Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
AZEM
OSMANI
Hyrje
Azem
Osmani i lindur mė 17 gusht 1966, nė Mitrovicė.
Vendbanimi nė Podujevė, Republika e Kosovės.
Ngritja profesionale:
Nė vitin 1973/84 shkollėn fillore dhe tė mesmen
nė Podujevė.
Nė vitin 1986/91 studimet nė Universitetin e
Prishtinės, Fakulteti i Bujqėsisė.
Nė vitin 1991 ndėrpret studimet pėr shkak tė
shkuarjes me familje nė Gjermani.
Nė vitin 1993 kurset themelore pėr Informatikė
nė Gjermani.
Nė vitin 1995/96 studimet pėr gjuhė gjermane
pranė "Goethe Institut" qė kanė zgjatur njė vit e gjysmė.
Nė vitin 2002/04 "SGD" Darmstadt Pfungstadt,
drejtimi "PC Betreuer" (kėshillues dhe mbikėqyrės i kompjuterėve).
Nė vitin 2004 kthimi i serishėm nė Kosovė.
Nė vitin 2010 ka vazhduar studimet e mbetura tė
bujqėsisė nė programin Bachelor, drejtimi Bioteknologji nė Zootekni pranė
UP-sė. Nė vitin 2012 ka diplomuar.
Nė vitin 2012 ka regjistruar studimet nė
Kolegjin AAB, programi Master, Komunikim Masiv dhe Gazetari. Nė vitin 2014
ka diplomuar.
Ka botuar punime shkencore nė revista me
karakter ndėrkombėtar, nė fushėn e mediave dhe gazetarisė. Pjesėmarrės nė
Konferencė shkencore ndėrkombėtare pėr media dhe gazetari.
Me poezi merret qė nga bankat e shkollės
fillore. Pjesėmarrės nė shumė orė letrare. Poezi tė botuara nėpėr revista tė
ndryshme. Sė fundi nė pėrgatitje e sipėr pėr botimin e librit me poezi.
Tani pronar dhe kryeredaktor i portalit
Dritarjaonline.net, nė tė cilin gjendet edhe kėndi pėr poezi, si dhe pėr
fusha tė tjera tė artit e kulturės.
INTERMEXO JETE
qetėsi e strukur
n'errėsirė dhome
xixare shpresash
me lugė tė vockėl
shpirtin ma ushqejnė
gota ime e zbrazur
gotės tjetėr tė vetmuar
tė mbushur lėng trėndafili
dyluftim cakėrrimesh i kėrkon
kėmbėkryq pranė oxhakut
me ndjenja vetmie
zjarrin shpupurish
flaka merr trajtė mesazhi
e tymi postier
me ēantė lėkure nė krah
qiellit habere lėmoshe i sjell
pėr fat tė mirė
andejpari
fluturimthi njė dallėndyshe kalon
varur nė qafė medaljonin
heroinė vrastare e vetmisė
oxhaku npaqe me errėsirėn
gota e zbrazur ndashuri me gotėn e mbushur
vetmia ime kapitullimin nėnshkruan
plagėt e pritjes dallėndyshja mi shėron
pranė oxhakut me Mollėzėkuqen time
gotave ua rrėmbyem dashurinė
me fije tė kėnaqėsisė uragane
ēasteve po u thurim gėrsheta
KALENDARI
E lindėm esėll
numrat i dhamė ushqim
ditėt i gllabėron
ecur n'shtegtim
celuloid n'rrotėn e kohės
ngjarje arkivon
pas njė viti jete
numėrimi i pushon
prapa lė gjurmė kujtese
thurur histori
pėr t'i liruar vendin
njė kalendari tė ri
ditėt vizatojnė kalorės
vitet ngjyrosin palombarė
epokat skalitin fluturake
tablo nuancash nė kalendar
FJALĖ E PĖRKORĖ
ēirrma altoparlantėsh
t'getoizuar nė kollare
shutojnė fjalė hipokrite
n'mediume tė stėrkequra
si n'stadium futbolli
fjalamani epidemike
shkrirė vrer nė tru
kafka tė ndotura
portretizuar kėrmė n'pasqyrė
retė shndėrruar n'ujitėse
nė vend tė shiut
mbushur herbicide
baroja fjalėsh spėrkatin
e fjalėt pėrkorė ngelur
filiz nė trurin ekologjik
HOMAZHE PARIMESH
gjethe tvyshkura
degė tkrasitura
tundime furtunash
e lisi sėrish i rrėnjosur
