|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
BAKI
YMERI
Hyrje
Baki Ymeri ėshtė i njohur si poet, pėrkthyes, eseist dhe publicist. U lind
nė Shipkovicė tė Tetovės (1 gusht 1949), nga njė baba shqiptar (Ajvaz Voka),
dhe nga njė mama rumune (Aurelia Graur). Kreu gjuhėn dhe letėrsinė shqipe nė
Fakultetin Filozofik tė Universitetit tė Kosovės nė Prishtinė (1969-73).
Duke qenė i ndjekur nga pushteti komunist i ish-Jugosllavisė, arratiset nė
Rumani (1973), vazhdon studimet e specializimit nė Vjenė (1974) dhe nė
Bukuresht (1975). Ndėrkohė shkruan, pėrkthen dhe boton artikuj e studime mbi
lidhjet farefisnore rumuno-shqiptare, pėrhap literaturė shqipe nė relacionin
Bukuresht-Shipkovicė-Prishtinė, shpifet, ndiqet, arrestohet (1975) dhe
dėnohet nga Gjykata komuniste e Qarkut tė Shkupit me 6 vjet burg tė rėndė
(1976). Arsyetimi i procesit tė montuar politik ishte: Bashkim pėr
veprimtari armiqėsore kundėr bashkėsisė sonė socialiste.
Qė nga viti 1971 pėrkthen letėrsinė shqipe nė gjuhėn rumune dhe
anasjelltas, jep provimet e doktoratės nė Universitetin e Bukureshtit,
polemizon, afirmon dhe mbron ēėshtjen shqiptare tė Kosovės nė shtypin rumun
dhe atė shqiptar, merr pjesė nė simpoziume ndėrkombėtare pėr mbrojtjen e tė
drejtave tė njeriut, afirmon diasporėn shqiptare, bashkėpunon me njė varg
revistash e gazetash nė veri dhe jug tė Danubit, vepron nė kuadrin e
Kėshillit Udhėheqės tė Bashkėsinė Kulturore tė Shqiptarėve tė Rumanisė,
themelon Shoqatėn e Miqėsisė Rumuno-Shqiptare, afirmon dhe pėrkrah bijtė dhe
bijat e rilindėsve tanė, tė gjitha aktivitetet i kryen vullnetarisht, pa
kurrfarė tė ardhurash. Gjatė viteve tė fundit ka pėrkthyer dhe botuar
dhjetra poetė nga Kosova nė gjuhėn rumune (Sali Bashota, Miradije Ramiqi,
Ibrahim Kadriu, Sabile Keēmezi-Basha, Nexhat Rexha, Sabit Rrustemi, Halil
Haxhosaj, Adem Zaplluzha, Brahim Avdyli, Luan Maloku, Shefqet Dinaj, Sarė
Gjergji, Jeton Kelmendi etj.).
Baki Ymeri ėshtė autor i qindra artikujve pėr diasporėn
shqiptare dhe bashkautor i dy monografive mbi sivėllezėrit tanė nė veri tė
Danubit: Shqiptarėt e Rumanisė (Tetovė, 1994), Emigracioni nga Maqedonia
Perėndimore nė Rumani (Shkup, 2004). Ai ėshtė njėherėsh njohės i njė numri
tė konsideruar gjuhėsh tė huaja, autor i qindra artikujve mbi diasporėn
shqiptare, zbulues thesaresh tė shoqėrisė Drita, anėtar i Lidhjes sė
Shkrimtarėve tė Rumanisė, prezent nė disa antologji poetike, laureat
mirėnjohjesh tė ndryshme, i nominalizuar nga Instituti Biografik Amerikan (ABI):
Njeriu i Vitit 2001. Jeton dhe krijon nė Bukuresht, ku jep kontribut pėr
afirmimin e vlerave letrare tė Kosovės nė gjuhėn rumune, boton, udhėheq dhe
shpėrndan revistėn Shqiptari/Albanezul. Sipas dr. Luan Topēiut: Kontributi
i Baki Ymerit pėr afirmimin Kosovės nė periudhėn e saj mė tė vėshtirė
(1989-1999) ėshtė i jashtėzakonshėm. Baki Ymeri ėshtė njeriu qė shkriu jetėn
pėr historinė e shqiptarėve tė Rumanisė dhe, mbi tė gjitha, pėr poezinė,
kėtė dhuratė hyjnore, qė e ka bėrė dhe vazhdon ta bėjė tė frytshme.
Bibliografi lirike: Kaltrina (botim dygjuhėsh shqip-rumanisht, Bukuresht,
1994); Dardania (botim dygjuhėsh, Bukuresht, 1999; Zjarr i Shenjtė (Tetovė,
2001; Lumina Dardaniei/Drita e Dardanisėi (Muzeu i Letėrisės Rumune,
Bukuresht, 2004): Drumul Iadului spre Rai/Rruga e Ferrit pėr nė Parajsė
(Bukuresht, 2005), Poeme pufoase/Poema tė mėndafshta, TipoMoldova, Jash
2011etj.
