Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)

Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
BILALL
MALIQI
Hyrje
Bilall
Maliqi, shkrimtar, poet e publicist, u lind mė 08.04.1969 nė fshatin Elez
Bali, komuna e Preshevės. Shkollėn fillore dhe tė mesmen Grafike nė
Preshevė. Ka ndjekur kursin e gazetarisė dhe tė fushės sė trajnimeve
gazetareske. Shkruan poezi dhe prozė pėr fėmijė e tė rritur, merret edhe me
kritikė letrare. Ėshtė themelues dhe kryeredaktor i revistės letrare
"Qėndresa" qė del nė Luginė tė Preshevės. Ėshtė kryetar i Shoqatės sė
Shkrimtarėve "Feniks" nė Preshevė; Ėshtė Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė
Kosovės; Anėtar i Ars Club "Beqir Musliu" Gjilan; Anėtar i bordit drejtues "Atunis
Kryetar i Atunis Lugina me seli nė Preshevė. Jeton dhe vepron nė Preshevė.
Veprat letrare:
1.Rrugėtimi- poezi pėr tė rritur. Sh.b. Feniks Preshevė(2004);
2.Rrugėtim pėrjetėsie-poezi pėr tė rritur.Sh.b.Perspektiva
Bujanoc (2005);
3.Gėzim dhe drojė- tregime. Sh.b. Kurora Gjilan (2005);
4.I lutemi Zotit- poezi fetare. KBI Preshevė (2006);
5.Perėndim i varur- poezi pėr tė rritur. Shb. Kurora Gjilan
(2006);
6.Kodra e luleve-poezi pėr fėmijė. Sh.b Feniks Preshevė
(2007);
7.Vula e kohėzezės- poezi pėr tė rritur. Sh.b. Abdulla
Krashnica Preshevė (2007);
8.Shtėpia afėr pyllit-tregime pėr fėmijė. Sh.b. Feniks
Preshevė (2008);
9.Gėrfyejt e shpresės-poezi pėr tė rritur. Sh.b. Feniks
Preshevė (2009);
10. Ide tė trazuara-intervista me shkrimtarė. Sh.b.
Perspektiva Bujanoc (2009);
11. Lutje tė lagura poezi pėr tė rritur. Sh.b. Kurora Gjilan
(2010);
12. Mbresa vrojtuese- vėshtrime letrare. Sh.b.Kurora, Gjilan
(2010);
13. Hėna flet me lule poezi pėr fėmijė. Sh.b. Nositi Dardanė
(2010);
14. Hullive artistike-vėshtrime kritike. Sh.b. kurora, Gjilan
(2011);
15. Nėn strehėn e kujtimeve (Sotto la gronda dei ricordi)- poezi
pėr tė rritur (shqip italisht). Sh.b. Beqir Musliu Gjilan (2012);
16. Nė thellėsi tė ėndrrės- poezi pėr tė rritur. Sh.b. Beqir
Musliu Gjilan (2012);
17. Aforizma. Sh.b. Feniks Preshevė (2013);
18 Semantika e shtrirjes krijuese-vėshtrime kritike. Sh.b.
Beqir Musliu Gjilan (2013).
Antologjitė:
Panoramėn e krijuesve tė Kosovės Juglindore "Psherėtimė pėr
tokėn" tė shkrimtarit Hysen Kėqiku (2004);
Nė leksikonin "Autorė tė letėrsisė shqiptare pėr fėmijė e tė
rinj 1886-2009 tė prof. as. dr. Astrit Bishqemit;
Nė Antologjinė poetike shqip-suedisht "Baladė e pėrflakur" (Fllammande
ballad) tė Sokol Demakut, (2009);
Nė Antologjinė poetike "Jehona e shekujve" tė Sokol Demakut,
(2010);
Nė Antologjinė poetike Ndėrkombėtare Korsi e hapur (Open lane)
e Kristaq Shabanit, (2012);
Nė Antologjinė poetike tė Dr. Fatmir Terziut Lotėt e virgjėr (Virgin
Tears), (2012);
Nė Antologjinė poetike belge frėngisht-shqip Anthologie de
počtes albanophones, (2012)
LOTI LOTOI
Sot pėrsėri
ma gėrvishe plagėn e vjetėr
gjaku ma rinoi dhembjen
veē ofet tani mė janė lodhur
brenda ėndrrės nuk e dėgjova
as mė tė voglėn psherėtimė
se ka kohė qė isha djersitur
nė pritje tė fjalės ndjesė
medet
edhe sot sikur dje
loti lotoi faqeve tė nxira tė kohės.
