Njerėzit e pėrkushtuar tė cilėt marrin rrugėt e jetės nė sy, nuk pyesin
shumė, nuk mendohen shumė, nuk vuajnė shumė nėse do tė shpėtojnė, apo jo nga
tė papriturat e saj? Ata iu pėrveshėn rrugėve tė saja me pėrkushtim dhe nuk
u hamenden e nuk u zmbrapsen kurrė para sfidave qė hasen nė rrugėtimin e
tyre!
Dhe
krejt nė fund, kur ndodhin befasitė, kur luftėtari i lirisė takohet me
vdekjen, qėndrimi i tij mospėrfillės para saj, sikur e ringjallė atė, tė
tillė janė heronjtė tanė tė gjallė, pėr tė cilėt ne kemi shkruar dhe kemi
folur pak e nė fakt Kosova ka shumė tė tillė!
Nė
mesin e qindra pjesėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės tė cilėt ishin
matur dhėmbė pėr dhėmbė me vdekjen ėshtė edhe Bedri Kukalaj. Nė mesin e tė
gjallėve jeton sot mrekullia e triumfit mbi vdekjen anė e kėnd Kosovės,
bijtė mė tė mirė tė popullit tonė tė cilėt sot ndrydhin plagėt me dhembė,
pėr mė shumė se humbjen e gjymtyrėve tė trupit, pėr mė shumė se
margjinalizimin e tyre, pėr mė shumė se injorimin e tyre dhe familjeve tė
tyre, pėr mė shumė se mėria kur sheh burra qė shtyhen bėrrylas pėr tu dukur
tė pamerituarit, pėr mė shumė se tė sheh zoti e nuk tė sheh robi!...
Ata
sot ndrydhin pėrnjėherėsh plagėt e trupit dhe plagėt e shpirtit mė dhėmbė,
por krenarinė pėr tė kaluarėn e tyre, ata nuk e shanė, nuk e mohuan, dhe nuk
u penduan asnjė herė pėr atė qė bėnė nė shėrbim tė ēlirimit tė atdheut. Ata
nuk u zhgėnjyen asnjėherė, ata dhanė shumė pėr Kosovėn tonė tė dashur, ata
dhe vetėm janė meritor pėr ditėt e reja qė aguan nė Kosovė!
A
thua, cilat plagė rėndojnė mė shumė o ushtarėt e atdheut qė buzėt iu kanė
vėnė shkrumb pėr njė pikė drejtėsi; ju qė hytė dhe dolėt nga lufta pa bujė e
nam; ju qė u plagosėt dhe u shėruat pa zhurmė e prononcime pompoze; ju qė u
arrestuat dhe u liruat pa pritje e ceremonira tė tjera bombastike, ju qė me
dorėn tuaj tė butė ua mbyllėt sytė trimave- bashkėluftėtarėve tuaj, duke i
bartur thellė nė gji amanetet e tyre pėr liri tė atdheut..., ju qė Kosovės
ia falėt gjymtyrėt tuaja e qė nuk kėrkuat asgjė nga Kosova- veē nder e
krenari! Ju, qė nuk e neveritėt shoqėrinė me paraqitje megalomane, ju qė tė
heshtur ikėt pėr nė frontin e luftės dhe tė heshtur e fitimtarė u kthyet nga
fronit i saj!
A thua
ky vend, kjo tokė, kjo shoqėri, do tė mund ta laj borxhin moral ndaj juve
ndonjėherė, ndaj familjeve tuaja, ndaj fėmijėve tuaj, ndaj gjakut tuaj?...
Kėta janė bijtė tanė, janė krenaria jonė kombėtare, nė mesin e tė cilėve
ėshtė edhe Bedri Kukalaj me shtatė plagė nė trup si dikur Jakup Ferri!
Bedri
Kukalaj, lindur me 1978 nė fshatin Priljep tė Deqanit, rrjedh nga njė
familje atdhedashėse, dhe pa dyshim ky brez me pėrkushtimin e vet pėr ēlirim
e bashkim kombėtar nuk ndenji duar kryq.
Si
shumė shokė tė tij, edhe Bedriu iu bashkėngjitė radhėve tė UĒK-ės, gjatė
luftimeve me pushtuesin serb, Bedriu ishte plagosur rėndė dy herė. Me 27
prill 1998, gjatė kalimit tė kufirit Shqipėri- Kosovė, duke sjellė armatim
pėr luftėtarėt e lirisė, ky grup has nė pritat serbe, ku pas luftimeve tė
ashpra, bien tre luftėtarė tė lirisė ( Haxhė Tolaj, Sadri Latifaj dhe Edmond
Dabiqaj). Plagoset pėr vdekje Bedri Kukalaj, Fadil Dabiqaj, Hysen Latifaj
dhe Armend Mazrekaj, tė cilėt edhe zihen rob nga forcat serbe. Pa dyshim se
kishte humbje edhe nga ana e forcave serbe, por ata kishin tėrhoqėn ushtarėt
e vet tė vrarė mė herėt.
