Qė nga gjeneza, njerėzimi ka njohur tragjedinė e
sė keqes, e cila pėrbėhet nga mosmirėnjohja, ligėsia, padrejtėsia. Njerėzit
u sfilitėn tė kuptonin rrėnjėt e saj, tė shpjegonin shkaqet e saj. Sepse e
keqja svepron nė forma anonime, ėshtė e personalizuar, ka emėr e mbiemėr,
kalon caqet e lirisė njerėzore. Sa herė mund tė jemi treguar tė ndrojtur nė
njė ambjent tė caktuar, ku simpatia kundrejt nesh, nuk shkėlqente dukshėm.
Por nga ana tjetėr, smund tė mohojmė se cilido syresh, ka energjinė e
mjaftueshme pėr tė reaguar. Natyrshėm lind pyetja: sa pushtet real kanė
vallė qytetaria, kultura, fisnikėria qė ti imponohen dukurive negative e tė
shėmtuara?!
Mė ka bėrė pėrshtypje njė reflektim i Nėnė
Terezės Jepi botės mė tė mirėn dhe do tė tė zėnė me shkelma. Ska rėndėsi!
Ti bėje!. Sigurisht qė mesazhi pėrmbyllės (derisa vjen prej saj)
domosdoshmėrisht do tė inkurajojė tė mirėn, por pėr intelektualėt e vėrtetė
qė sfidohen ēdo ditė nga padrejtėsia, paaftėsia e dashakeqėsia, nuk rezulton
aspak optimist. Tė qenit korrekt dhe i ndershėm tė bėn automatikisht, mė tė
butė dhe mė tolerant. Ndėrkohė, teksa realizojmė objektivat e ngjisim
shkallėt me pėrulėsi, gjithnjė e mė tepėr hasim miq tė rremė e armiq tė
betuar. Aq shumė ka penetruar skepticizmi brenda qėllimeve tė mira, saqė dhe
mirėsia pa interes keqkuptohet nga tė tjerėt, e nuk mungojnė etiketimet
pezhorative si hipokrit, egoist, ekzibicionist etj.
Sot gjithkush ėndėrron tė jetė dikushi. Ēdo tė
thotė, tė jesh dikushi?! Pastaj, e pse duhet domosdoshmėrisht tė bėhesh i
tillė?! Sepse pėr tu bėrė vėrtet dikushi duhet fat, kurajo, vullnet. Mbi tė
gjitha, guxim pėr tė mbijetuar i vetėm ndaj tė gjithėve. Sduhet tė
trembesh, nėse askujt si intereson ajo qė ti bėn. Kushedi se sa duhet tė
presėsh dhe nė fund, ndoshta pas vdekjes, do tė quhesh dikushi.
Por kėtė detaj e kanė fshirė tė gjithė nga
memoria dhe praktika e tė vepruarit. Nxitojnė drejt katapultimit dhe
suksesit tė madh. Numėrojnė 3
5
7
13
, duke u zhveshur nga virtytet
njerėzore dhe duke kapėrcyer mbi vlerat, kompetencėn, sakrificat, moralin,
ligjet e shkruara e tė pashkruara.
Ndėrsa qėndrestarėt mjegullohen, e presin nė
cep; tė shpėrfillur, tė lėnė nė harresė, tė pavlerėsuar, me parimin modest
se Jeta i ngjet tangos, dy hapa para e njė pas.
Shumėkujt mund ti duken naivė. Por jo, sjanė
tė tillė! Thjesht spikasin pėr dinjitetin e tyre qė si lė tė rendin pas
makinacioneve, servilizmave e intrigave pėr tė arritur synimet.
Portokalli, njėri prej agrumeve mė tė pėrhapur
nė botė, pėrveēse ka efekte shumė tė mira nė aspektin mjekėsor, meqenėse
konsumimi i tij redukton rrezikun e tumoreve apo sėmundjeve tė sistemit
kardiovaskular; i atribuohen dhe konotacione filozofike.
Kam qenė gjithnjė e mendimit se kurrė, sduhen
humbur lidhjet me fantazinė. P.sh., tė pėrfytyrosh se je njė portokall nė
rrotullim dhe siē thuhet nė Kopshtin e tė iluminuarve, ngjyra e
portokalltė simbolizon mirėkuptimin, urtėsinė, ekuilibrin dhe ndikon
pozitivisht nė harmonizimin me mjedisin pėrreth. Aroma e lules apo frutit tė
portokallit zbut tensionin nervor, duke zgjuar dhe duke sjellė ngrohtėsi e
mirėqenie shpirtėrore. Ndoshta, ju vjen pėr tė qeshur. Sigurisht qė jeni tė
lirė tė qeshni, tė pėrqeshni e tė nėnqeshni.
Ndėrkohė, procesi i rrotullimit vazhdon. Teksa i
nėnshtrohemi kėrkimit tė sė vėrtetės, eksperiencave pozitive, dijes; misioni
ynė bėhet mė i plotė, mė i vlefshėm, mė vizionar.
Nė fund, pasi kalon tė gjitha etapat e
rrotullimit, portokalli rikthehet nė vendin e tij. Tashmė, leksionin e ka
pėrvetėsuar shumė mirė. Dhe ja, ku ia beh, ēasti i shumėpritur i fitores.
Po, po! Tė jeni tė bindur! Sepse bota ėshtė portokall!
|