njė frymė krejtėsisht pėrparimtare pėr
ti dalė zot shqiptarisė.
Ai, me kohė i kuptoi mė
mirė dhe mė qartė nga tė tjerėt qėllimet grabitqare tė shteteve fqinje tė
cilat hapur e fshehur po synonin ri copėtimin e Shqipėrisė, pėr fat tė keq e
gjitha kjo me mbėshtetjen dhe qėndrimin antishqiptar tė disa prej Fuqive tė
Mėdha, tė cilat nėn ndikimin e Rusisė Cariste po mbyllnin njėrin sy para
invadimeve serbe, greke e bullgare nė territoret shqiptare. Nė kėtė mes,
edhe me qėndrimin e imzanė e Portės sė lartė, e cila pėr mė se pesė shekuj
shqiptarėve ua kishte sjellė diellin mbi kokė! Politika e atėhershme
franceze, angleze etj. Pėr fat tė keq kishin treguar gatishmėri qė
Shqipėrinė ta shpėrbėnin dhe ta fshinin pėrgjithmonė qoftė edhe nga harta
evropiane si shtet.
Duke vėrejtur e pėrjetuar
kėtė pėrballje me kėtė gjendje tė rėndė, Avniu dhe bashkėluftėtarėt e tij,
nuk po rrinin duarkryq, ata kishin mobilizuar tė gjitha forcat e veta dhe sė
bashku me rininė djaloshare po vepronin anė e kėnd atdheut tė shqipeve nė
mėnyrė, qė njė ditė tė afėrt tė ishin gati qė atdheut ti dilnin nė mbrojtje
edhe me armė nė dorė! Tokės sonė tė shenjtė, ku Italia veē kishte mėsyrė
Vlorėn!...
Avniu, ishte atdhetar,
demokrat, revolucionar dhe intelektual, i cili ēėshtjen e atdheut e kishte
vėnė mbi tė gjitha, madje edhe mbi jetėn e tij. Ai, duke e ndier si nevojė
tė kohės qė djemtė atdhedashės ti mobilizojė dhe ti ketė kurdoherė tė
gatshėm, pėr tė qenė pranė e pranė, themeloi Shoqėrinė Demokratike
Bashkimi. shumė nga pikat e atij programi edhe sot e kėsaj dite nuk e kanė
humbur aktualitetin e tyre. Ai ishte pjesėtar i denjė i opozitės demokratike
nė Asamblenė Kombėtare mu nė prag tė Revolucionit Demokratik Borgjez tė
Qershorit tė vitit 1924. Ishte kjo Qeveria e parė Demokratike nė Ballkan e
mė gjerė qė udhėhiqej nga bijtė mė tė devotshėm tė shqiptarisė nė krye me
Fan Nolin e madh.
Avniu, punoi si mėsues nė
Libohovė, pastaj nė Tragjas tė Vlorės, nė Tepelenė e nė Vlorė etj. Ai, ishte
rreshtuar me kohė nė mjedise atdhetarėsh, qė po pėrpiqeshin e luftonin me
pushkėn krahut pėr tė zmbrapsur lakmitė e armiqve te Shqipėrisė si dhe pėr
tė penguar pėrēarjen e vendit nga agallarė e bejlerė dritėshkurtėr, tė cilėt
i kishte verbuar lakmia pėr prona e pushtet. Qėllimet e Avniut dhe
bashkėmendimtarėve e bashkėluftėtarėve tė tij, ishin tė prera dhe tė ēarta:
liria dhe pavarėsia e tėrėsisė tokėsore shqiptare mbi tė gjitha, qėndresė,
luftė dhe pėrpjekje pėr Shqipėrinė e lirė, sovrane e demokratike, qė do tė
jetonte nė fqinjėsi tė mirė me tė gjitha ato shtate qė do ta respektonin
parimin e vlerave universale ndėrkombėtare.
Nė vitin 1908, braktisi
bankat shkollore dhe iu bashkua ēetės sė Ēerēiz Topullit. Mė 1910, Avniu me
kobure nė dorė bėri pėrpjekje qe ta qėronte nga faqja e dheut, edhe
gjeneralin otoman, gjakpirėsin Shefqet Turgut Pasha, komandant i ekspeditės
turke nė Shkodėr. Atėbotė, Ishte nė moshė fare tė re, por me veprimin tij tė
guximshėm, ai tregoi se si duhet tė dekorohen pushtuesit e tokave
shqiptare dhe tradhtarėt e vendit! Ky ishte njė frymėzim i mirė pėr tė
gjithė popujt e pushtuar e nė kėtė kontest edhe pėr ne, qė pėr liri dhe
bashkim tė vendit jemi pėrpjekur pareshtur ndėr vite deri tek ditėt e sotme,
ku shumė bijė tė devotshėm kanė ndjekur rrugėn e Avni Rrustemit, Ēerēiz
Topullit, Ramadan Zaskocit, Mic Sokolit, Vasil Laēit, Vojo Kushit, e
dhjetėra bijve tanė tė devotshėm, qė u flijuan pėr atdhe!
