Bukuria
Ndiejmė, e kuptojmė sapo e shohim, por nė fakt ēfarė ėshtė
bukuria?
Filozofi Edmund Burke ka shkruar dikur: Ne duhet tė dalim nė
pėrfundimin se bukuria, nė vija tė pėrgjithshme, pėrmblidhet nė disa cilėsi
qė kanė trupat, tė cilėt veprojnė nė mėnyrė mekanike nė mendjen njerėzore me
ndėrhyrjen e shqisave. Ky ėshtė njė perifrazim qė ėshtė hedhur nė letėr nė
vitin 1756, por qė vazhdon tė jetojė dhe tė pėrdoret edhen sot e kėsaj dite.
Dhe shkencėtarėt ndėrkohė vazhdojnė pėrpjekjet e tyre pėr tė zbuluar se
ēfarė i bėn njerėzit dhe sendet tė bukura. Nė disa mėnyra ėshtė si tė tė
pyesin nėse vizioni yt i tė kuqes ėshtė i njėjtė me atė qė kanė tė tjerėt
pėr kėtė ngjyrė. Kjo do tė thotė se nuk ka ende njė mėnyrė pėr ta njohur me
siguri se ēfarė ėshtė e bukura dhe pėrse dikė, ose diēka e quajmė tė bukur
dhe diēka apo dikė tjetėr jo. Nė kėtė situatė ka shumė pėr tė eksploruar
edhe nė lėmin e euroshkencės dhe psikologjisė. Mbi tė gjitha tentohet qė tu
jepet pėrgjigje pyetjeve: si e pėrcaktojmė qė diēka ėshtė e bukur? Deri nė
ēfarė mase njerėzit e shohin bukurinė nė veten e tyre dhe mbi tė gjitha cili
ėshtė roli i bukurisė nė shoqėri?
Bukuria dhe truri
Pavarėsisht kulturave tė ndryshme, duket se ekzistojnė disa
tipare tė aktivitetit tė trurit qė kanė lidhje me perceptimin e diēkaje qė
ėshtė e bukur. Pėr ata qė merren me studimin e bazės natyrore tė vlerėsimit
tė artit i vetmi faktor i pėrbashkėt qė i bėn njerėzit tė gjejnė tė bukurėn
nė art dhe muzikė ėshtė aktiviteti qė zhvillohet nė pjesėn e trurit e njohur
si korteksi frontal medial orbital. Ky ndodhet nė atė pjesė tė trurit qė
njihet si qendra e kėnaqėsisė.
Ka tendenca kulturore nga vendi nė vend nė lidhje me atė ēka
njerėzit gjejnė tė bukur nė art dhe muzikė. Pėr shembull, japonezėt kanė njė
preferencė pėr asimetrinė krahasuar me parapėlqimin qė kanė perėndimorėt pėr
simetrinė ideale. Kjo nuk aplikohet pėr fytyrat njerėzore, gjithsesi si
rregull i pėrgjithshėm dihet se njerėzit preferojnė fytyrat simetrike.
Ndėrkohė, nuk ėshtė ende e kuptuar mirė pėr shembull se pėrse njerėzit u
pėrshtaten disa objekteve tė bukurisė, qė pėrsėriten vazhdimisht, dhe disa
objekteve tė tjera. Pėr shembull ju mund tė mėrziteni nga njė kėngė pop qė e
keni dėgjuar disa herė, por ndėrkohė mund tė dėgjoni njė opera, ose njė arie
operistike disa herė dhe tė magjepseni sakaq sa herė qė e dėgjoni pa u
lodhur dhe pa u mėrzitur. Kėtu mund tė pėrmendim edhe rastin e njė pikture
tė cilėn e keni admiruar gjithmonė pavarėsisht sa kohė ka qė e shikoni dhe
ndėrkohė njė tjetėr pikturė tė cilėn e keni parė vetėm njė herė nuk arrin qė
tju frymėzojė aspak.
Kemi edhe rastin e perceptimit tė bukurisė pėr veten dhe pėr tė
tjerėt. Zakonisht pėr shkak se i njohim vetes tė gjitha defektet e pamjes,
ne nuk para na pėlqen vetja, apo na pėlqen nė tė rrallė. Ndėrsa mund tė
admirojmė shumė tė tjerėt pėr bukurinė e tyre. Arsyeja ėshtė se nuk i kemi
parė mirė dhe se nėse do tu afroheshim dhe do ti shihnim mė nga afėr,
ndoshta do tė nisnim tė mos i pėlqenim mė pėr shkak tė rėnies nė sy tė
ceneve tė ndryshme.
Imazhi i trurit ka tė bėjė edhe me bukurinė e fytyrės. Njė
studim i fundit i bėrė nė fushėn e neuroimazhit ka zbuluar se vetėvlerėsimi
i tipareve tėrheqėse tė fytyrės tonė mund tė ketė njė lidhje tė ngushtė edhe
me vetėvlerėsimin, bazuar nė tiparet e pėrbashkėta tė aktivitetit trunor.
