|
1.1. Kuptimet
themelore
1.1.1. E dhėna dhe
informata
Kur pėrmendim fjalėn
e dhėnė kemi tė qartė domethėnien e sajė, por pėrmbajtja e saj ndryshon
mvarėsisht nga rasti nė tė cilin pėrdoret ajo. Njė definicion thot se:
E dhėnė ėshtė
ēfardolloj shkronje, numri apo simboli apo kombinim shkronjash, numrash dhe
simbolesh pa ndonjė domethėnje tė veēantė.
E dhėnė ėshtė edhe
tingulli i ziles sė shkollės qė lajmėron fundin e orės sė mėsimit.
Figura e pirunit dhe
thikės nė shenjėn e komunikacionit, si dhe figura e dėgjueses tė telefonit
nė vende tė dukshme janė tė dhėna, siē ėshtė e dhėnė edhe filmi vizatimor
para ditarit televiziv tė mbrėmjes.
Informata ėshtė e
dhėnė qė shfrytėzuesit i shėrben gjatė sjelljes tė ndonjė vendimi. Pėr
dallim nga e dhėna, informata ka rėndėsi pėr marrėsin pasiqė ajo rrit
njohuritė e tij. Njė definicion pėr Informatėn do tė ishte:
Informata paraqet njė
bashkėsi tė tė dhėnave, kuptimeve ose shenjave tė cilat pranuesit ia
zvogėlojnė ose ia eliminojnė papritshmėrinė dhe pacaktueshmėrinė dhe e cila
mundėson veprimin duke bėrė zgjedhjen mė optimale nga ngjarjet e mundshme me
qėllim tė ngritjes sė kapacitetit tė njohurive njerėzore pėr ngjarjen e
zgjedhur.
E dhėna se ēmimet nė
Durrės janė mė tė ulta se nė Ulqin ėshtė informatė pėr njeriun qė aktualisht
vendos ku do tė kalojė pushimin veror. Pėr tė tjerėt kjo e dhėnė mund tė
jetė (jo) interesante. E dhėna se koha nesėr do tė jetė e bukur (ose me shi)
nuk ėshtė informacion pėr dikė qė nuk del nga shtėpia, por pėr bujkun ėshtė
informacion shumė i rėndėsishėm. Fjala informatė rrjedh nga fjala latine
informatio, qė nė gjuhėn shqipe i pėrgjigjet fjala lajmėrim (lajm).
1.1.2. Informatika
dhe informatika e biznesit
Fjala informatikė
paraqitet pėr herė tė parė nė Francė nė vitin 1960, ndėrsa mė vonė e
pėrvetėsojnė edhe vendet tjera nė Europė dhe nė botė. Vetė fjala ėshtė
nxjerė nga fjalėt informacion (Information) dhe automatikė (Automatique) dhe
paraqet shkencėn pėr informatat dhe lajmėrimet. Informacioni, nė aspekt mė
tė gjerė pėrfshin tė gjitha faktet, tė komunikuara, tė mėsuara apo tė
mbajtura mend. Teoria e informacionit ėshtė shkencė adekuate e cila merret e
studimin e pėrpunimit dhe rruajtes sė shėnimeve. Informatika si shkencė
ėshtė krijuar nga shkaqe praktike me bashkimin e shkencės sė kompjuterėve (computer
science) dhe shkencės sė informatave (information science). Sot nė pėrdorim
janė emėrtimet Informatikė, Shkenca Kompjuterike, Teknologji informative,
etj.
Kėrkesa gjithnjė e nė
rritje pėr informacione, sidomos, informacione mė tė pėrbėra, si dhe
shpenzimet e larta tė pranimit tė pranimit tė tyre nė formė natyrore (joelektronike),
krijoi
kėrkesat pėr zhvillim tė shpejtė
tė kompjuterėve.
Informatika pėrjetoi
zhvillim tė fuqishėm nė vitet e gjashtėdhjeta tė shek XX. Suksesi qė pati e
ēoi nė vetė majėn e tė gjitha degėve tė tjera industriale.
Informatika sot ėshtė
shkencė mjaft e zgjeruar dhe e diversifikuar nė disa lėmi, e ndėr mė tė
zėshmet janė: Teoria e Algoritmeve, Struktura e tė dhėnave, Pėrpunimi i tė
dhėnave, Bazat e tė dhėnave, Arqitektura e kompjuterėve, Kodet dhe kodimet,
Logjika kompjuterike, Komunikimi dhe lidhjet, Udhėheqja e proceseve, etj.
Pjesė nga libri
"Bazat e informatikės"
|