* Mirėnjohje nga Kombet e Bashkuara (Qendra pėr tė Drejtat e
Njeriut), e nėnshkruara nga Ibrahima Fall (Bukuresht, 21 tetor 1994),
laureat i Urdhėrit Kavalier i Mioricės nė Fokshan tė Rumanisė (2006),
laureat i ēmimit tė Mirėnjohjes pėr Kritikė letrare nga ana e Klubit tė
Shkrimtarėve Drita dhe Drejtoria e Revistės letrare Pelegrin nė Athinė
(2006). Mirėnjohje (pėr donacion dhe bashkėveprim) nga Biblioteka Kombėtare
dhe Universitare e Kosovės (2007), etj.
JE KĖNGĖ?
Kalliri i kėngės
Ndėrmjet gjinjve tu
Me erėtimė tė trėndafiltė
Fshihet
E praruar me hijeshi
Qėndron porsi burbuqe
Nė mes tė lulishtes
Dhe mendon
Pėr njė mbarim tė lulėzuar
Je kėngė
Apo vdekje
Pas njė kėnge?
VARGJE DASHURIE
Gjatė verės shkruaj
Vetėm vargje dashurie
Me shkronja tė arta
Tė cilat i botoj
Mbi papirusin e trupit tėnd.
Gjatė verės kur vlon
Qumėshti i grurit,
Unė shkruaj
Vetėm vargje dashurie
Dhe muzgu nuk ka muzg.
O Zot, gjatė verės vetėtima ka
Flatra prej engjėlli -
Me vetėtimė i shkruaj
Kėto vjersha.
Flatra e engjėllit i vjedh
Dhe i dėrgon nė shtypshkronjė.
KOLENDĖR DASHURIE
Laura, lar, pastaj lar pėrsėri -
Ar, mėri dhe dafinė qė bulon -
Dhurata e dhembshme e larit -
Dhembje e ėmbėl
E njė diamanti tė lulėzuar -
Dėshmi tė dashurisė janė
Puthjet e ėmbla
Nė njė mijė vjeēar tė shėmtuar.
I porosita krejt yjet tė shndrisin
Duke shkėlqyer
Kur bota i stolis kreshtat e saj
Me kurorė dafinash - nuse
Pastaj lar pėrsėri. Shpella e diamanteve
Ėshtė dhurata e dashurisė nė lulėzim.
-------
Kolendėr
kėngė tradicionale rumune qė kėndohet me rastin e Krishtlindjeve.
KAQ E ĖMBĖL DHE E BUKUR
Ritme tė rrėshqitshme tė shtegut
Qė pėrpiqen tė mos bien nė humnerė.
Duar qė mbajnė ajrin.
Shumėfishim i njė psherėtime.
Shtrati i dėshirės sė lulėzuar nė ekstazė.
Jasemini tij i shtrydhur nėn ftonjtė e gjinjve.
Erėtimė e borzilokut tė pėrflakur.
Askund nė botė nuk ekzistojnė
Net mė tė vogla e ēaste mė tė mėdha
E mė tė thella sė nė Kėshtjellėn e Bukurisė.
Madje, edhe tani mė tingėllojnė nė vesh
Fjalėt e zonjės qė mė luste si ajrin:
Eja tė lutem, eja edhe njė herė
Me atė zonjė!
Ėshtė aq e bukur dhe e ėmbėl
Saqė mė duket se ne shpirt ka njė krua
Qė duhet ta pish
LĖNDIMI
Zbrite nga njė tren
Bukuri
Me duart bosh
U nise drejt shtėpisė
Ku jetonim
Dhe trokite nė dritare
Aq fuqishėm
Saqė e theve xhamin
E atyre pėrkėdheljeve tė ashpra
Qė ma mihėn nė fytyrė
Njė plagė
Pėr tė mė njohur.
ĒAPKĖNJA
Si puhizė je e lehtė,
Porsi shije e pėrkundur
Nė kraharor tė njė zonjushe.
Je pėrherė si asnjėherė,
Asnjėherė s'e din se kurrė
Porsi zogės e vjedhur je
Nga erėrat pėrmbi dhe.
Dhe je flatra qė nė qiej
Lė pas gjurmėve njė rresht
Nga poema qė flatron.
MALLKIM PĖRMALLIMI
Gjithfarė ėndrrash
Tė shkruara e tė pashkruara
Kalojnė nėpėr kontejnerin tim tė fjalėve:
Njė turmė yjesh, njėmijė mendime,
Njė pėrmallim i vetėtishėm i ndjenjave
Dhe stoli tė tjera tė imta:
Letra, fitore, zhgėnjime,
Deti apo ylli
Qė i ėshtė nėnshtruar territ.
Pėr atė tė shkruaj ditė pėr ditė
Nga njė radhė,
Pėr tė ta bėrė tė ditur
Se ditėt e mia po shkojnė
Si njė mallkim pėrmallimi
Qė mė mėson
Tė tė pres pėrherė.
FJALA E FUNDIT
Ėshtė magjike
Kjo dritė e tingullit
Para se tė tė pėrfshijė
Pėrjetė, shpirti i gjumit.
Trupin, fale dhe ti
Dhe bėhu vetėm shpirt
Qė strehohet nė syrin
E atij qė mė pėrkujton.
Fjala e fundit ėshtė magji
Qė na hedh
Nė dritėn e pėrjetshme.
|