Bukuria nė fytyrė
Kur bėhet fjalė pėr tiparet tėrheqėse tė fytyrės ka arsye pėr tė
besuar se disa tipare tė caktuara dhe faktorė biologjikė janė timoniqė na
drejton vlerėsimin e bukurisė.
Fytyrat qė janė mė simetrike dhe kanė njė pamje mesatare
zakonisht lehtėsohen mė shumė dhe konsiderohen mė atraktive, sipas studimeve
shkencore. Simetria veēanėrisht ėshtė studiuar nė mėnyrė tė vazhdueshme me
shumė intensitet dhe jo vetėm nė botėn perėndimore, por edhe nė kultura tė
tjera dhe nė tė gjitha epokat. Kėshtu pėr shembull, Hadzat e Tanzanisė, njė
popullsi e largėt qė pėrbėhet kryesisht nga gjahtarė, tregon njė preferencė
shumė mė tė fortė ndaj simetrisė sesa britanikėt. Ata meshkuj qė
vlerėsoheshin si gjahtarė shumė tė mirė nė kėtė komunitet, zakonisht
parapėlqenin mė shumė se tė tjerėt simetrinė nė tiparet e fytyrave femėrore.
Dhe gratė Hazda e pėlqejnė simetrinė nė fytyrat e meshkujve shumė mė tepėr
nė periudha kur janė me barrė, ose kur janė duke ushqyer fėmijėt me gji.
Ėshtė vėnė re se dhe fėmijėt kanė njė kundėrpėrgjigje mė pozitive ndaj
fytyrave me tipare simetrike. Por duke qenė se po flasim pėr bebet, ato nė
fakt tentojnė qė tė reagojnė mė pozitivisht ndaj fytyrave tė cilat
vlerėsohen si atraktive duke na sugjeruar nė kėtė rast se ka edhe faktorė tė
tjerė qė ndikojnė nė kėtė vlerėsim.
Ka disa teori, sipas tė cilave, disa proporcione tė veēanta janė
mė tė bukurat natyralisht dhe nė kėtė kėndvėshtrim ka shumė vlerė raporti i
gjatėsisė me gjerėsinė. Me ndihmėn e kompjuterėve ėshtė bėrė e dukshme qė
duke mbivendosur shumė fytyra mbi njėra-tjetrėn nė fund marrim njė produkt
qė ėshtė shumė atraktiv. Arsyeja ėshtė se kjo pėrzierje shkon shumė afėr
fytyrės qė konsiderohet si prototip, pra qė ėshtė tėrėsisht tėrheqėse.
Duke i bėrė shumė studime bashkė, njė studim pėrfundimtar i
vitit 2007 nė lidhje me perceptimin dhe psikofizikėn sugjeron se simetria ia
shton tėrheqjen fytyrave mesatare. Po pėrse vallė duhet qė tė na
interesojė njė gjė e tillė? Teoria vazhdon duke nėnvizuar se tiparet
simetrike mund tė jenė nėnvizues tė cilėsive gjenetike tė personit qė i ka.
Paraardhėsit e njeriut zakonisht synonin qė tė gjenin partnerė qė do tė
jepnin trashėgimtarė tė mirė, pra partnerė me gjene tė mira dhe pėr kėtė
qėllim ata tėrhiqeshin nga partnerė me tipare pozitive qė ishin tregues i
shėndetit tė mirė, tė forcės sė mbijetesės e kėshtu me radhė, sikundėr
shmangnin tiparet treguese negative.
Ndėrsa njė studim i bėrė vitin e kaluar zbuloi se njerėzit me
fytyra josimetrike kishin tendencė qė tė vinin nga fėmijėri mė tė vėshtira
se ato tė personave me tipare simetrike. Me sa duket vėshtirėsitė nė
fėmijėri lidhen edhe me tiparet e fytyrės dhe nė rastet e vėshtirėsive ato
nuk janė shumė simetrike edhe pse ende nuk ka njė provė konkrete nė lidhje
me kėtė dhe se gjithēka bazohet mbi supozime.
Duke qenė se marrėdhėniet seksuale janė mė me pasojapėr femrat
e gjitarėve, duke qenė se mbeten shtatzėnė, i takon qė ato tė jenėseksi qė
bėn zgjedhjen. Dhe mashkulli ndaj tė cilit femrat tėrhiqen mund tė variojė
sipas fazave tė ciklit tė ovulacionit. Studimet tregojnė se gjatė periudhave
tė mundėsisė mė tė madhe tė fertilitetit gratė tėrhiqen mė shumė nga
meshkujt me pamje tė ashpėr dhe dominante. Nė mėnyrė nė pavetėdijshme ato
mund ta perceptojnė bukurinė nė njė fazė tė tillė nė pėrputhje me forcat
evolucionare, duke qenė se dominanca mund tė jetė tregues i pėrputhshmėrisė
gjenetike. Nė periudhat e fertilitetit mė tė madh ėshtė vėnė re se femrat
blejnė veshje mė seksi.
