|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
BEGZAD
BALIU
Hyrje
Begzad Baliu (Makresh
i Ultė - Gjilan, 1966): profesor universitar, albanolog, publicist,
shkrimtar dhe editor. Ka qenė hulumtues shkencor nė Institutin Albanologjik
tė Prishtinės (1996-2005); ndėrsa tash ėshtė Profesor i rregullt nė
Universitetin e Prishtinės, Fakulteti i Edukimit. Ligjėrues nė disa
konferenca shkencore kombėtare, rajonale dhe ndėrkombėtare. Autor i shumė
veprave studimore nga fusha e gjuhėsisė, letėrsisė, historisė, kulturės dhe
publicistikės. Organizator dhe koordinator i shumė konferencave
ndėrkombėtare nė institucionet universitare dhe shkencore tė Prishtinės,
Prizrenit, Shkupit, Tiranės, Korēės, Shkodrės, Varshavės dhe pjesėmarrės
edhe nė shumė konferenca tė organizuara nga qendra tė tjera ndėrkombėtare.
Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės, i Shoqatės Ndėrkombėtare tė
Shkrimtarėve dhe Kritikėve, i Shoqatės Ndėrkombėtare Letrare Pegas dhe i
shumė shoqatave tė tjera tė kėsaj natyre. Kryeredaktor i revistės shkencore
Shenjėzat dhe Educologia, Prishtinė; anėtar i redaksisė sė revistės
ndėrkombėtare Malėsia, Podgoricė; anėtar i redaksisė sė kolanės
Sociolinguistika shqiptare; bashkėmentor i projektit tė Universitetit tė
Varshavės Kosova e pavarur nė sytė e tė rinjve tė saj (shoqėria - kultura
politika); Ambasador i Paqes (2009); dhe i nominuar i Qendrės sė Studimeve
Albanologjike nė Tiranė pėr Ēmimin e vitit 2008. Dy dekadat e fundit i ėshtė
besuar pėrgatitja e shumė veprave tė autorėve dhe trashėgimisė
albanologjike: Jup Kastratit, Shefki Sjediut, Zenun Gjocajt etj.
Veprat: Kafeneja ballkanike, dramė, Prishtinė, 1996, Shkodėr,
2000, pėrkthyer nė holandisht, 2000; italisht, 2003; kroatisht, 2012; Grua e
dashuruar, poezi, Prishtinė, 1996; Ballė pėr ballė (Monografi pėr Agim
Rashitin), Cyrih, 1992; Flamuri vjen nga Kosova, dramė, Prishtinė, 1994;
Gjaku i lirisė (1981-1995) I, biografi pėr dėshmorėt, (bashkautor),
Prishtinė, 1996; Gjaku i lirisė (1981-1995) II, biografi pėr dėshmorėt,
(bashkautor), Prishtinė, 1997; Gjaku i lirisė, (1981-1995) III, biografi pėr
dėshmorėt, (bashkautor), Prishtinė, 1998; Gjaku i lirisė,(1981-1995) IV,
biografi pėr dėshmorėt, (bashkautor), Prishtinė, 2000; Kontributi i Eqrem
Ēabejt nė fushė tė onomastikės, monografi, Prishtinė, 2000; Gustav Majer dhe
albanologjia, sprovė monografike, Prishtinė, 2000 dhe Tiranė, 2001;
Onomastika e Gallapit, monografi, Prishtinė, 2003; Jup Kastrati pėr Kosovėn,
pėrmbledhje punimesh, (bashkautor), Prishtinė, 2004; Gjendja e toponimisė
shqiptare nė Ballkan, monografi, Prishtinė, 2004; Mbi autorėsinė e veprės
Bibliografia e Skėnderbeut, polemikė, Prishtinė, 2005; Regjistri i
standardizuar i emėrvendeve tė Kosovės, dokumente, (bashkautor), Prishtinė,
2005; Vepra bibliografike e Profesor Jup Kastratit, monografi, Prishtinė,
2005; Ēabej 1, Bibliografi e studimit tė veprės sė Ēabejt nė Kosovė,
Prishtinė, 2006; Demitizimi dhe standardizimi i onomastikės sė Kosovės,
studime, Tiranė, 2006; Bibliografia pėrmbajtėsore e Seminarit Ndėrkombėtar
pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare, Prishtinė, 2008; Onomastika e
Kosovės ndėrmjet miteve dhe identiteteve, studime, Prishtinė, 2009; Vareni
kryengritėsin e shenjtėruar, polemikė, Prishtinė, 2010; Kėrkime
albanologjike, sprovė pėr njė histori tė albanologjisė, Prishtinė, 2010;
Referenca albanologjike, sprovė pėr njė histori tė albanologjisė, Prishtinė,
2010; Pesha e komunikimit, ese, (bashkautor), Prishtinė, 2010; Dhembje e
bukur, antologji e poezisė, bashkautor, Prishtinė-Paris, 2012; Onomastikė
dhe identitet, studime, Prishtinė, 2012; Kujtesa letrare, ese, Prishtinė,
2013; Struktura e vlerave pėrfaqėsuese, studime dhe ese, Prishtinė, 2014.
Jeton nė Prishtinė.