Policėt serbė tė koordinuar me forcat ushtarake serbe, kishin pėrgatitur njė
skenar tė veēantė me kėtė rast pėr mjetet e informimit se gjoja kishin zėnė
rob ''terroristet shqiptarė, ata po filmonin kėto ngjarje para kamerave me
qėllim tė pėrhapjes sė dezinformatave pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, ku
kishin grumbulluar edhe armatim qė nuk i pėrkisnin grupit tė luftėtarėve tė
lirisė! Mirėpo, bota demokratike dhe e civilizuar kėta skenar tė Serbisė i
kishte tė ēartė tanimė, ashtu siē e kishte tė ēartė se ushtria dhe policia
serbe po ushtronte dhunė dhe gjenocid mbi popullatėn shqiptare nė Kosovė. Tė
plagosurit i mbajtėn aty qė nga ora 5 e mėngjesit deri nė orėn 15, pastaj me
njė helikopter i bartin pėr nė Nish. Atje fillon tmerri serb mbi ta. Bedriu
ishte i plagosur nė katėr vende tė trupit tė tij, policia serbe, as qė
denjoi tiu japi ndihmė mjekėsore, kėshtu qė tė plagosurit shqiptarė gati
pėr njė muaj u detyruan qė tė bėheshin mjek tė vet- vetės, madje Bedriu,
duke mos mundur qė ti duroi dhembjet mė, kishte hequr vet plumbin nga trupi
i tij!!!
Pas
mbi tre muaj paraburgim kėta djelmosha i nxore para trupit gjykues dhe
Bedriun e dėnuan me 13 vjet burg. Dėnimi totali i katėr ushtarėve tė lirisė
nga gjykata e Nishit ishte drakonik, ata i dėnuan me 47 vjet burg!
Pasojnė transferimet e tyre pėr nė burgun ushtarak tė Beogradit, pastaj
prapė nė kampin e pėrqendrimeve nė Nish, pastaj nė Pozharevc, Lipjan,
Dubravė etj. Kudo nėpėr kėto burgje, kėta tė plagosur e tė zėnė rob i kishin
maltretuar jashtė ēdo norme njerėzore, maltretime kėto tė cilat nuk mund tė
pėrshkruhen me fjalė!
Kishte
fillua bombardimi i forcave aleate tė NATO-s- rrėfen Bedriu: Me 30 prill
99, na lidhen me zinxhir duke na vendosur nė autobusė pėr tė na nisur nė
Kosovė, e dinim se kėtė po e bėnin qė me trupat tonė tė mbrojnė objektet e
tyre ushtarake e policore, ishim shumė tė vetėdijshėm se kufiri mes jetės e
vdekjes mė nuk paraqiste gjė!... Skenarėt ishte planifikuar e detajizuar nė
Beograd, gjate rrugės pėr nė Kosovė nė fshatin Orllat, tanku qė me parė iu
printe autobusėve, nė tė cilėt ishim ne, pra shqiptarėt e zėnė rob, ky tank
qėllimisht ishte futur nė mes tė kolonės sė autobusėve, kolona ishte ndalur
afėr urės, prisnim se ēdo tė ndodhte..., dhe pas ca; dėgjuam njė shpėrthim
tė fuqishėm, ne ishim tė pafuqishėm pėr tė bėrė diēka mė shumė- ishim tė
lidhur me zinxhir! Mė pas kanė hyrė nė autobus militarė serb tė maskuar, me
thika e shkopinj druri nė duar, tė cilėt kanė ushtruar dhunė tė pa parė mbi
ne, madje na kanė therur edhe me thika!...
Mė pas
na dėrguan nė burgun e Dubravės, pikėrisht nė ato pavijone ku mė parė kishin
qenė tė vendosur ushtarėt dhe policėt serb, kėtė e bėnė me qėllim qė kur tė
fillojnė bombardimet e trupave aleate, ne tė mbeteshim, siē thotė populli:
mish pėr top!...
Dhe
kjo ndodhi, me 19-maj 1999. aeroplanėt e NATO-s bombarduan burgun e Dubravės.
Me atė rast ne kishin rreth 12 te burgosur shqiptar tė vrarė, me 22 maj
1999, ushtria dhe policia serbe, por edhe ish tė burgosur ordiner serb tė
gjithė tė mobilizuar dhe tė armatosur deri nė dhėmbė, ne shqiptarėve na
urdhėruan qė tė rreshtoheshim pranė murit rrethues tė oborrit tė burgut tė
Dubravės... Filluan breshėri tė shtėnash me armė tė ndryshme automatike,
bomba dore e ēka jo...
Me atė
rast kanė mbetur tė vrarė 170 tė burgosur shqiptar! Jam plagosur edhe vet
rėndė, nėn trupat e pajetė tė shqiptarėve kam qėndruar plot 38 orė. Nė fakt,
aty nuk po dihej mė se kush ishte ende i gjallė dhe kush ishte i vdekur!-
pėrfundon rrėfimin e tij tronditės luftėtari i lirisė, Bedri Kukalaj me
trupin shoshė, por me zemėr guri.
Peripecitė e lirimit tė Bedriut nga burgu, si dhe tė shqiptarėve tė tjerė,
tė cilat i referohen deri nė njė masė edhe Kryqit tė kuq ndėrkombėtarė, por
mė shumė ndėrhyrjes sė diplomacisė ndėrkombėtare, prirė nga shtetet e
bashkuara tė Amerikės. Ėshtė kapitull nė vete pastaj shėrimi i tij nėpėr
spitale tė ndryshme, deri te gjendja e tij shėndetėsore sot; rrėfimet
vazhdojnė pambarimisht nė vete, duke e bartur nė gji historinė e vet secili
nga ata, historinė e triumfit gjithėkombėtarė mbi tė zezėn robėri, qė bijtė
e popullit tonė e paguan shumė shtrenjtė...
Kjo
ishte historia e njėrit prej trimave tė anėve tė Dukagjinit, po histori e
trimave tė tjerė nga anėt e Drenicės, tė Llapit, tė Gollakut, tė Gjilanit,
tė Pashtrikut, tė Lubetenit, tė rrafshit tė Kosovės etj. Kjo ishte histori e
njėrit prej luftėtarėve tė lirisė sė Kosovės. Kjo ishte historia e tmerrshme
e Bedri Kukalės i cili pėr lirinė e Kosovės, fali pjesėt e trupit tė vet.
|