NĖ ATĖ PIKĖ
Ti mė pret diku nė cakun e harruar
Unė e humba fillin duke tė kėrkuar
Ēdo gjė ngatėrrohet nė atė pikė
Kur e keēja pėrherė tė zė nė pritė
Po u veshe e tėra me timin shikim
Do tė rrezatosh kudo me shkėlqim.
MI PĖRKUNDE NDJENJAT
Si nė djep mi pėrkunde ndjenjat
Ashtu tė pėrziera para portės sė gjumit
Ėndėrrimthi psherėtinė fjalėn dashuri
Ranė kufijtė ēoroditės, u shembėn kullat
Durimi u fry brenda kallėpeve tė dhembjes
Lot si shi rridhnin nėpėr dy faqe tė ndara
E pikonin mbi gjethin e lules sė vetmuar
Kur ndjenjat fshiheshin pas vrimave tė mallit
Mendime tė hallakatura gufonin nė mua
Si kasnec nė betejė tė dashurisė sė munguar.
DASHURISĖ SĖ PARĖ
Sa lot derdhe si gurrė pėr mua
Timen zemėr ma bėre pėrrua
Sa ardhje shpesh tu ndaluan
Mal drithėrimash tė kapluan
Sa dhembje hėnės ia shpalove
Para tė ziut kurrė su dorėzove
Dashuri e gravuar nė timen zemėr
Ska vend tjetėr pos tėndit emėr.
PAMJE LAKURIQĖSIE
Nėpėr sa porta ėndrrash kalove kėtė natė
Nėn pėrcjellje tė rojeve gati tė pėrgjumura
Nė njė kthinė tė natės merimanga bėn punėn e vet
E ti i numėroje vitet e ikura vijėzave tė rrjetit tė ri
Njė dallgė malli mezi u fut nė brendinė tėnde
Si njė hije u palua nė lėpizėn krejt tė shkaravitur
Kohės nė qafė ia vare kujtimet posi njė gushore
Poshtė gjoksit si stoli shkėlqimi nė mes tė errėsirės
Ēpamje lakuriqėsie nė shtrat mbrėmė tė pikturoi hėna
Dritares sė zhveshur nga perdja e pėrhirtė e natės
E agimi i ri ti zbuloi ca djersė hullive tė holla tė ballit
Qė lagur kishin nėnkresėn e bardhė tok me bardhėsinė.
ORIENTI I DASHURISĖ
Zbrite njė trohė mall mė dorėn time tė zbrazur
Se moti kohė shuplakės sime i ka humbur ngrohtėsia
I harruar dhe i braktisur ishte diku udhėve tė labirintit
Herė i gufuar, herė i humbur nėpėr kthina tė harrimit
Zbrite veē njė shikim kah pika e orientit tė dashurisė
Ta heq pak mall tė trazuar brenda shpirtit tim tė djegur
Dhe lėrmė tė shkrihem i tėri para syve tė tu tė pėrlotur
E tė ofshaj pa pra pėr kohėt e tretura diku nė errėsirė.
E ĒASTIT
Sa dėshira tė vjetra sot nė gjoks mu shkrinė
Dhe shumė kujtime barkut tė gjethit u shtrinė
Nėpėr vrima ėndrrash futet hija ime ēdo natė
Zhvesh lėkurėn e vetmisė tė asaj kohe tė ngratė.
|