PĖR GRATĖ E NJĖ KONFERENCE SHKENCORE
Ajo rri me duar nė gji
Nė gjoks ka vėnė kartelėn
NN, prof. asc., Universiteti i Arizonės
E nė qėndrimin e saj shoh Gjylėn e Alisė
Tek pėrkundė djepin nė kėndin e dhomės
Ajo rri kujtueshėm nė fund tė radhės
Nė gjoks mban shėnimin e varur
AA prof. dr. nė Universitetin e Oxfordit
E nė kujtesėn e saj shoh gruan e Artanit tė vrarė
Nė fund tė luftės sė Kosovės
Ajo flet nė Foltore radhė e pa radhė
Dhe fjalėt i ngre nė shprehje krenarie
Nė gjoks ka vėnė tiketėn
AB - prof. dr., nė Universitetin e Munihut
E nė pamjen e saj shoh nusen e Ademit
Tek ekzaltohej para grave nė dasmėn e fshatit
Ato rrinė ulur, flasin, meditojnė
andej e kėndej salle
Unė i shoh me botėn e fėmijėrisė dhe tretem larg ndėr malle
Dhe shoh se si nė sytė e mi shfaqen gratė e fshatit
Gratė e fėmijėrisė sime qė kėtu mė ngjajnė nė shkencėtare
*
Tek rrudhin gojėn e mbyllin sytė pėrgjumur
Tek flasin me drojė e gishtat trokasin me kujdes
Mė zgjojnė kujtimet e fėmijėrisė
Kujtimet pėr gratė e fshatit tek thonė
Marre e zotit ēka thamė, kėtu qenka njė djalė!
E SHKRUAR MĖ 14 SHKURT
Veje kokėn nė gjoksin tim dhe pusho
Harro dhembjen qetėso zemrėn dhe beso
Beso njėherė se nė jetė ka lumturi
Dėshirėplotė mbahu dhe qėndro nė qetėsi
Veje kokėn nė gjoksin tim dhe ėndėrro
Belkėputur brezėhumbur mė pushto
Fluturo dhe dallgėzohu nė lumturi
Agullohu vegullohu rrėshqit nė zemėr me qetėsi
Veje kokėn nė gjoksin tim mė shtrėngo
Aureolė vullkani ku zjarri vlon me ashpėrsi
Shtrėngohu fort mbahu dhe qėndro gjer nė mbarėsi
Deri sa gjiri qumėsht tė pikojė
KRETA
Anije e stėrlashtė
Harruar mes oqeanesh
Ankoruar mes Detit Mesdhe
Kreta
Me shekuj ka mbledhur mitet e kontinenteve
Dhe rri mes detit tė ngrohtė
E nuk i afrohet asnjėrit
Kreta
Atlantida nga vijnė mitet pellazgjike
Dhe ngjiten maleve tė Evropės
Tė pėrcėlluar nga deti,
Kreta
Detarė qė nuk dinė notin
Ciklopė qė udhėtojnė deteve mija vjet
Bėjnė natėn e fundit para se tė bashkohet kontinenti plak
Kreta
Barku i Penelopės
Qė pret kthimin e Odiseut dhe bashkimin e kontinentit plak
Nė pėlhurėn e saj
Kreta
THONĖ NĖNAT
NĖ VARRIMIN E DĖSHMORĖVE
Qani, thonė, qani me zemėr
Po loti mos tu shihet
Dheu ka nevojė pėr gjak
Qani, thonė, qani me kujė
Po kujėn le ta dėgjojė vetėm zemra juaj
Atdheu ka nevojė pėr trima
Qani, thonė, qani
Se nuk ka vdekje qė se lėndon zemrėn
Po mos i lėndoni nėnat
Janė nė muajin e shtatėzanisė
DREJT BURIMIT
(Pjetėr Bogdanit)
Mė flasin mė thėrrasin mė ftojnė nė jetė
Po deshe burimin nisu rrjedhės sė lumit
Unė e Bogdani: T'birtė e Atit e Shpirtit Shenjtė.
Aty ish Dheu, Qiella, Deti e Zjarri e shpirti
DHEU ku nisėm themelet e gjuhės pėrsėri
QIELLA ku kėrkonin amshimin pėr njeri
DETI ku rritej rrėnja dhe ngrihej maja mbi lartėsi
ZJARRI i pjekjes diellore nė sy
Shpirti ku kthehemi nė shenjtėri.
1986
LUTJE
Shėn Mėri
Mbrėmė kam parė nė TV njė fėmijė
brenda njė shtėpie qė e shtynte vala e Cunamit
Ėshtė Eni
Lutu pėr tė!
Shėn Mėri
Sot kam parė nė gazetėn ditore njė fėmijė
tė shtrirė pėr bukėn e gojės mes refugjatėve tė Afrikės
Ėshtė Eni
Lutu pėr tė!
Shėn Mėri
Mbrėmė kam parė nė TV njė fėmijė nė Indi
me duar tė shtrira drejt Nėnės Tereze
Ėshtė Eni
Lutu pėr tė!
Shėn Mėri
Mbrėmė kam parė nė ėndėrr Enin
qė pėrpiqej tė mė thoshte njė fjalė
Ėshtė Eni
Lutu pėr tė!
Shėn Mėri
Mbrėmė kam parė nė TV babanė e njė fėmije tek lutej nė portėn e Parajsės
Ėshtė babai i Enit
Lutu pėr tė!
|
