|
Gjakova, si qytet, sipas traditės, u themelua me
Emrin e Zotit, ose siē thotė populli me Bismilah! Objekti i parė kryesor
ėshtė Xhamia e Hadumit, ndėrtuar me 1594, e cila e mban emrin e themeluesit,
Hadum Aga ose Sulejman Efendiu, nga rrethi i Gjakovės, prej fisit Thaē.
Me ndėrtimin e Xhamisė sė Hadumit, njėkohėsisht,
qenė ndėrtuar edhe hani (bujtinė) njė hamam, disa shtėpi, kulla, me dyqane
pėrreth. Kjo ishte bėrthama e qytetit e cila mė vonė u zhvillua nė njė
ēarshi madhėshtore, e cila njihet edhe sot me emrin Ēarshia e Madhe.
Ēarshia e Madhe, me tė gjitha objektet e para, si
Xhamia e Hadumit, hani, hamami, shtėpitė, kullat, dyqanet, sipas traditės
gojore, u ndėrtuan nė fushėn e Jak Vulės, prej nga rrjedh edhe emėrtimi i
qytetit Jakovė (Fusha e Jakut).
Me kėtė emėr, Jakova, pėrmendet nga udhėpėrshkruesi
i madh turk, Evlija Ēelebiu, i cili e vizitoi Gjakovėn nė vitin 1662, ku
ndėr tė tjera shkruan:
Gjakova ka dymijė shtėpi tė stolisura qė ndodhen mbi
njė fushė tė gjerė. Ka dy xhami tė bukura, mesxhide (xhami tė vogla), hane
tė mbuluara me plumb. Ka hamam tė bukur qė tė kėnaqė zemrėn dhe nja treqind
dyqane tė ndryshme, tė mbushura me mallra
Meqė e ka klimėn e kėndshme,
banorėt janė tė bukur dhe tė dashur.
Mė shumė se dyqind vjet pas Evlia Ēelebiut, pėr
Gjakovėn shkruan dijetari, atdhetari dhe ideologu kryesor i Zgjimit
Kombėtar, Sami Bej Frashėri (1850-1904), nė kryeveprėn e tij tė njohur me
emrin: Kamus-al-Aalam, fjalori enciklopedik historik-gjeografik, i cili u
botua nė gjashtė vėllime nė Stamboll, ndėrmjet viteve 1889-1898, ku pėr
Gjakovėn shkruhet nė faqen 4787, tė vėllimit tė gjashtė:
Gjakova ka 16 xhami, dy medrese, njė shkollė ruzhdie dhe disa mektebe; ka
bibliotekė, kishė dhe mekteb tė veēantė pėr katolikė e ortodoksė. Ka afro
1000 dyqane, ka bujtina e banjo publike (hamame). Popullsia e Gjakovės ėshtė
e njohur pėr ruajtjen e traditave dhe kanė prirje pėr tregti e zejtari.
Ėshtė popull guximtar dhe i aftė pėr armė. Nga gjiri i kėtij qyteti ka pasur
gjithmonė dijetarė tė dėgjuar e myderrizė
.
Kėtė traditė tė ndritshme, siē shkruan Sami Bej
Frashėri para njė shekulli, se nga gjiri i kėtij qyteti ka pasur gjithmonė
dijetarė tė dėgjuar e myderrizė, Gjakova e vazhdoi edhe pėr njė shekull,
duke nxjerrė dijetarė tė shquar e myderrizė, me ndjenja tė fuqishme
fetare-kombėtare, qė i bėnė shėrbime tė mėdha fesė, kombit dhe atdheut
Njėri prej kėtyre dijetarėve tė shquar tė
Gjakovės ėshtė Baba Qazim Bakalli.
Baba Qazim Bakalli, nga familja e njohur e
Bakallėve, qė i pėrket fisit Thaē, lindi nė Gjakovė, nė vitin 1895. Nė
mekteb ruzhdie tė Gjakovės ndoqi mėsimet e para, pėr ti vazhduar me 1909 nė
Shkup, nė shkollėn e njohur Darul Mualiminė, ku kishte edhe nxėnės tė
tjerė nga Gjakova, si Ibrahim Fehmiu, Beqir Maloki, Sadik Brovina etj
Shėrbimi:
Qazim Bakalli, nė fillim, kur Austria e pėrzuri Sėrbinė, mė
1915-1918, shėrbeu si mėsues nė Gjakovė. Kur Sėrbia e ripushtoi Kosovėn me
1918, Qazim Bakalli, si shumė intelektualė, atdhetarė tė tjerė tė
Gjakovės, doli nė Shqipėri.