Njė studim i fundit i revistės Nature Communication ka nxjerrė
nė dritė se femrat tėrhiqen mė shumė nga meshkujt me njė sistem tė fortė
imunitar qė ka lidhje nga ana tjetėr me njė nivel tė lart tė prodhimit tė
testosteroneve. Ndėrkohė, meshkujt e stresuar janė mė pak atraktivė pėr
femrat, pra ata qė kanė njė nivel tė lartė tė hormonit tė stresit qė quhet
kortizol.
Bukuria luan njė rol shumė tė madh jo vetėm nė dashurinė tonė,
por edhe nė miqėsinė. Sipas disa kėrkimeve del se gratė kanė njė tendencė qė
tė zgjedhin shoqe me tėrheqje tė njėjta. Kėshtu, njė studim i fundit Human
Nature thotė se nė rastin e grave shoqe mes tyre duhet qė tė ekzistojė
patjetėr faktori i pėlqyeshmėrisė reciproke E nėse je njė femėr mė pak
aktive se shoqja jote nė njė lidhje miqėsore, ka tė ngjarė qė shpesh ta
shohėsh shoqen si njė rivale.
Gjithsesi, ėshtė njė studim qė dhe ky nuk bazohet shumė mbi
vėrtetime dhe qė po thellohet mė tej. Ndėrsa pėr sa i pėrket subjektit tė
tėrheqjes atraktive mes shokėve meshkuj pėr kėtė lidhje janė bėrė shumė pak
studime. Megjithatė, duket se njerėzit qė janė miq kanė ngjashmėri gjenetike
me njėri-tjetrin.
Bukuria nė veten tėnde
Ndonjėherė njerėzit e varin vetėvlerėsimin e tyre te dukja e
jashtme duke u pėrpjekur qė tė perceptohen tė bukur. Dhe kjo bėhet edhe nė
rrafsh krahėsimor me tė tjerėt dhe me atė se si u dukemi tė tjerėve dhe sesi
mund tė reagojnė tė tjerėt ndaj tipareve tona, apo pamjes tonė tė jashtme nė
raste tė ndryshme. Ky krahasim mund tė ketė pasoja pozitive, negative
emocionale e psikologjike.
Ka fakte shkencore qė sugjerojnė se idetė nė lidhje me
rėndėsinė e bukurisė qė kemi formulohen qė nė fėmijėrinė tonė. Njė rol nė
kėtė mes luajnė prindėrit me vlerėsimet qė na bėjnė, qofshin kėto pozitive,
apo negative. Vajzat e vogla, pėr shembull, qė nė atė moshė e kuptojnė se sa
e rėndėsishme ėshtė pėr to pamja e jashtme, pra bukuria.
Dhe kur vjen puna pėr tė vlerėsuar bukurinė tonė ne jemi
kritikėt mė tė mėdhenj tė vetvetes. Ndonjėherė pjesė tė caktuara tė trurit
tonė shndėrrohen nė subjekte pėrēmimi dhe mospėlqimi. Kur fiksimi pėr njė
pjesė tė pamjes sonė tė jashtme shkon nė ekstrem, atėherė kemi diagnoza
psikiatrike dhe njėra prej tyre quhet: ērregullimi i ēformėzimit trupor. Kjo
ėshtė arsyeja se pėrse disa njerėz janė tė varur ndaj operacioneve plastike
dhe nuk kėnaqen kurrė me pėrfundimin e tyre. Tė tjerė njerėz e konsiderojnė
trupin e tyre si burim mirėqenieje, pushteti dhe pozitiviteti. Kėto janė
raste fatlume.
Bukuria si pushtet
Ka studime qė flasin se njerėzit qė perceptohet tė jenė mė
atraktivė janė edhe mė tė suksesshėm dhe kompetentė nė jetėt e tyre
profesionale dhe personale. Sigurisht qė kjo ndikohet nga njė dimension i
fortė kulturor.
Ka studime tė tjera qė tregojnė se pamja e jashtme ndikon madje
edhe nė nivelin e pagės.
Nga bota e ligjit vjen njė shembull tjetėr, sipas tė cilit,
thuhet se ka raste qė nė marrjen e njė vendimi njė gjykatės mund tė ketė
paska ndikim edhe nga pamja e jashtme e tė akuzuarit.
Nga ana tjetėr ka njė studim qė thotė se njerėzit tėrheqės kanė
mė pak aftėsi qė tė bėjnė krime krahasuar me tė tjerėt jo kaq tėrheqės, por
gjithsesi bėhet fjalė pėr studime tė vogla dhe jo shumė tė bazuara.
Ka disa qė e ndajnė perceptimin pėr bukurinė nė tri pjesė:
kontribuimin e faktorėve gjenetikė, mėnyrėn e rritjes dhe mėnyrėn me tė
cilėn njerėzit kanė reaguar ndaj jetės tėnde nė fazat e para tė jetės. Nėse
prindėrit tė kanė vlerėsuar shumė, apo pak ka tė bėjė edhe me mėnyrėn se si
ndihemi me veten nė moshė tė madhe.
Gjithsesi, njerėzit qė me tė vėrtetė kanė raport tė mirė me
veten janė ata qė nuk i japin rėndėsi mė shumė se ēduhet pamjes sė jashtme,
por pėrqendrohen nė vlerat e brendshme shpirtėrore dhe intelektuale.
|