Nė vitin 1914, u radhit nė radhėn e forcave ēlirimtare tė
vendit, qė pėr pikėsynim kishin ēlirimin e Jugut tė Shqipėrisė nga
pushtuesit grekė, tė cilėt ishin futur nė tokat tona! Mė 1918, Avniu e mori
edhe njė nismėn pėr themelimin e Shoqėrie atdhetare tė tė rinjve nga Vlora,
qė e pagėzoi me emrin: Djalėria e Vlorės. Drejtimin e shoqėrisė e mori
pėrsipėr vet pėrsipėr, i cili pa humbur kohė sė bashku me bashkėveprimtarėt
e tij u vunė nė njė lėvizje tė shpejt nė mėnyrė qė mė 28 Nėntor 1918, tė
organizonin njė demonstratė tė fuqishme kundėr pushtuesit Italian, dhe kėtė
e arritėn me sukses. Njė vit mė vonė, pra mė 1919, nė Shėn Mitėr, ai
themelon edhe; Lidhjen Rinisė Shqiptare e cila kishte pėr qėllim mbrojtjen
e tė drejtave tona kombėtare etj.
Aktin madhor historik dhe
heroik, Avniu e kreu mė 13 qershor 1920, kur me atentat vrau nė Paris Esat
Pasha Toptanin, krye tradhtarin e vendit, veglėn e shteteve fqinje,
njėkohėsisht edhe tė fuqive tė huaja dhe shitėsin e interesave tė
Shqipėrisė, me kėtė akt trimėrie Avniu tronditi Konferencėn e Paqes nė
Paris dhe prishi planet qė bėheshin pėr ri copėtimin e Shqipėrisė edhe ashtu
tė pėrgjysmuar! Ky akt heroik e historik i Avniut, qė ekzekutoi nė mes tė
Parisit tradhtarin e kombit Pasha Toptanin, ishte akt atdhetarie e
vendosmėrie qė do tiu binte kokės tė gjithė atyre qė do tė guxonin tė bėnin
pazar nė dėm tė tokave shqiptare!
Kushtrimi i krismave tė
kobures sė Avniut, ishte kushtrim pėr bashkimin e tė gjithė atyre burrave qė
pėrpiqen pėr ēlirimin e trojeve shqiptare, njėkohėsisht vėrejtje pėr tė
gjithė ata qė ushqenin dhe ndihmonin pėrēarjen vendit, vėrejtje pėr te
gjithė ata qė u shėrbenin pushtuesve tanė shekullorė sllavo-grek, vėrejtje
pėr tė gjithė ata qė synonin kolltukė e pushtet nėn tutelėn e pushtuesve!
Ai, nė kėtė mėnyrė i tregoi botės se dora e popullit do ti arrijė
tradhtarėt e kombit edhe nė Paris, Londėr e kudo qė fshihen e strehohen ata!
Gjyqin e Parisit, qė iu ngrit pėr ta dėnuar atė, ai e shndėrroi nė njė
tribunė politike, ku mbrojti me konsekuencė tė drejtat shqiptare, duke
fituar kėshtu simpatinė e qindra intelektualėve tė kohės, tė cilėt u
solidarizuan me qėllimin e lartė tė veprės sė Avniut dhe me tė drejtėn e
popullit shqiptar pėr tė qenė i lirė nė tokat e veta.
Nėpėr tė gjitha
qytetet e Shqipėrisė organizoheshin tubime e manifestime nė shenjė
pėrkrahjeje pėr Avniun; me tė vetmen kėrkesė: LIROJENI DJALIN TONĖ!-
tradhtarėt plumbin kanė hak...
Avni Rrustemi dhe
populli shqiptar e fituan edhe kėtė gjyq. Nė dhjetor tė vitit 1920, Avniu
kthehet nė Shqipėri. Masat popullore liridashėse e pritėn me entuziazėm, e
pritėn si njė hero tė vėrtetė. Ai pėr asnjė ēast nuk e ndali veprimtarinė e
vet dhe as edhe njėherė nuk mendoi se e kreva detyrėn ndaj atdheut!...
Ai nuk qe vetėm organizatori kryesor i
shoqėrive demokratike pėrparimtare dhe ēlirimtare, por edhe njėri ndėr
ideologėt mė tė shquar tė saj. Idetė e tij tė publikuara, njė herėsh u bėnė
edhe armė e fuqishme nė duart e rinisė demokratike shqiptare dhe tė masave
tė shtypura. Idetė e tij pėr pėrparimin e vendit ai i shprehu edhe nė
Asamblenė Kushtetuese tė vitit 1924, ku edhe u zgjodh deputet nga populli i
ish prefekturės sė Kosovės. Ai mbrojti me guxim e zjarr traditat luftarake
tė popullit tonė, pėrpjekjet e tė drejtat e tyre pėr tu ēliruar nga zgjedha
serbo-sllave dhe greke, pėr tė jetuar tė lirė dhe tė bashkuar- ashtu siē
jetojnė popujt e tjerė tė botės sė lirė e pėrparimtare...
Forcat e errėta Monarkiste,
pėrgatitėn likuidimin e Avniut, ai ra me 22 prill, tė vitit 1924, ra pėr tė
mos rėnė kurrė!... Figura e Avniut do tė qėndrojė lartė nė ndėrgjegjen e
luftėtarėve tė lirisė.
Vepra e Avniut nuk do tė
harrohet kurrė, emri i tij ėshtė nderi i shqiptarisė!
22. 04. 2008 |