Aty, nė Shqipėri, shėrbeu si mėsues nė Lumė,
si nėpunės nė Bytyē, e herė si sekretar. Mė vonė u dorėzua nė tarikatin
Bektashi nė Fushė Krujė, ku u vesh dervish nga Haxhi Mehmed Babai. Ka
shėrbyer si dervish edhe nė teqen e Elbasanit.
Nga Kryegjyshata e Tiranės, me vendim tė Sali
Nijazi Dedeit, udhėheqės i bektashinjve, nė vitin 1940 emėrohet nė Tetovė si
Baba, nė teqen historike Harabati Baba Teqe, qė kishte njė traditė tė
shkėlqyer.
Mbas arrestimit qė i bėhet nė Tiranė dhe hetimeve
tė gjata qė i bėhen nė Shkup, me 1947, Baba Qazim Bakalli kthehet nė
vendlindje, nė Gjakovė, ku shėrben nė Teqenė Bektashiane tė Gjakovės deri sa
ndėrroi jetė mė 15 shkurt 1981.
Baba Qazim Bakalli, siē ishin parardhėsit
si Baba Hamėz (1882-1952) dhe Baba Haxhi Adem Babai (1841-1927), ishte njeri
i ditur, i kulturuar, merrej edhe me shkrime dhe pėrkthime, kishte ndjenja
tė fuqishme atdhetare. Nė Teqen Bektashiane tė Gjakovės, ku ata shėrbenin,
kishte edhe bibliotekė tė pasur me libra e dorėshkrime, tė grumbulluara ndėr
shekuj, por qė u dogj bashkė me teqen e tyrben nė pranverėn e pėrgjakur
1999, nga forcat policore-paramilitare-barbare serbe
Njė dorėshkrim, pėrkthim nga persishtja,
nga Baba Qazim Bakalli, kishte shpėtue pėr mrekulli nė shtėpinė e
shkrimtarit, pėrkthyesit, kritikut letrar, Vehap Shita, nga Gjakova, por me
banim nė Prishtinė, tė cilin e kishin groposur nė oborrin e shtėpisė, gjatė
luftės sė vitit 1999, dhe nga ky dorėshkrim i Babės Qazim, sot kemi librin:
Divani i Shemsi Tabrizit, pėrkthye nga persishtja nga Baba Qazim Bakalli.
Ky libėr u botue nė Tiranė, 2007, nga
Kryegjyshata Botėrore Bektashiane nė bashkėpunim me Fondacionin Kulturor
Saadi Shirazi nė Tiranė, nėn pėrkujdesjen e poetit tė njohur, Xhevahir
Spahiu.
Libri nė fjalė, pėrkthye nga Baba Qazim
Bakalli, rreth 50 vjetė mė parė, pėrmban poezi tė zgjedhura nga Divani i
Shemsi Tabrizit, shkruar nga Mevlana Xhelaledin Rumiu dhe u promovue nė
sallėn e promovimeve tė Panairit tė Librit nė Qendrėn Ndėrkombėtare tė
Kulturės nė Tiranė, qė pati jehonė tė gjėrė nė shtypin shqiptar
Me pak fjalė, ky ishte Baba Qazim
Bakalli, njė personalitet i ditur, i ndritur, tė cilin e kisha edhe mik dhe
kemi pas muhabete tė shtruara nga shumė lėmi, tė cilat i kujtoj me
nostallgji
Edhe pse kanė kalue 28 vjet qė ka ndrrue jetė, emri i tij, nga tė
gjithė qė e kanė njohur, pėrmendet me dashuri
Sot, nė shenjė nderimi e kujtimi, nė
Gjakovė, njė rrugė e qytetit e ka marrė emrin e Baba Qazim Bakallit
(Autori ėshtė studiues i
religjioneve)
|
