|
BAGĖTI DHE BUJQĖSIA
O malet e Shqipėrisė e ju o lisat e gjatė!
Fushat e gjėra me lule, qu kam ndėr mėnt dit e natė!
Ju bregore bukuroshe e ju lumenjt e kulluar!
Ēuka, kodra, brinja, gėrxhe dhe pylle tė gjelbėruar!
Do tė kėndonj bagėtinė qė mbani ju e ushqeni,
O vendėthit e bekuar, ju mėndjen ma dėfreni.
Blegėrin dy a tri herė edhe ikėn e merr dhenė,
Edhe nė i prefshin udhėn njėzet a tridhjetė vetė,
E ta trėmbin, ay skthehet, po shkon nė mes si shigjetė,
Ashtu dhe zemėra ime mė le kėtu tek jam mua,
Vjen me vrap e me dėshirė aty nėr viset e tua.
Tek buron ujėt e ftohtė edhe fryn veriu nė verė,
Tek mbin lulja me gas shumė dhe me bukuri e merė,
Ku i fryn bariu xhurasė, tek kullosin bagėtija,
Ku mėrzen cjapi me zile, atje i kam ment e mija.
Atje lint diell i qeshur edhe hėna e gėzuar,
Fat i bardh e mirėsija nė atė vėnt janė mbluar;
Natatjeshtė tjatrė natė edhe dita tjatėr ditė,
Nė pyjet e gjelbėruar, atje rrinė perėnditė.
Mendje! merr fushat e malet, jashtė, jashtė nga qyteti,
Nga brengat, nga thashethemet, nga rrėmuja, nga rrėmeti.
Tek kėndon thėllėza me gas edhe zogu me dėshirė,
E qyqja duke qeshur, bilbili me ėmbėlsirė,
Tek hapetė trėndafili, atje ma ka ėnda tė jem,
Bashkė me shpest edhe unė tia thėrres kėngės e tia them;
Tė shoh kedhėrit e shqerrat, deshtė, cjeptė, dhėntė, dhitė,
Qiellin e sbukuruar, dhenė me lule me dritė.
Vashė bukuroshe bariut! qė vjen me llėrė pėrveshur,
Me zemėrė tė dėfryer e me buzėzė tė qeshur,
Me dy shqerėza ndėr duar, tė bukura si dhe vetė,
Nė sythit tėnt e shoh gazė, qė se kam gjetur ndė jetė.
Dashi sysk e me kėmborė, qe ke manar, po tė vjen pas,
Dhe qeni me bes i larmė tė ndjek me dėshir e me gas.
Dashē Perėndinė, pa mė thua, a mos na pe bagėtinė?
Pash atje pas mė tė gdhirė,... ja atje pėrtej tek vinė!
O! sa bukuri ka tufa!
Sa gas bije bagėtija!
Vinė posi mblet e plotė! I bekoftė Perėndija!
Nėpėr shesh e nėr bregore janė pėrhapurė shqerrat,
E kecėrit nėpėr rripat dhe nė gjethet e nė ferrat;
Sa me vrap e me gas bredhin edhe lozin shok me shok,
Aty pėrhapenė me nxit aty mblidhenė prapė tok,
Edhe prapė tufė-tufė pėrhapenė duke bredhur,
Duke ikur me vrap shumė, duke lojtur, duke hedhur.
Nxitojn e slodhenė kurrė edhe, kur i merr urija,
Secili futet nė tufė, suletė ne mėm e tija,
Posa gjen mėmėn e dashur edhe me vrap i hyn nė gji,
Rri mė gjunjė dhe zė sisėn e qumėshtin e ėmbėl pi;
Pa e ėma me mall shumė, ndo dhi qoftė a ndo dele,
Bir e vetėm e merr nė gji me gas e me pėrkėdhele.
Sa tė mirazė ke dhėnė, Zot i math e i vėrtetė!
E ēnom tė bekuar vure pėr ēdo gjė qėshtė nė jetė!
Sa mė pėlqen blegėrima, zėri ėmbėl i bagėtisė,
Qėngji edhe keci bukur, qė rri mė gjunj e pi sisė!
Pėrhapurė bagėtija nėpėr sheshe, nėpėr brinja,
Nėr lajthi e nėpėr dushnja, ndėr murriza, nė dėllinja;
Bijen zilet e kėmborėt e fyelli e xhuraja,
Dheu bleron e gjelbėrojnė fusha, male, brigje, maja,
Edhe gjithė gjė e gjallė ndjen nė zemėr njė dėshirė,
Njė gas tėmbėl e tė shumė, o! sa bukur e sa mirė!
Pelėn e ndjek mėzi bukur, lopės i vete viēi pas,
Dellėndyshja punėtore bėn folenė me tė math gas,
Ogiēi ikėn pėrpara, i bije tufės nė ballė,
Me zemėr tė ēelur shumė vete si trimi me pallė,
Zoqtė zėnė kėng e valle dhe po kėrcejn e kėndojnė,
E nėpėr dega me lule si ėngjėllit fluturojnė,
Larashi ngrihet pėrpjetė, thua qi shpie Perėndisė
Njė lėvdatė tė bekuar pėr gėzimt tė gjithėsisė,
Qielli sa ėsht i kthiellt e sa ėshtė sbukuruar!
E dielli sa ndrin bukur mbi lulet tė lulėzuar!
Gjithė kėto lule ējanė, qė u ngjallė menjėherė?
Pjesė nga libri "Bagėti dhe bujqėsia"
|