thellė nė shtratin e vet
koha me kode tė fiksuara
ecėn karvan
e njerėzit nė kahun e kundėrt
tė sfilitur shtegtojnė
me kėmbė tė zhytura
nė kėrrlė pellgjesh
cakun mezi e gjejnė
aty pari janė varret
prehur tė qeta eshtra parimesh
homazhe e lutje pėr ringjallje
tė pėrlotur nė epitafin gravurė lexojnė:
rilindemi pėrmotshėm
vetėm nė themele
tshėndetshme tė trurit
NPĖRGJUMJE
natyra dirigjent i simfonisė sė zgjimit
dielli kujdestar i ditės
fishekzjarr i rrezeve pėr sy
era npėrkundje tė kreshkave
e gjethet flladisin fytyra tė ngrysura
ujėvarat me zhurma tkėrthndezura
melodi frymėzimi plot patos
pėrēapje koti
njerėz tstrukur
nė akuj tveriut polar
arinj tpėrgjumur
pinguinė frikacak
akullthyes tė topitur
tė verbėr ndaj shėmtisė
tė shurdhėr ndaj krrokėritjeve
tė mekur nga ecje tė shkapėrderdhura
tė kėrrnjotur
supersticiozė tpėrkulur
nfetishe tė gėrditshme
flasin ters
tė papėrfillshėm
e hienat ecin e sndalen
ngasin lokomotivėn
nė binarėt e lakmisė
pavetėdijshėm drejt ferrit tė greminės
PUTH AGUN
akullnaja n'tabanin e trurit
titaniku aksidenton
eshtrat fundosen n'mish tė qelbur
drita e farit mė s'ndriēon
kutėrbojnė zorrėt e ndrydhura tė kohės
e kėmbėt nuk shkelin mė tokėn
hipur mbi numra nė rrethore
shtyjnė akrepat e orės
pėr ta puthur agun
MULLIRI ME UJĖ
pėrbri kodre njė mulli
fshatin gjallėron
themeleve guracake kėmbėhapur
uji i pėrroskės qarkullon
furishėm rrėshqet uji
lopatat armiqėsisht godet
rrokullimat sndalen
ngazėllimet spushojnė
thasėt rreth e rrotull plot bereqet
mullisi i tėri shend
dordolec nga bardhėsi mielli
furnitor nė luftėra e nė paqe
fytyra e tij rreze dielli
mullisi vėshtron mokrėn
seē sillet rrotull pėr t'bluar
peripecitė e jetės
gjerdanė ngjyra-ngjyra
qafėn rrethuar
mulliri njė shtėpi muze
strehė baroti pėr luftėtarė lirie
magazinė traktesh
ambulancė tė plagosurish
jetė pėr shtresa varfėrie
HĖNA
binarėve tė gjumit
udhėtoj me tren
ėndrrat m'shfaqen me kinoprojektor
vagoni i parė dokumentar natyre
i dyti film i Hiēkokut
i treti thithėse djersėsh nga ankthi
yjet ndezėn sinjalin
gjumi ndalet nė stacion
mbush lokomotivėn me qetėsi
vazhdon e sndalet mė
deri nė stacionin e zgjimit
pėrjetimet e ditės
mė shkruan skenarin e ėndrrave
e hėna ma bėri regjinė
hėna, kujdestare e gjumit tim
flijohet nė betejė me terrin
e katandiset nė gjysmėhėnė
gjysmėhėna shuhet
pėr trilind njė hėnė
NĖN OMBRELLĖ
qiell i mėrmėritur
re tė xhindosura
nga mesazhet mynxyrė
tė ciklopėve tokėsor
tokė e ngritur pezull
mbi tė ujqit bėjnė orgji
mėrlaqen me pre gjahu
e dhėmbėt stėrngopur me gjak
rrjedhin curril
furtuna hipokrizish nė tundje
sjellin shi gėnjeshtrash rrėke
mė pas edhe breshėr mėkatesh
pėr kaq kohė
do rri nėn ombrellė
PĖRHITJE NĖ NATYRĖ
shtrirė nlėndinė bjeshke
nė xhamin e qiellit
shoh veten germė T e abetares
njė re e bardhė me syze dielli
mat npeshore oksigjenin
e shqiponjat nradhė presin
pėr hisen e vet
horizonti lapsin mbi vesh
e me dorė mat mbi banak
mėndafshe tė epokave
vig i kėrptė
ankoruar nė veshėt e dy kodrave
mbi tė ēapitin pelegrinė
veshur bardhė me gjurmė epokash
luten pėr zgjime e dėlirje
tė kufomave tė gjalla
|